versija spausdinimui
(0)
Jei jau senai perkandote akcijų rinkos subtilybes, o nekilnojamasis turtas kelia žiovulį, gal metas išbandyti alternatyvią investiciją ir savo portfelį papildyti meno kūriniais.
Profesionalių investicijų į meno kūrinius rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau besidominčiųjų šiuo pinigų įdarbinimo būdu ratas plečiasi – tokią išvadą galima daryti po Meno rinkos agentūros direktorės Simonos Makselienės pranešimo klubo "Pinigų srautas" organizuotame seminare.
Pasiryžusiems išbandyti savo jėgas ir skonį meno kūrinių rinkoje teks būti kantriems - tai ilgalaikė investicija. Pasak S. Makselienės, investuoti reikėtų bent dešimčiai metų. Per tokį laikotarpį investavusiųjų į vadinamosios Kiolno grupės menininkų kūrinius investicijų vertė iki 2006 metų išaugo beveik 8 kartus.
Tradiciškai investicija į meno kūrinius laikoma stabilia ir saugia investicija, nesunkiai įveikianti infliaciją ar akcijų krizes. Tačiau ir čia egzistuoja konservatyvi, subalansuota ir rizikinga investavimo kryptys. Konservatyvūs investuotojai linkę rinktis laiko patikrintus antikvarinius kūrinius. O štai jauno nežinomo menininko kūrinio įsigijimas tikintis, kad tai neatrastas talentas, kurio darbai ateityje kainuos didžiulius pinigus - jau rizikinga investicija. Nustatyti, kas iš tokių naujokų turės išliekamąją vertę ir po 50 metų – nėra lengva. Tad pirmoji investicija į meno kūrinį veikiausiai taps ir naujo pomėgio pradžia – toks investuotojas domėsis menu, lankysis galerijose, dalyvaus meno kūrinių aukcionuose, bendraus su autoriais bei prašys menotyrininkų konsultacijų. Tačiau net ir puikus šios srities išmanymas dar nereiškia, kad tokia investicija yra nerizikinga.
Kaip ir bet kurioje kitoje investicijų rinkoje, čia gali susiformuoti kainų "burbulai". Tiesa, inertiškoje meno kūrinių rinkoje jie gerokai ilgesni nei akcijų rinkoje ir gali trukti dešimtmečius. Štai bendrąsias meno rinkos tendencijas atspindintis indeksas "Artprice Global Index" praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo pakilęs į rekordines aukštumas, tačiau "burbului" subliuškus, kainos į buvusį lygį sugrįžo tik 2004-aisiais.
Renkantis investiciją į meno kūrinį, reikia atsižvelgti į kriterijus, kurie lemia kūrinio vertę: medžiagų savikainą, meninę estetinę vertę, retumą bei autentiškumą, autoriaus vardą bei prestižą, pardavimų istoriją. Kuo kūrinys retesnis ar autorius garsesnis, tuo jo vertė didesnė. Ji gali padidėti po autoriaus mirties, mat daugiau šio autoriaus kūrinių nebus sukurta.
Tačiau specialistai pripažįsta, kad objektyviai nustatyti kūrinio vertę Lietuvoje nėra lengva – nepriklausomų ekspertų nėra. Tad sandorio vertę neretai lemia subjektyvus pirkėjo ir pardavėjo požiūris į kūrinio vertę. Egzistuoja ir tam tikros mados – štai pastaruoju metu vykusiuose aukcionuose paklausūs buvo modernistinės dailininkų grupės "Angis" nario Rimvydo Jankausko (Kampo) darbai.
Meno kūrinių investicinį portfelį galima formuoti pagal kūrinių sukūrimo laiką, žanrą, atlikimo techniką, autorių.
S. Makselienė pažymi, kad investuotojui į meną svarbu netapti kolekcionuotoju, t.y. neprisirišti prie įsigytų kūrinių. "Darbas turi praeiti tarsi smėlis pro pirštus – investuotojas pasiima grąžą ir palinki darbui sėkmės", - teigė Meno rinkos agentūros direktorė.
Anot jos, investavimas į meną nėra išskirtinai turtingųjų privilegija – pradėti galima ir su kelių tūkstančių litų kapitalu bei pirkti grafikos ar mažesnio formato kūrinius, kurie yra sąlygiškai pigesni. O brangiausiai vertinamų Lietuvos autorių (pvz. Antano Gudaičio) kūriniai gali būti vertinami ir daugiau nei 100 tūkst. litų.
Profesionalių investicijų į meno kūrinius rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau besidominčiųjų šiuo pinigų įdarbinimo būdu ratas plečiasi – tokią išvadą galima daryti po Meno rinkos agentūros direktorės Simonos Makselienės pranešimo klubo "Pinigų srautas" organizuotame seminare.
Pasiryžusiems išbandyti savo jėgas ir skonį meno kūrinių rinkoje teks būti kantriems - tai ilgalaikė investicija. Pasak S. Makselienės, investuoti reikėtų bent dešimčiai metų. Per tokį laikotarpį investavusiųjų į vadinamosios Kiolno grupės menininkų kūrinius investicijų vertė iki 2006 metų išaugo beveik 8 kartus.
Tradiciškai investicija į meno kūrinius laikoma stabilia ir saugia investicija, nesunkiai įveikianti infliaciją ar akcijų krizes. Tačiau ir čia egzistuoja konservatyvi, subalansuota ir rizikinga investavimo kryptys. Konservatyvūs investuotojai linkę rinktis laiko patikrintus antikvarinius kūrinius. O štai jauno nežinomo menininko kūrinio įsigijimas tikintis, kad tai neatrastas talentas, kurio darbai ateityje kainuos didžiulius pinigus - jau rizikinga investicija. Nustatyti, kas iš tokių naujokų turės išliekamąją vertę ir po 50 metų – nėra lengva. Tad pirmoji investicija į meno kūrinį veikiausiai taps ir naujo pomėgio pradžia – toks investuotojas domėsis menu, lankysis galerijose, dalyvaus meno kūrinių aukcionuose, bendraus su autoriais bei prašys menotyrininkų konsultacijų. Tačiau net ir puikus šios srities išmanymas dar nereiškia, kad tokia investicija yra nerizikinga.
Kaip ir bet kurioje kitoje investicijų rinkoje, čia gali susiformuoti kainų "burbulai". Tiesa, inertiškoje meno kūrinių rinkoje jie gerokai ilgesni nei akcijų rinkoje ir gali trukti dešimtmečius. Štai bendrąsias meno rinkos tendencijas atspindintis indeksas "Artprice Global Index" praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo pakilęs į rekordines aukštumas, tačiau "burbului" subliuškus, kainos į buvusį lygį sugrįžo tik 2004-aisiais.
Renkantis investiciją į meno kūrinį, reikia atsižvelgti į kriterijus, kurie lemia kūrinio vertę: medžiagų savikainą, meninę estetinę vertę, retumą bei autentiškumą, autoriaus vardą bei prestižą, pardavimų istoriją. Kuo kūrinys retesnis ar autorius garsesnis, tuo jo vertė didesnė. Ji gali padidėti po autoriaus mirties, mat daugiau šio autoriaus kūrinių nebus sukurta.
Tačiau specialistai pripažįsta, kad objektyviai nustatyti kūrinio vertę Lietuvoje nėra lengva – nepriklausomų ekspertų nėra. Tad sandorio vertę neretai lemia subjektyvus pirkėjo ir pardavėjo požiūris į kūrinio vertę. Egzistuoja ir tam tikros mados – štai pastaruoju metu vykusiuose aukcionuose paklausūs buvo modernistinės dailininkų grupės "Angis" nario Rimvydo Jankausko (Kampo) darbai.
Meno kūrinių investicinį portfelį galima formuoti pagal kūrinių sukūrimo laiką, žanrą, atlikimo techniką, autorių.
S. Makselienė pažymi, kad investuotojui į meną svarbu netapti kolekcionuotoju, t.y. neprisirišti prie įsigytų kūrinių. "Darbas turi praeiti tarsi smėlis pro pirštus – investuotojas pasiima grąžą ir palinki darbui sėkmės", - teigė Meno rinkos agentūros direktorė.
Anot jos, investavimas į meną nėra išskirtinai turtingųjų privilegija – pradėti galima ir su kelių tūkstančių litų kapitalu bei pirkti grafikos ar mažesnio formato kūrinius, kurie yra sąlygiškai pigesni. O brangiausiai vertinamų Lietuvos autorių (pvz. Antano Gudaičio) kūriniai gali būti vertinami ir daugiau nei 100 tūkst. litų.