versija spausdinimui
(0)
JAV kompanijos pastaruoju metu, skirtingai nei paprasti vartotojai, kurių išlaidos ženkliai viršija santaupas, taip stipriai padidino savo santaupas, kad praktiškai galėtų padengti visas savo skolas, rašo dienraštis „New York Times“.
Tokios permainingos ekonomikos metu kai naftos kainos šturmuoja rekordus, kredito rinka susitraukė, o dolerio vertė nuolat smunka tai turėtų būti geras ženklas. Be to Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke praėjusią savaitę kongrese teigė, kad stiprus kompanijų balansai yra geras ženklas lėtėjančios ekonomikos šešėlyje. Kai kurie analitikai taip pat teigia, kad grynaisiais pinigais aptekusios kompanijos, gali pradėti dalintis kapitalu su savo akcininkais išmokėdami didesnius dividendus ir taip stimuliuodami ekonomiką.
Tačiau išaugus kompanijų taupymui, jos vis mažiau kapitalo išleidžia įrangai bei kitoms kapitalo išlaidoms. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą tarp analitikų, kad kompanijos savo santaupas gali panaudoti neprasmingai, ir dar labiau pakenkti ekonomikai.
Per pastarąjį dešimtmetį „S&P 500“ indekso kompanijų grynųjų pinigų suma išaugo labai staigiai. Atlikta studija rodo, kad nuo 1998 iki 2004 metų vidutinis turto ir grynųjų pinigų santykis išaugo daugiau nei tris kartus, tuo tarpu skolų skaičius sumažėjo. Pasak agentūros „Standart & Poor“ industrinio indekso kompanijų sukaupti grynųjų pinigų rezervai išaugo nuo 203 mlrd. iki 600 mlrd. dolerių.
„Fisher College of Business“ analitikas René M. Stulz teigia, kad per pastaruosius 30 metų kompanijos vis didina grynųjų pinigų rezervus, kadangi pasaulis tapo daug rizikingesnė vieta verslui.
Pavyzdžiui grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų santykis su visu turtu išaugo nuo 30 proc. buvusių 1988 metais iki 70 proc. praėjusią vasarą. Kompiuterinių technologijų gigantės „Apple“ grynųjų pinigų santykis su turtu išaugo nuo 38 proc. iki 60 procentų. Tuo tarpu „Microsoft“ vyriausiasis finansų vadovas teigia, kad jei kompanija norėtų ji galėtų padengti iki 20 mlrd. dolerių pasiūlymo už „Yahoo“ įsigijimą.
Tačiau toks ilgalaikis kompanijų taupymas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Kompanijos naudodamos savo kapitalą gali be jokios priežiūros tuos pinigus panaudoti kur tik nori, priešingai nei skolinantis iš bankų. Dėl to jos gali pridaryti pakankamai kvailų sprendimų ir nepaskaičiuoti investicijų poreikio.
Per pastaruosius 25 metus globalizacija taip paspartėjo, kad valiutų rinkos, politinės ir naujos konkurencijos permainos privertė kompanijas atsargiau vertinti verslo perspektyvas ir kaupti grynuosius savo sąskaitose.
Tokios permainingos ekonomikos metu kai naftos kainos šturmuoja rekordus, kredito rinka susitraukė, o dolerio vertė nuolat smunka tai turėtų būti geras ženklas. Be to Federalinio rezervų banko vadovas Benas Bernanke praėjusią savaitę kongrese teigė, kad stiprus kompanijų balansai yra geras ženklas lėtėjančios ekonomikos šešėlyje. Kai kurie analitikai taip pat teigia, kad grynaisiais pinigais aptekusios kompanijos, gali pradėti dalintis kapitalu su savo akcininkais išmokėdami didesnius dividendus ir taip stimuliuodami ekonomiką.
Tačiau išaugus kompanijų taupymui, jos vis mažiau kapitalo išleidžia įrangai bei kitoms kapitalo išlaidoms. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą tarp analitikų, kad kompanijos savo santaupas gali panaudoti neprasmingai, ir dar labiau pakenkti ekonomikai.
Per pastarąjį dešimtmetį „S&P 500“ indekso kompanijų grynųjų pinigų suma išaugo labai staigiai. Atlikta studija rodo, kad nuo 1998 iki 2004 metų vidutinis turto ir grynųjų pinigų santykis išaugo daugiau nei tris kartus, tuo tarpu skolų skaičius sumažėjo. Pasak agentūros „Standart & Poor“ industrinio indekso kompanijų sukaupti grynųjų pinigų rezervai išaugo nuo 203 mlrd. iki 600 mlrd. dolerių.
„Fisher College of Business“ analitikas René M. Stulz teigia, kad per pastaruosius 30 metų kompanijos vis didina grynųjų pinigų rezervus, kadangi pasaulis tapo daug rizikingesnė vieta verslui.
Pavyzdžiui grynųjų pinigų ir trumpalaikių investicijų santykis su visu turtu išaugo nuo 30 proc. buvusių 1988 metais iki 70 proc. praėjusią vasarą. Kompiuterinių technologijų gigantės „Apple“ grynųjų pinigų santykis su turtu išaugo nuo 38 proc. iki 60 procentų. Tuo tarpu „Microsoft“ vyriausiasis finansų vadovas teigia, kad jei kompanija norėtų ji galėtų padengti iki 20 mlrd. dolerių pasiūlymo už „Yahoo“ įsigijimą.
Tačiau toks ilgalaikis kompanijų taupymas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Kompanijos naudodamos savo kapitalą gali be jokios priežiūros tuos pinigus panaudoti kur tik nori, priešingai nei skolinantis iš bankų. Dėl to jos gali pridaryti pakankamai kvailų sprendimų ir nepaskaičiuoti investicijų poreikio.
Per pastaruosius 25 metus globalizacija taip paspartėjo, kad valiutų rinkos, politinės ir naujos konkurencijos permainos privertė kompanijas atsargiau vertinti verslo perspektyvas ir kaupti grynuosius savo sąskaitose.