versija spausdinimui
(0)
Per paskutinį šių metų pavasario mėnesį Kinija, kuri tarp užsienio investuotojų užima antrą vietą pagal turimus Amerikos valstybinius skolos vertybinius popierius, jų kiekį dar labiau kilstelėjo bei tai nutiko jau ketvirtą mėnesį iš eilės.
Tai akivaizdus ženklas, jog ši Azijos šalis ir vėl didina savo turimus rezervus po to, kai jos valiuta juanis stabilizavosi.
Kinija, kuri po Amerikos Federalinio Rezervų banko ir Japonijos, yra trečia pagal vertę Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių turėtoja, per gegužę į jas investavo dar dešimt milijardų dolerių, tad remiantis naujausias duomenimis ji turi minimų obligacijų už 1,1 trilijoną dolerių.
Tuo tarpu Japonija, kuri tarp užsienio atstovių pagal turimą Amerikos valstybinių obligacijų kiekį užima pirmą vietą, taip pat dar šiek tiek jų įsigijo bei šiuo metu šių skolos vertybinių popierių turi už 1,11 trilijonų dolerių.
Minimos abi Azijos šalys kontroliuoja daugiau nei du trečdalius visų užsienio investuotojų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių. Per gegužės mėnesį užsienio investuotojai savo turimą Amerikos obligacijų kiekį padidino už 49,9 mlrd. dolerių iki 6,12 trilijonų dolerių.
Tai akivaizdus ženklas, jog ši Azijos šalis ir vėl didina savo turimus rezervus po to, kai jos valiuta juanis stabilizavosi.
Kinija, kuri po Amerikos Federalinio Rezervų banko ir Japonijos, yra trečia pagal vertę Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių turėtoja, per gegužę į jas investavo dar dešimt milijardų dolerių, tad remiantis naujausias duomenimis ji turi minimų obligacijų už 1,1 trilijoną dolerių.
Tuo tarpu Japonija, kuri tarp užsienio atstovių pagal turimą Amerikos valstybinių obligacijų kiekį užima pirmą vietą, taip pat dar šiek tiek jų įsigijo bei šiuo metu šių skolos vertybinių popierių turi už 1,11 trilijonų dolerių.
Minimos abi Azijos šalys kontroliuoja daugiau nei du trečdalius visų užsienio investuotojų turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių. Per gegužės mėnesį užsienio investuotojai savo turimą Amerikos obligacijų kiekį padidino už 49,9 mlrd. dolerių iki 6,12 trilijonų dolerių.