versija spausdinimui
(0)
Tradiciniai ekonominiai vadovėliai teigia, kad didelis einamosios sąskaitos deficitas, aukšta infliacija ir fiksuotas valiutų kursas yra mirštančios ekonomikos bruožas. Tačiau po įtemptų metų Rytų Europos ekonomikoms greičiausiai pavyks išvengti kieto nusileidimo, rašo economist.com.
Estijoje ekonomikos augimas sulėtėjo nuo dviženklių skaičių iki 4,5 procentų. Latvijoje mažmeninės prekybos augimas 25 proc. praėjusią vasarą sulėtėjo iki 10 proc. dabar. Užsienio kapitalo bankai, kurie sudaro didžiąją dalį Rytų Europos finansinės sistemos jau sugriežtino skolinimosi sąlygas. Net jei hipotekinių paskolų turėtojai ir bankrutuotų, tai nebūtų tragiška situacija.
Europos komisija ir toliau baiminasi dėl Latvijos makroekonominės situacijos. Šią savaitę ji vėl įspėjo, kad jei vyriausybė negriežtins fiskalinės politikos, šalies saukia kietas ekonomikos nusileidimas. Tačiau „Capital Economics“ analitikas Neil Shearing teigia, kad tik kurio nors Baltijos šalių didžiojo banko griūtis galėtų priversti pakeisti Latvijos lato valiutos kursą.
Dauguma kitų regiono ekonomikų turi plaukiojančius valiutos kursus. Dauguma iš jų stengiamosios pristabdyti infliacijos augimą jau padidino bazinę palūkanų normą. Rumunija palūkanas pakėlė net 1 proc. punktu. Infliacijos augimas turi dvigubą žalą Rytų ir Centrinės Europos valstybėms. Jis mažina vartojimą ir tuo pačiu atitolina nuo prisijungimo į eurozoną. Vengrijoje bendrasis vidaus produktas auga lėčiausiai visoje ES, o infliacija viena didžiausių. Nacionalinė valiuta forintas taip pat sminga žemyn. „Jei JAV yra lengvoji stagfliacijos forma, tai Vengrijoje – sunkioji“, - teigia N. Shearing.
Estijoje ekonomikos augimas sulėtėjo nuo dviženklių skaičių iki 4,5 procentų. Latvijoje mažmeninės prekybos augimas 25 proc. praėjusią vasarą sulėtėjo iki 10 proc. dabar. Užsienio kapitalo bankai, kurie sudaro didžiąją dalį Rytų Europos finansinės sistemos jau sugriežtino skolinimosi sąlygas. Net jei hipotekinių paskolų turėtojai ir bankrutuotų, tai nebūtų tragiška situacija.
Europos komisija ir toliau baiminasi dėl Latvijos makroekonominės situacijos. Šią savaitę ji vėl įspėjo, kad jei vyriausybė negriežtins fiskalinės politikos, šalies saukia kietas ekonomikos nusileidimas. Tačiau „Capital Economics“ analitikas Neil Shearing teigia, kad tik kurio nors Baltijos šalių didžiojo banko griūtis galėtų priversti pakeisti Latvijos lato valiutos kursą.
Dauguma kitų regiono ekonomikų turi plaukiojančius valiutos kursus. Dauguma iš jų stengiamosios pristabdyti infliacijos augimą jau padidino bazinę palūkanų normą. Rumunija palūkanas pakėlė net 1 proc. punktu. Infliacijos augimas turi dvigubą žalą Rytų ir Centrinės Europos valstybėms. Jis mažina vartojimą ir tuo pačiu atitolina nuo prisijungimo į eurozoną. Vengrijoje bendrasis vidaus produktas auga lėčiausiai visoje ES, o infliacija viena didžiausių. Nacionalinė valiuta forintas taip pat sminga žemyn. „Jei JAV yra lengvoji stagfliacijos forma, tai Vengrijoje – sunkioji“, - teigia N. Shearing.