versija spausdinimui
(0)
Per pirmą šių metų mėnesį, remiantis naujausiais Europos statistikos departamento Eurostat duomenimis, mūsų šalyje dar labiau padidėjo bedarbystė, tuo tarpu Europoje ji nepakito.
Sausį, palyginus su gruodžiu, bedarbystės rodiklis Lietuvoje paaugo nuo 6,8 iki 7,3 procento. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje, kaip buvo minėta, nepakito ir siekė atitinkamai 8,6 (mažiausia nuo pat 2008 metų gruodžio) ir 7,3 procento (mažiausia nuo pat 2008 metų spalio mėnesio).
Bedarbystė euro zonoje atitiko ekonomistų lūkesčius.
Prieš metus darbo mūsų šalyje neturėjo 7,8 procento darbingų žmonių, euro zonoje - 9,6 procento, o Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis siekė 8,1 procento.
Sausį euro zonoje darbo neturėjo 14.111 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 17.931 milijonas, na o Lietuvoje bedarbių buvo 106 tūkstančiai. Per mėnesį jų skaičius euro zonoje sumažėjo dešimt tūkstančių, Europos sąjungoje - devyniolika tūkstančių, o mūsų šalyje paaugo septyniais tūkstančiais. Tuo tarpu per metus darbo neturinčių asmenų Lietuvoje sumažėjo aštuoniais tūkstančiais, euro zonoje - 1.429 mln., Europos sąjungoje - 1.867 mln. asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausiai bedarbystė sausį buvo Čekijoje (2,4 procento), Maltoje (3,5 procento) ir Vokietijoje, kur siekė 3,6 procento. Didžiausias šis rodiklis išliko Graikijoje (20,9 procento) ir Ispanijoje (16,3 procento).
Per metus bedarbystė labiausiai krito Kipre (nuo 12,6 iki 9,8 procento), Graikijoje (nuo 23,3 iki 20,9 procento) ir Kroatijoje (nuo 12,2 iki 9,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per mėnesį smuko nuo 17,9 iki 17,7 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,3 iki 16,1 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 13,4 iki 13,8 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,9 procento, 17,6 procento ir 14,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių šių metų pirmą mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5,8 procento), Estijoje (6,5 procento) ir Vokietijoje (6,6 procento). Didžiausia: Graikijoje (43,7 procento), Ispanijoje (36 procentai) ir Italijoje (31,5 procento).
Sausį, palyginus su gruodžiu, bedarbystės rodiklis Lietuvoje paaugo nuo 6,8 iki 7,3 procento. Tuo tarpu euro zonoje ir Europos sąjungoje, kaip buvo minėta, nepakito ir siekė atitinkamai 8,6 (mažiausia nuo pat 2008 metų gruodžio) ir 7,3 procento (mažiausia nuo pat 2008 metų spalio mėnesio).
Bedarbystė euro zonoje atitiko ekonomistų lūkesčius.
Prieš metus darbo mūsų šalyje neturėjo 7,8 procento darbingų žmonių, euro zonoje - 9,6 procento, o Europos sąjungoje bedarbystės rodiklis siekė 8,1 procento.
Sausį euro zonoje darbo neturėjo 14.111 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 17.931 milijonas, na o Lietuvoje bedarbių buvo 106 tūkstančiai. Per mėnesį jų skaičius euro zonoje sumažėjo dešimt tūkstančių, Europos sąjungoje - devyniolika tūkstančių, o mūsų šalyje paaugo septyniais tūkstančiais. Tuo tarpu per metus darbo neturinčių asmenų Lietuvoje sumažėjo aštuoniais tūkstančiais, euro zonoje - 1.429 mln., Europos sąjungoje - 1.867 mln. asmenų.
Per metus bedarbystė labiausiai krito Kipre (nuo 12,6 iki 9,8 procento), Graikijoje (nuo 23,3 iki 20,9 procento) ir Kroatijoje (nuo 12,2 iki 9,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje per mėnesį smuko nuo 17,9 iki 17,7 procento, Europos sąjungoje - nuo 16,3 iki 16,1 procento, o mūsų šalyje pakilo nuo 13,4 iki 13,8 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 19,9 procento, 17,6 procento ir 14,5 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių šių metų pirmą mėnesį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5,8 procento), Estijoje (6,5 procento) ir Vokietijoje (6,6 procento). Didžiausia: Graikijoje (43,7 procento), Ispanijoje (36 procentai) ir Italijoje (31,5 procento).