versija spausdinimui
(0)
Smunkančios akcijų rinkos jaukia bendrovių, planuojančių pirminius viešuosius akcijų platinimus (IPO), planus. Tad viena iš alternatyvų įmonėms, siekiančioms pritraukti papildomų lėšų, - įsileisti rizikos kapitalą, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Žemyn riedančios akcijų rinkos šiais metais sausį paskatino dešimtis įmonių pakeisti planus dėl IPO - baiminamasi investicinių sandorių, kai yra didelė tikimybė, jog akcijų kainos po IPO kris. Tad prognozuojama, kad, jei kryptis rinkose nepasikeis, IPO rinka pasidarys gana apmirusi.
„Dabartiniu laikotarpiu IPO Baltijos šalių kapitalo rinkose kurį laiką yra uždarytas“, - įsitikinęs „Evli Securities“ įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse Julijus Grigaliūnas.
Todėl, anot jo, pasikeitus finansų rinkų padėčiai, daugiau galimybių nei prieš metus atsiranda apetito nestokojantiems rizikos kapitalo fondams.
„Prieš metus akcininkams nereikėjo atskiesti savo nuosavybės, nes jie galėjo skolintis pinigų gana lengvai, palankiomis palūkanomis ir daug, o dabar laikai keičiasi: bankai skolina mažiau, viešos kapitalo rinkos irgi atsargiau žiūri į įmones“, - sako J. Grigaliūnas.
Specialistai tikina, jog palankesnės sąlygos rizikos kapitalo fondams atsiveria ir sumažėjus biržose kotiruojamų įmonių vertei – mat perkantieji bendroves jas lygina ir su tomis, kurių akcijomis prekiaujama viešosiose rinkose.
Žemyn riedančios akcijų rinkos šiais metais sausį paskatino dešimtis įmonių pakeisti planus dėl IPO - baiminamasi investicinių sandorių, kai yra didelė tikimybė, jog akcijų kainos po IPO kris. Tad prognozuojama, kad, jei kryptis rinkose nepasikeis, IPO rinka pasidarys gana apmirusi.
„Dabartiniu laikotarpiu IPO Baltijos šalių kapitalo rinkose kurį laiką yra uždarytas“, - įsitikinęs „Evli Securities“ įmonių finansų vadovas Baltijos šalyse Julijus Grigaliūnas.
Todėl, anot jo, pasikeitus finansų rinkų padėčiai, daugiau galimybių nei prieš metus atsiranda apetito nestokojantiems rizikos kapitalo fondams.
„Prieš metus akcininkams nereikėjo atskiesti savo nuosavybės, nes jie galėjo skolintis pinigų gana lengvai, palankiomis palūkanomis ir daug, o dabar laikai keičiasi: bankai skolina mažiau, viešos kapitalo rinkos irgi atsargiau žiūri į įmones“, - sako J. Grigaliūnas.
Specialistai tikina, jog palankesnės sąlygos rizikos kapitalo fondams atsiveria ir sumažėjus biržose kotiruojamų įmonių vertei – mat perkantieji bendroves jas lygina ir su tomis, kurių akcijomis prekiaujama viešosiose rinkose.