versija spausdinimui
(0)
Europos akcijų indeksai ketvirtadienį augo, rinkoms reaguojant į išaugusį ECB optimizmą dėl Euro zonos ekonomikos perspektyvų. Vokietijos DAX stiebėsi +0,90 proc., Britanijos FTSE 100 +0,63 proc., o Stoxx Europe 600 +1,05 proc.
Vakar vykusio valdybos susitikimo metu, ECB, kaip ir buvo tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normos politikos ar kiekybinio skatinimo programos apimčių, tačiau leido suprasti, kad požiūris į Euro zonos ekonominę situaciją nuo sausio mėnesį vykusio susitikimo pagerėjo bei atsisakė galimybės didinti kiekybinio skatinimo apimtis, jeigu neigiamai pasikeistų ekonomikos perspektyvos. Nepaisant augančio ECB pasitenkinimo Euro zonos ekonomikos plėtra, neoficialiai teigiama, kad centrinis bankas toliau vertina kiekybinio skatinimo, kurio apimtys būtų lygios 30 mlrd. Eur per mėnesį pratęsimą iki šių metų pabaigos, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Savo poziciją dėl gerėjančios regiono ekonomikos ECB įtvirtino 2018 m. Euro zonos BVP augimo prognozes padidindamas nuo 2,3 iki 2,4 proc. Po susitikimo vykusio pranešimo metu ECB vadovas M. Draghi taip pat pareiškė, kad nors ir infliacija tebeišlieka silpna, realių defliacinių rizikų bankas neįžvelgia, tačiau kylantis protekcionizmas kainų augimo judėjimui link centrinio banko tikslinio lygio gali padaryti neigiamą įtaką. Susirinkimo metu ECB pozicija dėl augančios ekonomikos neišsiskyrė nuo anksčiau posėdžiavusių kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų požiūrių: jau nuo sausio pabaigos kalbama, kad lūkesčius viršijantis ekonomikos augimas gali priversti sparčiau nei anksčiau manyta kelti FED bazines palūkanų normas, o apie spartesnį nei anksčiau prognozuota palūkanų normų kėlimą vasarį buvo užsiminės ir Britanijos Centrinio Banko vadovas. Po naujienų paskelbimo Europoje vakar augo vidutiniškai 4 iš 5 regiono kompanijų akcijos, o ženkliausiais augimais sesijos metu pasižymėjo kasdieninio vartojimo prekių bei paslaugų bendrovės (+1,76 proc.). Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumui kritus iki žemiausio lygio nuo sausio pabaigos, euro zonos gynybinės telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų kompanijos augo apie 1,3 proc.
Pagrindiniai JAV indeksai vakar augo (Dow Jones +0,38 proc., S&P 500 +0,45 proc.), po to kai D. Trumpas priėmė teigiamą sprendimą dėl importo tarifų įvedimo į JAV atgabenamam aliuminiui bei plienui. Kaip jau minėta anksčiau, išimtys dėl tarifų buvo pritaikytos Kanadai, kuri yra Amerikos didžiausia šių pramoninių metalų importo partnerė bei Meksikai, kuri yra ketvirtoje vietoje pagal plieno importą į JAV, iki to momento, kai bus baigtas Šiaurės Atlanto Prekybos Sutarties (NAFTA), vienijančios šias tris šalis svarstymas. Remdamasis nacionaliniu saugumu D. Trumpas paragino dėl išlygų derėtis ir kitas JAV partneres, tokias kaip ES arba Didžioji Britanija. JAV į naujienas vakar buvo reaguojama nuosaikiai: du trečdaliai žaliavų kompanijų akcijų prekybos metu užfiksavo kritimus, tačiau bendras sektoriaus kompanijų verčių pokytis buvo teigiamas ir lygus +0,14 proc.
Neigiamas naujienas dėl importo tarifų įvedimo, kurias dauguma rinkų jau buvo įvertinę iš anksto, šiandien ryte nustelbė beprecedentis D. Trumpo pranešimas, apie siekį įgyvendinti „didijį progresą“ Korėjos pusiasalio konflikte bei susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Neoficialiai kalbama, kad JAV bei Š. Korėjos lyderių susitikimas galėtų įvykti iki gegužės mėnesio, jo metu didžiausią dėmesį skiriant Š. Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimui, mainais į taikomų sankcijų sušvelninimą. Azijos rinkos šiandien ryte į bendrą naujienų srautą reagavo teigiamai: 08:15 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +0,47 proc., Kinijos CSI 300 +0,49 proc., Australijos ASX 200 +0,34 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,08 proc.
Valiutų rinkos
ECB susitikimo metu stiprėjimo tendenciją fiksavęs EUR/USD kursas ilgai pozicijų neišlaikė ir ketvirtadienio prekybos pabaigoje užfiksavo -0,66 proc. kritimą iki 1,2319 lygio, ties kuriuo laikėsi ir šiandien ryte 08:33 val.
Naujienos apie galimą proveržį santykiuose tarp JAV ir Š. Korėjos supurtė USD/JPY kursą, kuris tuo pat metu fiksavo ženkliausią dienos kilimą nuo šios savaitės pradžios iki 106,67 lygio (+0,51 proc.).
Ženklesnių judesių JAV dolerio porose laukiama šiandien popietę, kuomet JAV bus skelbiamos vasario mėnesio dirbančiųjų pokyčio išskyrus žemės ūkio sektorių apimtys (buvusi reikšmė 200 tūkst., prognozė 205 tūkst.), metiniai vasario vidutinio darbo užmokesčio pokyčio (buvusi reikšmė +2,9 proc., prognozė 2,8 proc.) bei nedarbo lygio (buvusi reikšmė 4,1 proc., prognozė 4,0 proc. duomenys).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje ketvirtadienį buvo sugeneruota 643 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,05 proc., Talino -0,1 proc., o Rygos augo +2,03 proc. Aktyviausiai prekiauta apie pelno paskirstymo planus pranešusio „Šiaulių banko“ akcijomis, kurios prekybos metu augo +0,65 proc. iki 0,618 Eur lygio.
Pardavėjai vakar dominavo ir apie planus didinti įstatinį kapitalą paskelbusios „AUGA Group“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -0,88 proc. iki 0,56 Eur lygio.
Vakar vykusio valdybos susitikimo metu, ECB, kaip ir buvo tikėtasi, nepakeitė bazinių palūkanų normos politikos ar kiekybinio skatinimo programos apimčių, tačiau leido suprasti, kad požiūris į Euro zonos ekonominę situaciją nuo sausio mėnesį vykusio susitikimo pagerėjo bei atsisakė galimybės didinti kiekybinio skatinimo apimtis, jeigu neigiamai pasikeistų ekonomikos perspektyvos. Nepaisant augančio ECB pasitenkinimo Euro zonos ekonomikos plėtra, neoficialiai teigiama, kad centrinis bankas toliau vertina kiekybinio skatinimo, kurio apimtys būtų lygios 30 mlrd. Eur per mėnesį pratęsimą iki šių metų pabaigos, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
Savo poziciją dėl gerėjančios regiono ekonomikos ECB įtvirtino 2018 m. Euro zonos BVP augimo prognozes padidindamas nuo 2,3 iki 2,4 proc. Po susitikimo vykusio pranešimo metu ECB vadovas M. Draghi taip pat pareiškė, kad nors ir infliacija tebeišlieka silpna, realių defliacinių rizikų bankas neįžvelgia, tačiau kylantis protekcionizmas kainų augimo judėjimui link centrinio banko tikslinio lygio gali padaryti neigiamą įtaką. Susirinkimo metu ECB pozicija dėl augančios ekonomikos neišsiskyrė nuo anksčiau posėdžiavusių kitų didžiųjų pasaulio centrinių bankų požiūrių: jau nuo sausio pabaigos kalbama, kad lūkesčius viršijantis ekonomikos augimas gali priversti sparčiau nei anksčiau manyta kelti FED bazines palūkanų normas, o apie spartesnį nei anksčiau prognozuota palūkanų normų kėlimą vasarį buvo užsiminės ir Britanijos Centrinio Banko vadovas. Po naujienų paskelbimo Europoje vakar augo vidutiniškai 4 iš 5 regiono kompanijų akcijos, o ženkliausiais augimais sesijos metu pasižymėjo kasdieninio vartojimo prekių bei paslaugų bendrovės (+1,76 proc.). Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumui kritus iki žemiausio lygio nuo sausio pabaigos, euro zonos gynybinės telekomunikacijų bei komunalinių paslaugų kompanijos augo apie 1,3 proc.
Pagrindiniai JAV indeksai vakar augo (Dow Jones +0,38 proc., S&P 500 +0,45 proc.), po to kai D. Trumpas priėmė teigiamą sprendimą dėl importo tarifų įvedimo į JAV atgabenamam aliuminiui bei plienui. Kaip jau minėta anksčiau, išimtys dėl tarifų buvo pritaikytos Kanadai, kuri yra Amerikos didžiausia šių pramoninių metalų importo partnerė bei Meksikai, kuri yra ketvirtoje vietoje pagal plieno importą į JAV, iki to momento, kai bus baigtas Šiaurės Atlanto Prekybos Sutarties (NAFTA), vienijančios šias tris šalis svarstymas. Remdamasis nacionaliniu saugumu D. Trumpas paragino dėl išlygų derėtis ir kitas JAV partneres, tokias kaip ES arba Didžioji Britanija. JAV į naujienas vakar buvo reaguojama nuosaikiai: du trečdaliai žaliavų kompanijų akcijų prekybos metu užfiksavo kritimus, tačiau bendras sektoriaus kompanijų verčių pokytis buvo teigiamas ir lygus +0,14 proc.
Neigiamas naujienas dėl importo tarifų įvedimo, kurias dauguma rinkų jau buvo įvertinę iš anksto, šiandien ryte nustelbė beprecedentis D. Trumpo pranešimas, apie siekį įgyvendinti „didijį progresą“ Korėjos pusiasalio konflikte bei susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu. Neoficialiai kalbama, kad JAV bei Š. Korėjos lyderių susitikimas galėtų įvykti iki gegužės mėnesio, jo metu didžiausią dėmesį skiriant Š. Korėjos branduolinio nusiginklavimo klausimui, mainais į taikomų sankcijų sušvelninimą. Azijos rinkos šiandien ryte į bendrą naujienų srautą reagavo teigiamai: 08:15 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +0,47 proc., Kinijos CSI 300 +0,49 proc., Australijos ASX 200 +0,34 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +1,08 proc.
Valiutų rinkos
ECB susitikimo metu stiprėjimo tendenciją fiksavęs EUR/USD kursas ilgai pozicijų neišlaikė ir ketvirtadienio prekybos pabaigoje užfiksavo -0,66 proc. kritimą iki 1,2319 lygio, ties kuriuo laikėsi ir šiandien ryte 08:33 val.
Naujienos apie galimą proveržį santykiuose tarp JAV ir Š. Korėjos supurtė USD/JPY kursą, kuris tuo pat metu fiksavo ženkliausią dienos kilimą nuo šios savaitės pradžios iki 106,67 lygio (+0,51 proc.).
Ženklesnių judesių JAV dolerio porose laukiama šiandien popietę, kuomet JAV bus skelbiamos vasario mėnesio dirbančiųjų pokyčio išskyrus žemės ūkio sektorių apimtys (buvusi reikšmė 200 tūkst., prognozė 205 tūkst.), metiniai vasario vidutinio darbo užmokesčio pokyčio (buvusi reikšmė +2,9 proc., prognozė 2,8 proc.) bei nedarbo lygio (buvusi reikšmė 4,1 proc., prognozė 4,0 proc. duomenys).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje ketvirtadienį buvo sugeneruota 643 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas krito -0,05 proc., Talino -0,1 proc., o Rygos augo +2,03 proc. Aktyviausiai prekiauta apie pelno paskirstymo planus pranešusio „Šiaulių banko“ akcijomis, kurios prekybos metu augo +0,65 proc. iki 0,618 Eur lygio.
Pardavėjai vakar dominavo ir apie planus didinti įstatinį kapitalą paskelbusios „AUGA Group“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -0,88 proc. iki 0,56 Eur lygio.