versija spausdinimui
(0)
Per antrą šių metų rudens mėnesį, palyginus su rugsėju, tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje smuktelėjo bedarbystės lygis, tuo tarpu mūsų šalyje fiksuota priešinga tendencija, t.y. jis kiek ūgtelėjo.
Euro zonoje bedarbystė per spalį krito nuo 8,9 iki 8,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio mėnesio. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Prieš metus bedarbystės lygis siekė 9,8 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė smuktelėjo nuo 7,5 iki 7,4 procento ir tai yra žemiausias lygis nuo pat 2008 metų lapkričio mėnesio. Prieš metus spalį bedarbystė siekė 8,3 procento.
Lietuvoje bedarbystė per spalį paaugo nuo septynių procentų iki 7,1 procento, kai praėjusių metų tą patį mėnesį ji sudarė 7,4 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per antrą šių metų rudens mėnesį darbo euro zonoje neturėjo 14.344 mln. asmenų, bendroje sąjungoje - 18.243 mln., o mūsų šalyje buvo 103 tūkstančiai bedarbių. Per mėnesį darbo neturinčių Europos sąjungoje sumažėjo 111 tūkstančių, o iš jų euro zonoje - 88 tūkstančiais asmenų, tuo tarpu Lietuvoje jų padaugėjo dviem tūkstančiais.
Per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių žmonių sumažėjo 2.074 mln., euro zonoje - 1.473 mln, o mūsų šalyje krito šešiais tūkstančiais.
Spalį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė fiksuota Čekijoje (2,7 procento), Maltoje (3,5 procento) ir Vokietijoje, kur ji sudarė 3,6 procento. Tuo tarpu didžiausias minimas rodiklis buvo Graikijoje (20,6 procento) ir Ispanijoje, kur siekė 16,7 procento.
Per metus bedarbystė krito visose sąjungos šalyse išskyrus Suomija, kur šis rodiklis nepakito. Labiausiai ji smuktelėjo Kipre (nuo 13,1 iki 10,2 procento) ir Graikijoje, kur sumažėjo nuo 23,4 iki 20,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo nuo 18,7 iki 18,6 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,6 iki 16,5 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 12,9 iki 13,2 procento. Prieš metus jaunimo tarpe bedarbystė visur buvo didesnė, t.y. ji siekė atitinkamai 20,3 procento, 18,2 procento ir 14,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per praėjusį mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,6 procento) ir Čekijoje (7,2 procento), didžiausia Graikijoje (40,2 procento), Ispanijoje (38,2 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 34,7 procento.
Euro zonoje bedarbystė per spalį krito nuo 8,9 iki 8,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų sausio mėnesio. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Prieš metus bedarbystės lygis siekė 9,8 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį bedarbystė smuktelėjo nuo 7,5 iki 7,4 procento ir tai yra žemiausias lygis nuo pat 2008 metų lapkričio mėnesio. Prieš metus spalį bedarbystė siekė 8,3 procento.
Lietuvoje bedarbystė per spalį paaugo nuo septynių procentų iki 7,1 procento, kai praėjusių metų tą patį mėnesį ji sudarė 7,4 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per antrą šių metų rudens mėnesį darbo euro zonoje neturėjo 14.344 mln. asmenų, bendroje sąjungoje - 18.243 mln., o mūsų šalyje buvo 103 tūkstančiai bedarbių. Per mėnesį darbo neturinčių Europos sąjungoje sumažėjo 111 tūkstančių, o iš jų euro zonoje - 88 tūkstančiais asmenų, tuo tarpu Lietuvoje jų padaugėjo dviem tūkstančiais.
Per metus Europos sąjungoje darbo neturinčių žmonių sumažėjo 2.074 mln., euro zonoje - 1.473 mln, o mūsų šalyje krito šešiais tūkstančiais.
Per metus bedarbystė krito visose sąjungos šalyse išskyrus Suomija, kur šis rodiklis nepakito. Labiausiai ji smuktelėjo Kipre (nuo 13,1 iki 10,2 procento) ir Graikijoje, kur sumažėjo nuo 23,4 iki 20,6 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo nuo 18,7 iki 18,6 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,6 iki 16,5 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 12,9 iki 13,2 procento. Prieš metus jaunimo tarpe bedarbystė visur buvo didesnė, t.y. ji siekė atitinkamai 20,3 procento, 18,2 procento ir 14,1 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp Europos sąjungos šalių per praėjusį mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (6,6 procento) ir Čekijoje (7,2 procento), didžiausia Graikijoje (40,2 procento), Ispanijoje (38,2 procento) ir Italijoje, kur ji siekė 34,7 procento.