versija spausdinimui
(0)
Dauguma Europos indeksų ketvirtadienį šeštą sesiją iš eilės augo, rinkoms vertinant dieną prieš tai D. Trumpo pristatytą naująjį mokesčių planą ir perkant informacinių technologijų kompanijų akcijas. Britanijos FTSE 100 stiebėsi +0,13 proc., Vokietijos DAX +0,37 proc., o Stoxx Europe 600 +0,19 proc.
Ispanijos IBEX 35 indeksas vakar krito -0,39 proc., šalyje augant neapibrėžtumui prieš spalio 1 d. planuojamą katalonų referendumą dėl nepriklausomybės. Katalonija, per kurią eina svarbiausi Ispanijos ir Prancūzijos prekybos kanalai bei veiklą vykdo didžiausias šalies Viduržemio jūros uostas, yra vykdoma aktyviausia Ispanijos ekonominė veikla, kuri sukuria daugiau nei dešimtadalį šalies BVP, savaitgalį siekia surengti nelegaliu įvardijamą referendumą, kuris gali peraugti į didžiausią geopolitinę krizę nuo šalies grįžimo prie demokratijos 1975 metais po to kai mirė diktatoriaus Francisco Frankas.
Trečiadienį pristatytas D. Trumpo planas, kad iki šiol egzistavusius 7 mokesčių tarifus planuojama apjungti į 3, kurie leistų supaprastinti mokesčių administravimą bei kaikurioms JAV kompanijoms sumažintų mokestinę naštą, vakar +0,83 proc. paskatino kilti Europos pramonės sektoriaus kompanijas. Mažėjančią įtampą Š. Korėjoje, bei iš paskos atsigaunančias Azijos technologijų gamintojų vertes stebintys investuotojai kėlė Europos puslaidininkių gamintojų akcijų kainas (+1,13 proc.), o bendrai Europos informacinių technologijų sektorius vakar stiebėsi +0,63 proc.
Europos prekybininkai bendrai krito -0,77 proc., kuomet vienas didžiausių pasaulio greitosios mados prekybos tinklų „Hennes & Mauritz AB” (-5,08 proc.) antrą kartą per šiuos metus sumažino naujų parduotuvių atidarymo prognozes, pabrėždamas, kad padėtis rinkoje verčia daugiau orientuotis į elektroninės prekybos kanalus. Kompanija taip pat paskelbė, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama prekės ženklų plėtojimui bei plėtrai besivystančiose rinkose.
Amerikos indeksai vakar taip pat kukliai augo, o prekybos metu Dow Jones užfiksavo +0,18 proc., o S&P 500 +0,12 proc. kilimą. Regiono žaliavų sektorius išsiskyrė iš viso indekso bei stiebėsi +0,70 proc., nepaisant to, reaguodama į Kinijos ketinimus šią žiemą mažinti oro užterštumą, ribojant metalurgijos pramonės veiklą, bei paklausą viršijančią metalų pasiūlą pasaulinėse rinkose, geležies rūdos kaina per pastarąjį mėnesį sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Azijos rinkose penktadienio rytą tęsiasi ilgiausias nuo 2007 m. mėnesinis bendro regiono indekso kilimas. 09:00 val. Japonijos NIKKEI 225 nuo rinkos atidarymo reikšmės nenutolo ir fiksavo -0.17 proc. kritimą. Kitą savaitę nedirbsiantys Kinijos CSI 300 bei Pietų Korėjos KOSPI augo atitinkamai +0,39 bei +0,81 proc., o Australijos ASX 200 kilo +0,17 proc.
Valiutų rinkos
Vakar JAV pranešta, kad antro ketvirčio metinis BVP rodiklis, remiantis trečiuoju įverčiu, sudarė 3,1 proc. bei viršijo prognozes, kurios buvo lygios 3,0 proc. JAV dolerio kursas didžiųjų pasaulio valiutų atžvilgiu į naujienas reagavo teigiamai, tačiau prekybos pabaigoje vis tiek užfiksavo -0,30 proc. kritimą, kuris atspindėjo bendrą visos prekybos sesijos nuotaiką. Šiandien JAV bus skelbiami gyventojų pajamų bei išlaidų rodikliai. Išankstinės prognozės rodo, kad rugpjūčio mėnesio gyventojų pajamų augimas turėtų trauktis nuo +0,4 iki +0,2 proc., o išlaidų augimas mažėti nuo 0,3 iki 0,1 proc.
EUR/USD kursas šiandien ryte ženklaus pokyčio nefiksavo ir 09:00 val. laikėsi ties 1,1777 kaina (-0,06 proc.), rinkoms laukiant per pietus pasirodysiančių euro zonos infliacijos rodiklių. Prognozuojama metinė infliacijos prognozė rugsėjo mėnesį turėtų augti nuo 1,5 iki 1,6 proc., o preliminari infliacija neskaičiuojant maisto produktų bei energetinių išteklių kainų turėtų išlikti stabili ir lygi 1,2 proc.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar dominavo estiškos akcijos, kuriomis buvo sugeneruota didžioji dalis iš bendros 635 tūkst. Eur apyvartos. Talino indeksas vakar augo +0,32 proc., Rygos +0,61 proc., o Vilniaus krito -0,01 proc. Didžiausio susidomėjimo prekybos metu sulaukusių „Tallink Grupp“ akcijų vakar buvo perleista už 204 tūkst. Eur, o akcijos kaina augo +0,98 proc. iki 1,03 Eur.
Prieš šiandien vyksiantį 8 mėnesių rezultatų skelbimą bei akcininkų susirinkimą, kuriame planuojama svarstyti tarpinių dividendų klausimą, „Energijos skirstymo operatoriaus“ akcijos vakar augo +1,43 proc. iki 0,919 Eur kainos.
Ispanijos IBEX 35 indeksas vakar krito -0,39 proc., šalyje augant neapibrėžtumui prieš spalio 1 d. planuojamą katalonų referendumą dėl nepriklausomybės. Katalonija, per kurią eina svarbiausi Ispanijos ir Prancūzijos prekybos kanalai bei veiklą vykdo didžiausias šalies Viduržemio jūros uostas, yra vykdoma aktyviausia Ispanijos ekonominė veikla, kuri sukuria daugiau nei dešimtadalį šalies BVP, savaitgalį siekia surengti nelegaliu įvardijamą referendumą, kuris gali peraugti į didžiausią geopolitinę krizę nuo šalies grįžimo prie demokratijos 1975 metais po to kai mirė diktatoriaus Francisco Frankas.
Trečiadienį pristatytas D. Trumpo planas, kad iki šiol egzistavusius 7 mokesčių tarifus planuojama apjungti į 3, kurie leistų supaprastinti mokesčių administravimą bei kaikurioms JAV kompanijoms sumažintų mokestinę naštą, vakar +0,83 proc. paskatino kilti Europos pramonės sektoriaus kompanijas. Mažėjančią įtampą Š. Korėjoje, bei iš paskos atsigaunančias Azijos technologijų gamintojų vertes stebintys investuotojai kėlė Europos puslaidininkių gamintojų akcijų kainas (+1,13 proc.), o bendrai Europos informacinių technologijų sektorius vakar stiebėsi +0,63 proc.
Europos prekybininkai bendrai krito -0,77 proc., kuomet vienas didžiausių pasaulio greitosios mados prekybos tinklų „Hennes & Mauritz AB” (-5,08 proc.) antrą kartą per šiuos metus sumažino naujų parduotuvių atidarymo prognozes, pabrėždamas, kad padėtis rinkoje verčia daugiau orientuotis į elektroninės prekybos kanalus. Kompanija taip pat paskelbė, kad artimiausiu metu daugiau dėmesio bus skiriama prekės ženklų plėtojimui bei plėtrai besivystančiose rinkose.
Amerikos indeksai vakar taip pat kukliai augo, o prekybos metu Dow Jones užfiksavo +0,18 proc., o S&P 500 +0,12 proc. kilimą. Regiono žaliavų sektorius išsiskyrė iš viso indekso bei stiebėsi +0,70 proc., nepaisant to, reaguodama į Kinijos ketinimus šią žiemą mažinti oro užterštumą, ribojant metalurgijos pramonės veiklą, bei paklausą viršijančią metalų pasiūlą pasaulinėse rinkose, geležies rūdos kaina per pastarąjį mėnesį sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu.
Azijos rinkose penktadienio rytą tęsiasi ilgiausias nuo 2007 m. mėnesinis bendro regiono indekso kilimas. 09:00 val. Japonijos NIKKEI 225 nuo rinkos atidarymo reikšmės nenutolo ir fiksavo -0.17 proc. kritimą. Kitą savaitę nedirbsiantys Kinijos CSI 300 bei Pietų Korėjos KOSPI augo atitinkamai +0,39 bei +0,81 proc., o Australijos ASX 200 kilo +0,17 proc.
Valiutų rinkos
Vakar JAV pranešta, kad antro ketvirčio metinis BVP rodiklis, remiantis trečiuoju įverčiu, sudarė 3,1 proc. bei viršijo prognozes, kurios buvo lygios 3,0 proc. JAV dolerio kursas didžiųjų pasaulio valiutų atžvilgiu į naujienas reagavo teigiamai, tačiau prekybos pabaigoje vis tiek užfiksavo -0,30 proc. kritimą, kuris atspindėjo bendrą visos prekybos sesijos nuotaiką. Šiandien JAV bus skelbiami gyventojų pajamų bei išlaidų rodikliai. Išankstinės prognozės rodo, kad rugpjūčio mėnesio gyventojų pajamų augimas turėtų trauktis nuo +0,4 iki +0,2 proc., o išlaidų augimas mažėti nuo 0,3 iki 0,1 proc.
EUR/USD kursas šiandien ryte ženklaus pokyčio nefiksavo ir 09:00 val. laikėsi ties 1,1777 kaina (-0,06 proc.), rinkoms laukiant per pietus pasirodysiančių euro zonos infliacijos rodiklių. Prognozuojama metinė infliacijos prognozė rugsėjo mėnesį turėtų augti nuo 1,5 iki 1,6 proc., o preliminari infliacija neskaičiuojant maisto produktų bei energetinių išteklių kainų turėtų išlikti stabili ir lygi 1,2 proc.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar dominavo estiškos akcijos, kuriomis buvo sugeneruota didžioji dalis iš bendros 635 tūkst. Eur apyvartos. Talino indeksas vakar augo +0,32 proc., Rygos +0,61 proc., o Vilniaus krito -0,01 proc. Didžiausio susidomėjimo prekybos metu sulaukusių „Tallink Grupp“ akcijų vakar buvo perleista už 204 tūkst. Eur, o akcijos kaina augo +0,98 proc. iki 1,03 Eur.
Prieš šiandien vyksiantį 8 mėnesių rezultatų skelbimą bei akcininkų susirinkimą, kuriame planuojama svarstyti tarpinių dividendų klausimą, „Energijos skirstymo operatoriaus“ akcijos vakar augo +1,43 proc. iki 0,919 Eur kainos.