versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė naujausius duomenis apie esančią padėtį darbo rinkoje. Euro zonoje bedarbystė nepakito, tuo tarpu Europos sąjungoje ir mūsų šalyje ji sumažėjo.
Kovą euro zonoje bedarbystės lygis siekė 9,5 procento, kai prognozuota, jog jis smuktelės iki vidutiniškai 9,4 procento. Tai mažiausias bedarbystė nuo pat 2009 metų balandžio mėnesio. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo 8,1 iki aštuonių procentų, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio mėnesio. Tuo tarpu Lietuvoje bedarbystė per kovą krito nuo 8,3 iki 8,1 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 10,2 procento, Europos sąjungoje - 8,7 procento, o mūsų šalyje sudarė aštuonis procentus.
Pirmą šių metų pavasario mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 15.515 milijonų žmonių, Europos sąjungoje - 19.716 mln., o Lietuvoje buvo 120 tūkstančių bedarbių. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 56 tūkstančiais, euro zonoje - penkiais tūkstančiais, na o mūsų šalyje dviem tūkstančiais. Tuo tarpu per metus jų sumažėjo atitinkamai 1.647 milijonais, 991 tūkstančiu bei paaugo dviem tūkstančiais.
Per metus net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Prancūzijoje ir Austrijoje šis rodiklis nepakito, o Danijoje paaugo nuo 6 iki 6,2 procento, Italijoje nuo 11,5 iki 11,7 procento, mūsų šalyje - nuo 8 iki 8,1 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Kroatijoje (nuo 14 iki 11,3 procento), Portugalijoje (nuo 12 iki 9,8 procento) ir Ispanijoje (nuo 20,3 - 18,2 procento).
Kovo mėnesį mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, buvo Čekijoje (3,2 procento), Vokietijoje (3,9 procento) ir Maltoje (4,1 procento), o didžiausia Graikijoje (sausio mėnesį siekė 23,5 procento) bei Ispanijoje, kur ji siekė 18,2 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis per kovą euro zonoje sumažėjo nuo 19,5 iki 19,4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17,3 iki 17,2 procento, o Lietuvoje krito dar labiau, t.y. nuo 15,7 iki 15,3 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 21,3 procento, 19,1 procento bei 14,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,7 procento), o didžiausia - Graikijoje (48 procentai), Ispanijoje (40,5 procento) ir Italijoje (34,1 procento).
Kovą euro zonoje bedarbystės lygis siekė 9,5 procento, kai prognozuota, jog jis smuktelės iki vidutiniškai 9,4 procento. Tai mažiausias bedarbystė nuo pat 2009 metų balandžio mėnesio. Europos sąjungoje šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo 8,1 iki aštuonių procentų, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio mėnesio. Tuo tarpu Lietuvoje bedarbystė per kovą krito nuo 8,3 iki 8,1 procento.
Prieš metus bedarbystė euro zonoje siekė 10,2 procento, Europos sąjungoje - 8,7 procento, o mūsų šalyje sudarė aštuonis procentus.
Pirmą šių metų pavasario mėnesį euro zonoje darbo neturėjo 15.515 milijonų žmonių, Europos sąjungoje - 19.716 mln., o Lietuvoje buvo 120 tūkstančių bedarbių. Per mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 56 tūkstančiais, euro zonoje - penkiais tūkstančiais, na o mūsų šalyje dviem tūkstančiais. Tuo tarpu per metus jų sumažėjo atitinkamai 1.647 milijonais, 991 tūkstančiu bei paaugo dviem tūkstančiais.
Per metus net dvidešimt trijose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė, Prancūzijoje ir Austrijoje šis rodiklis nepakito, o Danijoje paaugo nuo 6 iki 6,2 procento, Italijoje nuo 11,5 iki 11,7 procento, mūsų šalyje - nuo 8 iki 8,1 procento. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį krito Kroatijoje (nuo 14 iki 11,3 procento), Portugalijoje (nuo 12 iki 9,8 procento) ir Ispanijoje (nuo 20,3 - 18,2 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis per kovą euro zonoje sumažėjo nuo 19,5 iki 19,4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17,3 iki 17,2 procento, o Lietuvoje krito dar labiau, t.y. nuo 15,7 iki 15,3 procento. Prieš metus šis rodiklis sudarė atitinkamai 21,3 procento, 19,1 procento bei 14,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje (6,7 procento), o didžiausia - Graikijoje (48 procentai), Ispanijoje (40,5 procento) ir Italijoje (34,1 procento).