versija spausdinimui
(0)
Šių metų sausio mėnesio pabaigoje bendra investicijų į vertybinius popierius ir investicinius fondus vertė siekė 48,829 mlrd. litų ir buvo beveik tokia pati kaip ir 2007 metų sausio pabaigoje (48,764 mlrd. litų). Namų ūkių investicijos lyginamuoju laikotarpiu išaugo beveik penktadaliu iki 6,218 mlrd. litų ir sudarė 12,74 proc. visų investicijų.
Ženkliai išaugo draudimo korporacijų ir pensijų fondų investicijos. Sausį šių institucinių investuotojų lėšos sudarė 15,4 proc. bendrų investicijų ir siekė 7,515 mlrd. litų. Per metus investuotų lėšų suma išaugo 4,5 karto. Kitos pinigų finansinės institucijos buvo investavę 5,593 mlrd. litų – 1,52 mlrd. litų mažiau nei 2007 metų atitinkamu laikotarpiu. Jų dalis bendrose investicijose sumažėjo nuo 14,59 iki 11,45 procento.
Investuotojų skaičius šalyje išaugo, tačiau rinkose vyraujanti korekcija privertė nemažą dalį jų pasitraukti iš rinkos, todėl piniginiuose srautuose situacija ne visiškai visą bendrą rinkos plėtrą. Nemažą dalį rinkos dalyvių išgąsdino korekcija, todėl didelė pinigų dalis „išėjo“ iš investicinių fondų. Pačių namų ūkių investicijos išaugo ir tai rodo, kad sparčiai plečiasi savarankiškų investuotojų ratas, didėja jų išprusimas ir suvokimas apie vertybinių popierių rinką. Prie to prisidėjo ir pakankamai aktyviai finansinių institucijų rengti seminarai apie investavimą.
Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, centrinės valdžios investicijos sausio pabaigoje siekė 6,090 mlrd. litų (12,47 proc. visų investicijų), nacionalinės privačios nefinansinės korporacijos buvo investavę 6,48 mlrd. litų (13,27 proc.), valstybinės nefinansinės korporacijos – 2,474 mlrd. litų (5,07 proc.).
Ženkliai išaugo draudimo korporacijų ir pensijų fondų investicijos. Sausį šių institucinių investuotojų lėšos sudarė 15,4 proc. bendrų investicijų ir siekė 7,515 mlrd. litų. Per metus investuotų lėšų suma išaugo 4,5 karto. Kitos pinigų finansinės institucijos buvo investavę 5,593 mlrd. litų – 1,52 mlrd. litų mažiau nei 2007 metų atitinkamu laikotarpiu. Jų dalis bendrose investicijose sumažėjo nuo 14,59 iki 11,45 procento.
Investuotojų skaičius šalyje išaugo, tačiau rinkose vyraujanti korekcija privertė nemažą dalį jų pasitraukti iš rinkos, todėl piniginiuose srautuose situacija ne visiškai visą bendrą rinkos plėtrą. Nemažą dalį rinkos dalyvių išgąsdino korekcija, todėl didelė pinigų dalis „išėjo“ iš investicinių fondų. Pačių namų ūkių investicijos išaugo ir tai rodo, kad sparčiai plečiasi savarankiškų investuotojų ratas, didėja jų išprusimas ir suvokimas apie vertybinių popierių rinką. Prie to prisidėjo ir pakankamai aktyviai finansinių institucijų rengti seminarai apie investavimą.
Lietuvos Centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, centrinės valdžios investicijos sausio pabaigoje siekė 6,090 mlrd. litų (12,47 proc. visų investicijų), nacionalinės privačios nefinansinės korporacijos buvo investavę 6,48 mlrd. litų (13,27 proc.), valstybinės nefinansinės korporacijos – 2,474 mlrd. litų (5,07 proc.).