versija spausdinimui
(0)
Pagrindiniai Europos ir JAV akcijų indeksai kilo nežymiai – „STOXX 600“ +0,13 proc., „S&P500“ +0,26 procento. Daugėjant nerimo ženklų dėl galimo globalaus prekybos karo, Azijos rinkos šįryt krenta - „Nikkei 225“ -0,77 proc., „Hang Seng“ -1,22 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ -0,4 procento.
JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais G. Cohn pranešė apie atsistatydinimą. Aukštas Baltųjų Rūmų pareigūnas nusprendė pasitraukti dėl nesutarimų su JAV prezidentu D. Trumpu, kuris grasina nustatyti muitus importuojamam plienui ir aliuminiui. Rinkos šį G. Cohn poelgį vertina kaip patvirtinimą, kad D. Trumo ketinimai yra rimti. Tuo tarpu Europos Komisija neatmeta galimybės taikyti atsakomąsias priemones apmuitinant žinomas JAV prekes. Galimą atsaką apmuitinti „politiškai jautrias“ JAV prekes svarsto ir Meksikos vyriausybė. Šios naujienos užgožė informaciją apie tai, kad Šiaurės Korėja sutiktų stabdyti branduolinių ginklų ir raketų bandymus mainais į saugumo garantijas rėžimo išsaugojimui.
Jau rytoj investuotojų dėmesys kryps į ECB sprendimą dėl palūkanų normų. Palūkanos keičiamos nebus, laukiama naujų makroekonomikos rodiklių prognozių ir spaudos konferencijos, kurioje gali būti užsimenama apie nuoseklų pinigų politikos krypties pasikeitimą. Savaitė rinkose pasibaigs JAV darbo rinkos duomenimis. Prognozuojama, kad vasario mėnesį privačiame sektoriuje buvo sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis smuktelėjo nuo 4,1 proc. iki 4 procentų. Visgi svarbiausias darbo rinkos duomenų komponentas jau kurį laiką yra valandinis darbo užmokesčio augimas. Lūkesčius viršijantys darbo rinko duomenys išsklaidys likusias abejonės dėl keliamų bazinių palūkanų normų JAV jau kovo 21 dieną. Apibendrinant ECB susitikimas, JAV darbo rinkos duomenys ir FED sprendimas dėl palūkanų normų, gali lemti didesnius svyravimus įvairiose turto klasėse negu įprastai.
Baltijos šalių biržų apyvartą išpūtė stambus tiesioginis sandoris „Tallink Grupp“ akcijomis. Viso bendrovės akcijų 16-a sandorių perleista už 635,3 tūkst. eurų (iš jų – tiesioginis sandoris už 617.5 tūkst. eurų), kaina nepakito (1,24 euro už akciją). Daugiausia sandorių (42) sudaryta Šiaulių banko akcijomis, jos pabrango 0,33 proc. iki 0,616 euro. Tarp labiausiai brangusių buvo „Telia Lietuva“ akcijos, kaina pakilo 1,89 proc., iki 1,08 euro už akciją. Bendrai per tris biržas sudaryta sandorių už 1,36 mln. eurų, OMXB indekso vertė beveik nepakito (-0,01 procento).
JAV prezidento patarėjas ekonomikos klausimais G. Cohn pranešė apie atsistatydinimą. Aukštas Baltųjų Rūmų pareigūnas nusprendė pasitraukti dėl nesutarimų su JAV prezidentu D. Trumpu, kuris grasina nustatyti muitus importuojamam plienui ir aliuminiui. Rinkos šį G. Cohn poelgį vertina kaip patvirtinimą, kad D. Trumo ketinimai yra rimti. Tuo tarpu Europos Komisija neatmeta galimybės taikyti atsakomąsias priemones apmuitinant žinomas JAV prekes. Galimą atsaką apmuitinti „politiškai jautrias“ JAV prekes svarsto ir Meksikos vyriausybė. Šios naujienos užgožė informaciją apie tai, kad Šiaurės Korėja sutiktų stabdyti branduolinių ginklų ir raketų bandymus mainais į saugumo garantijas rėžimo išsaugojimui.
Jau rytoj investuotojų dėmesys kryps į ECB sprendimą dėl palūkanų normų. Palūkanos keičiamos nebus, laukiama naujų makroekonomikos rodiklių prognozių ir spaudos konferencijos, kurioje gali būti užsimenama apie nuoseklų pinigų politikos krypties pasikeitimą. Savaitė rinkose pasibaigs JAV darbo rinkos duomenimis. Prognozuojama, kad vasario mėnesį privačiame sektoriuje buvo sukurta 200 tūkst. naujų darbo vietų, o nedarbo lygis smuktelėjo nuo 4,1 proc. iki 4 procentų. Visgi svarbiausias darbo rinkos duomenų komponentas jau kurį laiką yra valandinis darbo užmokesčio augimas. Lūkesčius viršijantys darbo rinko duomenys išsklaidys likusias abejonės dėl keliamų bazinių palūkanų normų JAV jau kovo 21 dieną. Apibendrinant ECB susitikimas, JAV darbo rinkos duomenys ir FED sprendimas dėl palūkanų normų, gali lemti didesnius svyravimus įvairiose turto klasėse negu įprastai.
Baltijos šalių biržų apyvartą išpūtė stambus tiesioginis sandoris „Tallink Grupp“ akcijomis. Viso bendrovės akcijų 16-a sandorių perleista už 635,3 tūkst. eurų (iš jų – tiesioginis sandoris už 617.5 tūkst. eurų), kaina nepakito (1,24 euro už akciją). Daugiausia sandorių (42) sudaryta Šiaulių banko akcijomis, jos pabrango 0,33 proc. iki 0,616 euro. Tarp labiausiai brangusių buvo „Telia Lietuva“ akcijos, kaina pakilo 1,89 proc., iki 1,08 euro už akciją. Bendrai per tris biržas sudaryta sandorių už 1,36 mln. eurų, OMXB indekso vertė beveik nepakito (-0,01 procento).