versija spausdinimui
(0)
Paliaubos JAV bei Kinijos prekybos derybose vakar paskatino optimizmą pramonės kompanijų pozicijose bei prisidėjo prie daugumos vakarų Europos indeksų augimo. 5 proc. žemyn nusiritusios „Deutsche Telekom AG“ akcijos vakar nusitempė žemyn visą DAX indeksą (-0,28 proc.), o beveik 0,6 proc. augusios pramonininkų akcijos prisidėjo prie Stoxx Europe 600 bei FTSE 100 indeksų augimo atitinkamai +0,3 ir +1,03 proc.
Nežinomybė dėl to, kaip daugumą suformavusi populistų vyriausybė valdys Italiją, toliau skatino šalies FTSE MIB indekso (-1,52 proc.) kompanijų bei šalies obligacijų išpardavimus. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas tuo tarpu per pastarąsias dvi sesijas susitraukė beveik penktadaliu iki 0,523 proc. ribos kuri yra žemiausia per pastarąjį mėnesį.
Prekybinio konflikto deeskalavimas vakar sulaukė teigiamo dėmesio ir Amerikos rinkose, kuriose daugiau nei 1,3 proc. augę regiono pramonininkų akcijos Dow Jones indeksui sesijos metu leido pakilti +1,21 proc., o S&P 500 +0,74 proc. Tiek JAV tiek Kinijos derybininkai nėra linkę plačiai aptarinėti savaitgalį pasibaigusių derybų rezultatų, tačiau vakar socialinėje erdvėje pasisakęs JAV prezidentas pranešė, kad Kinijos atstovai sutiko pagerinti JAV žemės ūkio gaminių patekimo į Kinijos rinką sąlygas. Jau anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Kinija ryšis sumažinti JAV prekybos deficitą 200 mlrd. JAV dolerių, tačiau apžvalgininkai skeptiškai vertina galimą scenarijų, argumentuodami tuo, kad tokių prekybos apimčių keitimas būtų drastiškas ir siekiant įgyvendinti tokius pokyčius reikėtų restruktūrizuoti šalių prekių tiekimo grandinę.
JAV energetikų kompanijos vakar stiebėsi +0,97 proc., rinkai sekant toliau augančias naftos kainas. Brent rūšies naftos kaina, nuo šios savaitės pradžios jau yra paaugusi daugiau nei 1 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 79,4 JAV dolerių už barelį lygiu, po to kai vakar buvo paskelbta, kad sekmadienį vykusius prezidento rinkimus Venesueloje laimėjo ir antrą kadenciją šaliai vadovaus N. Maduro. Kaip ir buvo tikimasi anksčiau, iškart po rezultatų paskelbimo JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė sankcijas, kurios apriboja Venesuelos vyriausybės, bei jos valdomų kompanijų įskaitant ir šalies naftos milžinės „Petroleos de Venezuela SA“ skolos vertybinių popierių įsigijimą. D. Trumpo pranešime buvo minimi reikalavimai N. Madurai atkurti šalyje demokratiją, surengiant laisvus bei teisėtus rinkimus, išlaisinant politinius kalinius ir užbaigti ekonominę krizę, dėl kurios Venesueloje vyrauja hiperinfliacija ir badas.
Teigiamas naujienas dėl prekybos santykių tarp JAV bei Kinijos normalizavimo savaitės pradžioje įvertinę Azijos investuotojai laukia FED praėjusio susitikimo protokolo, kuris turėtų būti paskelbtas rytoj ir kuriame bus sekamos užuominos apie tolimesnius JAV centrinio banko monetarinės politikos griežtinimo planus šiais metais. Tuo tarpu regione šiandien vyravo neigiamos nuotaikos ir dauguma indeksų buvo linkę kristi: 08:20 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,14 proc., Kinijos CSI 300 -0,76 proc., o Pietų Korėjos rinkoje prekyba nebuvo vykdoma.
Valiutų rinkos
GBP/USD kursas priartėjo prie šių metų žemumų ir šiandien ryte 08:44 val. laikėsi ties 1,3423 lygiu, rinkai ruošiantis šiandien prasidėsiančiam naujam Brexit derybų ratui, bei pasklidus pranešimams, kad dėl aklavietės išstojimo iš Europos Sąjungos derybose, šalies konservatoriai rudenį gali inicijuoti naujus rinkimus.
EUR/USD kursas vakar pirmą kartą per pastarąsias 6 sesijas užfiksavo +0,16 proc. augimą, tačiau šiandien nuosaikiai judėjo žemyn ir 09:08 val. laikėsi ties 1,1788 lygiu (-0,03 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje pirmadienį sugeneruota apyvartą perkopė 996 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas traukėsi -0,21 proc., Rygos -0,94 proc., o Talino -0,04 proc. Beveik trečdalis visos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -1,56 proc. iki 0,504 Eur ribos. Pardavėjai taip pat dominavo ir kitose likvidesnėse dienos pozicijose: „Tallink Grupp“ prekybos metu neteko -0,94 proc. vertės ir krito iki 1,055 lygio, o praėjusią savaitę penktadalio savo vertės netekę „SAF Tehnika“ akcijos krito dar -3,77 proc. iki 4,6 Eur ribos.
Nežinomybė dėl to, kaip daugumą suformavusi populistų vyriausybė valdys Italiją, toliau skatino šalies FTSE MIB indekso (-1,52 proc.) kompanijų bei šalies obligacijų išpardavimus. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas tuo tarpu per pastarąsias dvi sesijas susitraukė beveik penktadaliu iki 0,523 proc. ribos kuri yra žemiausia per pastarąjį mėnesį.
Prekybinio konflikto deeskalavimas vakar sulaukė teigiamo dėmesio ir Amerikos rinkose, kuriose daugiau nei 1,3 proc. augę regiono pramonininkų akcijos Dow Jones indeksui sesijos metu leido pakilti +1,21 proc., o S&P 500 +0,74 proc. Tiek JAV tiek Kinijos derybininkai nėra linkę plačiai aptarinėti savaitgalį pasibaigusių derybų rezultatų, tačiau vakar socialinėje erdvėje pasisakęs JAV prezidentas pranešė, kad Kinijos atstovai sutiko pagerinti JAV žemės ūkio gaminių patekimo į Kinijos rinką sąlygas. Jau anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Kinija ryšis sumažinti JAV prekybos deficitą 200 mlrd. JAV dolerių, tačiau apžvalgininkai skeptiškai vertina galimą scenarijų, argumentuodami tuo, kad tokių prekybos apimčių keitimas būtų drastiškas ir siekiant įgyvendinti tokius pokyčius reikėtų restruktūrizuoti šalių prekių tiekimo grandinę.
JAV energetikų kompanijos vakar stiebėsi +0,97 proc., rinkai sekant toliau augančias naftos kainas. Brent rūšies naftos kaina, nuo šios savaitės pradžios jau yra paaugusi daugiau nei 1 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 79,4 JAV dolerių už barelį lygiu, po to kai vakar buvo paskelbta, kad sekmadienį vykusius prezidento rinkimus Venesueloje laimėjo ir antrą kadenciją šaliai vadovaus N. Maduro. Kaip ir buvo tikimasi anksčiau, iškart po rezultatų paskelbimo JAV prezidentas D. Trumpas paskelbė sankcijas, kurios apriboja Venesuelos vyriausybės, bei jos valdomų kompanijų įskaitant ir šalies naftos milžinės „Petroleos de Venezuela SA“ skolos vertybinių popierių įsigijimą. D. Trumpo pranešime buvo minimi reikalavimai N. Madurai atkurti šalyje demokratiją, surengiant laisvus bei teisėtus rinkimus, išlaisinant politinius kalinius ir užbaigti ekonominę krizę, dėl kurios Venesueloje vyrauja hiperinfliacija ir badas.
Teigiamas naujienas dėl prekybos santykių tarp JAV bei Kinijos normalizavimo savaitės pradžioje įvertinę Azijos investuotojai laukia FED praėjusio susitikimo protokolo, kuris turėtų būti paskelbtas rytoj ir kuriame bus sekamos užuominos apie tolimesnius JAV centrinio banko monetarinės politikos griežtinimo planus šiais metais. Tuo tarpu regione šiandien vyravo neigiamos nuotaikos ir dauguma indeksų buvo linkę kristi: 08:20 val. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,14 proc., Kinijos CSI 300 -0,76 proc., o Pietų Korėjos rinkoje prekyba nebuvo vykdoma.
Valiutų rinkos
GBP/USD kursas priartėjo prie šių metų žemumų ir šiandien ryte 08:44 val. laikėsi ties 1,3423 lygiu, rinkai ruošiantis šiandien prasidėsiančiam naujam Brexit derybų ratui, bei pasklidus pranešimams, kad dėl aklavietės išstojimo iš Europos Sąjungos derybose, šalies konservatoriai rudenį gali inicijuoti naujus rinkimus.
EUR/USD kursas vakar pirmą kartą per pastarąsias 6 sesijas užfiksavo +0,16 proc. augimą, tačiau šiandien nuosaikiai judėjo žemyn ir 09:08 val. laikėsi ties 1,1788 lygiu (-0,03 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje pirmadienį sugeneruota apyvartą perkopė 996 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas traukėsi -0,21 proc., Rygos -0,94 proc., o Talino -0,04 proc. Beveik trečdalis visos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar krito -1,56 proc. iki 0,504 Eur ribos. Pardavėjai taip pat dominavo ir kitose likvidesnėse dienos pozicijose: „Tallink Grupp“ prekybos metu neteko -0,94 proc. vertės ir krito iki 1,055 lygio, o praėjusią savaitę penktadalio savo vertės netekę „SAF Tehnika“ akcijos krito dar -3,77 proc. iki 4,6 Eur ribos.