versija spausdinimui
(0)
JAV grasinimai įvesti sankcijų paketą, dujotiekio projektui tarp Vokietijos ir Rusijos vakar leido Brent rūšies naftos kainai trumpam perkopti 80 JAV dolerių už barelį kainą, bei toliau didino energetikų sektoriaus kompaniujų vertes, taip prisidėdamas prie daugumos Europos akcijų indeksų augimo (Britanijos FTSE 100 +0,7 proc., Stoxx Europe 600 +0,66 proc.), Vokietijos DAX indeksui augti +0,91 proc. padėjo vakar pasirodę Europos automobilių rinkos duomenys, o didieji JAV indeksai vakar užfiksavo nuosaikius kritimus (Dow Jones -0,22 proc., S&P 500 -0,09 proc.).
Europos energetikų kompanijos vakar augo +1,18 proc., o jų analogai JAV +1,3 proc., kuomet Brent rūšies naftos kaina vakar trumpam buvo pasiekusi 80,5 JAV dolerių už barelį ribą, po to kai JAV Energetikos diplomatijos atstovė S. Oudkirk pareiškė, kad sankcijų objektu gali tapti „Nord Stream 2“ dujotiekis, Baltijos jūros dugnu sujungsiantis Rusiją bei Vokietiją. Remdamasi JAV Kongreso praėjusių metų rugpjūtį patvirtintu aktu, kuris leidžia Amerikai taikyti sankcijas Rusijos energetikos projektams, dėl pastarosios šalies veiksmų rytų Ukrainoje bei kišimosi į JAV prezidento rinkimus, JAV atstovė pareiškė, kad sankcijos prieš dujotiekį gali būti pradėtos taikyti siekiant sumažinti grėsmes Europos regionui. „Nord Stream“ dujotiekis, kuris veikia nuo 2011 m. Rusijai leidžia apeiti Ukrainą, nuo kurios teritorinės priklausomybės yra siekiama atsiriboti ir šalis jau baigia derinti dokumentus antros linijos tiesimui, kuri dujų perdavimo apimtis leistų padidinti dvigubai. Vokietija anksčiau yra pareiškusi nepasitenkinimą dėl Rusijos siekių apeiti Ukrainą, tačiau šių metų pradžioje suteikė visus leidimus reikalingus antrosios atšakos Vokietijos teritorijoje bei vandenyse tiesimui.
Nerimą energetinių išteklių pozicijoje vakar didino ir naujienos iš Pietų Amerikos. Rinkai tebeieškant pusiausvyros dėl JAV sankcijų Iranui, vis daugiau dėmesio kreipiama į situaciją didžiausius pasaulio išgautos naftos rezervus turinčioje Venesueloje, kurioje vyraujantis politinis nestabilumas ir ekonomikos sąstingis per pastaruosius 3 metus paskatino šalies naftos gavybos apimčių kritimą 40 proc. Neigiamą įtaką šalies ekonomikai daro ir pasaulio kreditorių susirūpinimas dėl Venesuelos skolų, o neapibrėžtumo didėjimą gali paskatinti naujos JAV sankcijos. Jau anksčiau Amerikos spaudimo dėl netinkamo šalies valdymo sulaukusi Venesuelos vyriausybė, su lyderiu socialistu N. Maduro priešakyje, neatmetama, kad artimiausiu metu gali sulaukti naujų apribojimų, kurie gali būti tiesiogiai nukreiptas į šios, aštuntos pagal išgaunamą naftos kiekį OPEC narės energetikos sektorių. Šį sekmadienį Venesueloje bus vykdomi prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies prezidentas sieks perrinkimo, nors nuomonių apklausos rodo, kad rinkimus jis gali pralaimėti nuosaikesnių kairiųjų pažiūrų kandidatui H. Falconui. Brent rūšies naftos kaina virš 80 JAV dolerių lygio vakar ilgai neišsilaikė ir dar iki prekybos sesijos pabaigos grįžo iki 79,3 JAV dolerių lygio, o šiandien ryte palaipsniui judėjo į viršų ir 08:21 val. buvo lygi 79,5 JAV doleriams (+0,2 proc.).
Europos automobilių gamintojų akcijos vakar augo +0,57 proc., po to kai rinka įvertino Euro zonos balandžio mėnesio naujų automobilių pardavimų apimtis. Automobilių pardavimai praėjusį mėnesį augo 9,6 proc. arba sparčiausiai nuo praėjusių metų kovo ir buvo lygūs 1,306 mln. vnt. „Volskwagen“ grupė praėjusio mėnesio pardavimus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augino +13,1 proc., „Renault“ grupės pardavimai per aptariamą laikotarpį augo dešimtadaliu, „Peugeot“ – +2,3 proc., „Daimler“ – +5,9 proc. „Toyota“ – +20,3 proc., „Ford“ – +14 proc.
Šiandien žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kinija sutinka mažinti metinį prekybos perteklių su JAV 200 mlrd. JAV dolerių, tačiau rinkoje naujienos ženklios reakcijos nesulaukė. 08:25 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo +0,33 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI +0,32 proc., o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,05 proc.
Valiutų rinkos
Per 4 iš eilės sesijas trukusį kritimą 1,3 proc. savo vertės netekęs EUR/USD kursas šiandien nuosaikiai judėjo į viršų ir 08:43 val. buvo lygus 1,1809. Panaši situacija klostėsi ir EUR/GBP poroje, kuri nuo savaitės pradžios neteko daugiau nei 1 proc. savo vertės, o šiandien ryte fiksavo +0,14 proc. augimą iki 0,87392 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje ketvirtadienį sugeneruota apyvarta pasiekė beveik 1,283 mln. Eur. Vilniaus indeksas augo +0,39 proc., Talino +0,16 proc., o Rygos krito -3,01 proc.
Dar trečiadienį po prekybos pasirodę „SAF Tehnika“ praėjusio ketvirčio duomenys, kurie parodė, kad laikotarpio pajamos traukėsi 23 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o grynasis nuostolis buvo lygus 352,7 tūkst. Eur (EPS -0,12 Eur) paskatino akcijos kainos kritimą penktadaliu iki 4,76 Eur ribos.
„Šiaulių banko“ akcijos po 4 iš eilės sesijas patirto pardavėjų spaudimo vakar atšoko +1,59 proc. iki 0,512 Eur ribos, o beveik trečdalį rinkos apyvartos bendrai sugeneravusios „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijų kaina liko nepasikeitusi ties 9,2 Eur.
Europos energetikų kompanijos vakar augo +1,18 proc., o jų analogai JAV +1,3 proc., kuomet Brent rūšies naftos kaina vakar trumpam buvo pasiekusi 80,5 JAV dolerių už barelį ribą, po to kai JAV Energetikos diplomatijos atstovė S. Oudkirk pareiškė, kad sankcijų objektu gali tapti „Nord Stream 2“ dujotiekis, Baltijos jūros dugnu sujungsiantis Rusiją bei Vokietiją. Remdamasi JAV Kongreso praėjusių metų rugpjūtį patvirtintu aktu, kuris leidžia Amerikai taikyti sankcijas Rusijos energetikos projektams, dėl pastarosios šalies veiksmų rytų Ukrainoje bei kišimosi į JAV prezidento rinkimus, JAV atstovė pareiškė, kad sankcijos prieš dujotiekį gali būti pradėtos taikyti siekiant sumažinti grėsmes Europos regionui. „Nord Stream“ dujotiekis, kuris veikia nuo 2011 m. Rusijai leidžia apeiti Ukrainą, nuo kurios teritorinės priklausomybės yra siekiama atsiriboti ir šalis jau baigia derinti dokumentus antros linijos tiesimui, kuri dujų perdavimo apimtis leistų padidinti dvigubai. Vokietija anksčiau yra pareiškusi nepasitenkinimą dėl Rusijos siekių apeiti Ukrainą, tačiau šių metų pradžioje suteikė visus leidimus reikalingus antrosios atšakos Vokietijos teritorijoje bei vandenyse tiesimui.
Nerimą energetinių išteklių pozicijoje vakar didino ir naujienos iš Pietų Amerikos. Rinkai tebeieškant pusiausvyros dėl JAV sankcijų Iranui, vis daugiau dėmesio kreipiama į situaciją didžiausius pasaulio išgautos naftos rezervus turinčioje Venesueloje, kurioje vyraujantis politinis nestabilumas ir ekonomikos sąstingis per pastaruosius 3 metus paskatino šalies naftos gavybos apimčių kritimą 40 proc. Neigiamą įtaką šalies ekonomikai daro ir pasaulio kreditorių susirūpinimas dėl Venesuelos skolų, o neapibrėžtumo didėjimą gali paskatinti naujos JAV sankcijos. Jau anksčiau Amerikos spaudimo dėl netinkamo šalies valdymo sulaukusi Venesuelos vyriausybė, su lyderiu socialistu N. Maduro priešakyje, neatmetama, kad artimiausiu metu gali sulaukti naujų apribojimų, kurie gali būti tiesiogiai nukreiptas į šios, aštuntos pagal išgaunamą naftos kiekį OPEC narės energetikos sektorių. Šį sekmadienį Venesueloje bus vykdomi prezidento rinkimai, kuriuose dabartinis šalies prezidentas sieks perrinkimo, nors nuomonių apklausos rodo, kad rinkimus jis gali pralaimėti nuosaikesnių kairiųjų pažiūrų kandidatui H. Falconui. Brent rūšies naftos kaina virš 80 JAV dolerių lygio vakar ilgai neišsilaikė ir dar iki prekybos sesijos pabaigos grįžo iki 79,3 JAV dolerių lygio, o šiandien ryte palaipsniui judėjo į viršų ir 08:21 val. buvo lygi 79,5 JAV doleriams (+0,2 proc.).
Europos automobilių gamintojų akcijos vakar augo +0,57 proc., po to kai rinka įvertino Euro zonos balandžio mėnesio naujų automobilių pardavimų apimtis. Automobilių pardavimai praėjusį mėnesį augo 9,6 proc. arba sparčiausiai nuo praėjusių metų kovo ir buvo lygūs 1,306 mln. vnt. „Volskwagen“ grupė praėjusio mėnesio pardavimus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augino +13,1 proc., „Renault“ grupės pardavimai per aptariamą laikotarpį augo dešimtadaliu, „Peugeot“ – +2,3 proc., „Daimler“ – +5,9 proc. „Toyota“ – +20,3 proc., „Ford“ – +14 proc.
Šiandien žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Kinija sutinka mažinti metinį prekybos perteklių su JAV 200 mlrd. JAV dolerių, tačiau rinkoje naujienos ženklios reakcijos nesulaukė. 08:25 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo +0,33 proc. augimą, Pietų Korėjos KOSPI +0,32 proc., o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,05 proc.
Valiutų rinkos
Per 4 iš eilės sesijas trukusį kritimą 1,3 proc. savo vertės netekęs EUR/USD kursas šiandien nuosaikiai judėjo į viršų ir 08:43 val. buvo lygus 1,1809. Panaši situacija klostėsi ir EUR/GBP poroje, kuri nuo savaitės pradžios neteko daugiau nei 1 proc. savo vertės, o šiandien ryte fiksavo +0,14 proc. augimą iki 0,87392 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje ketvirtadienį sugeneruota apyvarta pasiekė beveik 1,283 mln. Eur. Vilniaus indeksas augo +0,39 proc., Talino +0,16 proc., o Rygos krito -3,01 proc.
Dar trečiadienį po prekybos pasirodę „SAF Tehnika“ praėjusio ketvirčio duomenys, kurie parodė, kad laikotarpio pajamos traukėsi 23 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o grynasis nuostolis buvo lygus 352,7 tūkst. Eur (EPS -0,12 Eur) paskatino akcijos kainos kritimą penktadaliu iki 4,76 Eur ribos.
„Šiaulių banko“ akcijos po 4 iš eilės sesijas patirto pardavėjų spaudimo vakar atšoko +1,59 proc. iki 0,512 Eur ribos, o beveik trečdalį rinkos apyvartos bendrai sugeneravusios „Tallinna Kaubamaja Grupp“ akcijų kaina liko nepasikeitusi ties 9,2 Eur.