versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog nuo kitų metų pradžios šiuo metu vykdomos aktyvų supirkimo programos mėnesinė vertė sumažės perpus, tuo tarpu bazinė ir kitos palūkanų normos išlieka nepakitusios. Po šios informacijos pasirodymo ėmė silpnėti euras.
Iki šių metų pabaigos Europos Centrinis bankas kas mėnesį obligacijų bei kitų aktyvų ir toliau supirkinės už šešiasdešimt milijardų eurų, tačiau jau nuo naujų metų tik už trisdešimt milijardų eurų per mėnesį, na o pati programa bus tęsiama iki 2018 metų rugsėjo pabaigos arba ilgiau jei to prireiks. Tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.
Kaip ir minėta, palūkanų normos išliko nepakeistos, kas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Tad bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį procentų.
Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sudarys 0,25 procento.
Valdančioji taryba tebemano, kad euro zonos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynojo turto pirkimai.
Pagrindinės refinansavimo operacijos ir 3 mėnesių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos bus toliau vykdomos kaip fiksuotųjų palūkanų konkursai, paskirstant visą sumą tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 2019 metų paskutinio atsargų laikymo laikotarpio pabaigos.
Iki šių metų pabaigos Europos Centrinis bankas kas mėnesį obligacijų bei kitų aktyvų ir toliau supirkinės už šešiasdešimt milijardų eurų, tačiau jau nuo naujų metų tik už trisdešimt milijardų eurų per mėnesį, na o pati programa bus tęsiama iki 2018 metų rugsėjo pabaigos arba ilgiau jei to prireiks. Tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Lėšas, gautas iš pagal aktyvų supirkimo programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, Eurosistema reinvestuos ilgą laiką po to, kai pasibaigs grynojo turto pirkimai, ir bet kokiu atveju tol, kol bus reikalinga. Tai padės užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir tinkamą pinigų politikos poziciją.
Kaip ir minėta, palūkanų normos išliko nepakeistos, kas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius. Tad bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau sudarys apvalų nulį procentų.
Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma. Ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nepakeista bei sudarys 0,25 procento.
Valdančioji taryba tebemano, kad euro zonos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomi grynojo turto pirkimai.
Pagrindinės refinansavimo operacijos ir 3 mėnesių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos bus toliau vykdomos kaip fiksuotųjų palūkanų konkursai, paskirstant visą sumą tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 2019 metų paskutinio atsargų laikymo laikotarpio pabaigos.