versija spausdinimui
(0)
Ispanijos opozicijai paskelbus apie organizuojamą balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru M. Rajoy, išaugo tikimybė šalyje išvysti pirmalaikius parlamento rinkimus, o šios grėsmės fone Ispanijos IBEX 35 indeksas vakar krito -2,49 proc.
Nepaisant to, įvykiai Ispanijoje vakar buvo antraeilė istorija, o pasaulio rinkos vakar daugiausiai dėmesio skyrė krizei Italijoje, kur šalies FTSE MIB indeksas vakar užfiksavo -2,65 proc. kritimą ir perėjo į korekciją. Viešoje erdvėje pasirodžius spekuliacijų, kad politinė krizė Italijoje gali būti naujos didesnio masto rinkų griūties pranašas ir paskatinti pokyčius ECB politikoje, Vokietijos DAX vakar traukėsi -1,53 proc., Britanijos FTSE 100 -1,26 proc., Stoxx Europe 600 -1,37 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai krito -1,58 ir -1,16 proc.
Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas vakarykštės sesijos pradžioje buvo išaugęs beveik trečdaliu iki 3,425 proc. ribos, aukščiausios nuo 2014 m. gegužės ir atkrito tik po ECB pozicijos paskelbimo žiniasklaidoje, rinkai nerimaujant, dėl pakartotinių rinkimų galimybės Italijoje, kuri dar labiau sustiprintų populistų derybinę galią formuojant vyriausybę. V. Constancio, ECB viceprezidentas, vakar vykusio interviu metu pareiškė, kad Italijai nėra galimybių apeiti Europos Sąjungos nustatytų fiskalinės politikos sąlygų ir turėtų nepamiršti esamo skolinimo taisyklių. Iš karto po pranešimo Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas stabilizavosi ties 3,1 proc. riba, o prekybos sesiją pabaigė ties 3,164 proc. lygiu, rinkai įvertinus pranešimus, kad vakare su kandidatu į premjero postą C. Cottarelli susitikęs Italijos prezidentas nepasiekė sutarimo dėl laikinos vyriausybės suformavimo ir derybas perkėlė į trečiadienio rytą. Buvęs Tarptautinio Valiutos Fondo vyriausiasis ekonomistas O. Blanchard vakar komentuodamas situaciją Europoje pabrėžė, kad nepaisant didelio ir pagrįsto susirūpinimo dėl situacijos Italijoje, krizės atveju bendrijos neturėtų ištikti domino efektas, kuris neigiamai paveiktų visos ES ūkį, o dabartinė situacija rinkoje jo manymu yra labiau susijusi su psichologinėmis baimėmis nei su realiomis grėsmėmis. Tebesiplečiant politinei bei konstitucinei krizei Italijoje pasigirdo spekuliacijų, kad ECB gali pratęsti kiekybinio skatinimo programos vykdymą, apie kurio galutinį nutraukimą naujienų buvo tikimasi išgirsti rugsėjo mėnesio susitikimo metu. Nerimą kelia ir auganti tikimybė, kad Italija gali palikti ES bei Euro zoną: praėjusios savaitės pabaigoje apskaičiuota gegužės mėnesio rodiklio reikšmė buvo lygi 11,3 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus, kai tuo tarpu balandį ši reikšmė tebuvo lygi 3,6 proc. Europos finansų sektorius reaguodamas į naujienas vakar traukėsi 3,04 proc., o Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas užfiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo 2016 m. rugsėjo ir pasiekė žemiausią lygį nuo pernai metų birželio ties 0,26 proc. riba (-24,46 proc.).
Italijos problemos šiandien ryte atsispindėjo ir Azijos rinkose: 08:17 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -1,47 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 krito -1,49 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,9 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakar reaguodamas į problemas Italijoje krito -0,73 proc. iki 1,154 lygio, ties kuriuo laikosi ir šiandien ryte. EUR/CHF, kuris nuo šio mėnesio pradžios jau buvo netekęs daugiau nei 4 proc. savo vertės vakar krito dar 1 proc. iki 1,14392 ribos, žemiausios nuo praėjusių metų spalio, o šiandien ryte 08:29 val. nuosaikiai augo +0,17 proc. iki 1,14592 ribos. Tvyrantis rinkų nerimas atsispindėjo ir USD/JPY poroje, kur po vakar užfiksuoto -0,59 proc. kritimo, šiandien kursas toliau judėjo žemyn -0,11 proc. ir buvo lygus 108,65.
USD/TRY trečią iš eilės sesiją krenta, ir 08:42 val buvo lygus 4,5363 (-0,24 proc.) pasirodžius pranešimams, kad dėl augančios šalies infliacijos Turkijos Centrinis Bankas yra pasiruošęs toliau didinti bazines palūkanų normas. Prognozuojama, kad šios priemonės turėtų leisti trumpuoju laikotarpiu dar labiau sustiprėti liros kursui, tačiau ilgesnėje perspektyvoje Turkijos valiutos reikšmė gali toliau silpnėti: šalyje toliau tebeauganti infliacijai, taip gali skatinti tolimesnį bazinės palūkanų normos kėlimą, šalies obligacijų pajamingumo augimą bei spaudimą akcijų rinkai.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota daugiau nei 838 tūkst. Eur apyvarta. Kitaip nei Europoje, didžiąją sesijos dalį regione vyko teigiama prekyba, tačiau dienos pabaigoje augimą užfiksavo tik Vilniaus indeksas (+0,43 proc.). Tuo tarpu Rygos traukėsi -1,16 proc., o Talino -0,4 proc.
Regiono finansų sektoriaus atstovai vakar neatkartojo neigiamų Europos rinkų nuotaikų: „Šiaulių banko“ akcijos augo +1,59 proc. iki 0,512 kainos, o „LHV Group“ +0,91 proc. iki 11,1 Eur.
Po vakarykščio kainos augimo prieš ketvirtadienį pasirodysiančius ketvirčio rezultatus, Latvijos farmacininkų pozicijoje vakar buvo fiksuojami pelnai: neaktyvios prekybos metu „Olainfarm“ kaina traukėsi -1,16 proc. iki 8,55 Eur, o „Grindeks“ -0,57 proc. iki 7,5 Eur.
Nepaisant to, įvykiai Ispanijoje vakar buvo antraeilė istorija, o pasaulio rinkos vakar daugiausiai dėmesio skyrė krizei Italijoje, kur šalies FTSE MIB indeksas vakar užfiksavo -2,65 proc. kritimą ir perėjo į korekciją. Viešoje erdvėje pasirodžius spekuliacijų, kad politinė krizė Italijoje gali būti naujos didesnio masto rinkų griūties pranašas ir paskatinti pokyčius ECB politikoje, Vokietijos DAX vakar traukėsi -1,53 proc., Britanijos FTSE 100 -1,26 proc., Stoxx Europe 600 -1,37 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai krito -1,58 ir -1,16 proc.
Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas vakarykštės sesijos pradžioje buvo išaugęs beveik trečdaliu iki 3,425 proc. ribos, aukščiausios nuo 2014 m. gegužės ir atkrito tik po ECB pozicijos paskelbimo žiniasklaidoje, rinkai nerimaujant, dėl pakartotinių rinkimų galimybės Italijoje, kuri dar labiau sustiprintų populistų derybinę galią formuojant vyriausybę. V. Constancio, ECB viceprezidentas, vakar vykusio interviu metu pareiškė, kad Italijai nėra galimybių apeiti Europos Sąjungos nustatytų fiskalinės politikos sąlygų ir turėtų nepamiršti esamo skolinimo taisyklių. Iš karto po pranešimo Italijos 10 m. obligacijų pajamingumas stabilizavosi ties 3,1 proc. riba, o prekybos sesiją pabaigė ties 3,164 proc. lygiu, rinkai įvertinus pranešimus, kad vakare su kandidatu į premjero postą C. Cottarelli susitikęs Italijos prezidentas nepasiekė sutarimo dėl laikinos vyriausybės suformavimo ir derybas perkėlė į trečiadienio rytą. Buvęs Tarptautinio Valiutos Fondo vyriausiasis ekonomistas O. Blanchard vakar komentuodamas situaciją Europoje pabrėžė, kad nepaisant didelio ir pagrįsto susirūpinimo dėl situacijos Italijoje, krizės atveju bendrijos neturėtų ištikti domino efektas, kuris neigiamai paveiktų visos ES ūkį, o dabartinė situacija rinkoje jo manymu yra labiau susijusi su psichologinėmis baimėmis nei su realiomis grėsmėmis. Tebesiplečiant politinei bei konstitucinei krizei Italijoje pasigirdo spekuliacijų, kad ECB gali pratęsti kiekybinio skatinimo programos vykdymą, apie kurio galutinį nutraukimą naujienų buvo tikimasi išgirsti rugsėjo mėnesio susitikimo metu. Nerimą kelia ir auganti tikimybė, kad Italija gali palikti ES bei Euro zoną: praėjusios savaitės pabaigoje apskaičiuota gegužės mėnesio rodiklio reikšmė buvo lygi 11,3 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus, kai tuo tarpu balandį ši reikšmė tebuvo lygi 3,6 proc. Europos finansų sektorius reaguodamas į naujienas vakar traukėsi 3,04 proc., o Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas užfiksavo didžiausią vienos dienos kritimą nuo 2016 m. rugsėjo ir pasiekė žemiausią lygį nuo pernai metų birželio ties 0,26 proc. riba (-24,46 proc.).
Italijos problemos šiandien ryte atsispindėjo ir Azijos rinkose: 08:17 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -1,47 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 krito -1,49 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,9 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakar reaguodamas į problemas Italijoje krito -0,73 proc. iki 1,154 lygio, ties kuriuo laikosi ir šiandien ryte. EUR/CHF, kuris nuo šio mėnesio pradžios jau buvo netekęs daugiau nei 4 proc. savo vertės vakar krito dar 1 proc. iki 1,14392 ribos, žemiausios nuo praėjusių metų spalio, o šiandien ryte 08:29 val. nuosaikiai augo +0,17 proc. iki 1,14592 ribos. Tvyrantis rinkų nerimas atsispindėjo ir USD/JPY poroje, kur po vakar užfiksuoto -0,59 proc. kritimo, šiandien kursas toliau judėjo žemyn -0,11 proc. ir buvo lygus 108,65.
USD/TRY trečią iš eilės sesiją krenta, ir 08:42 val buvo lygus 4,5363 (-0,24 proc.) pasirodžius pranešimams, kad dėl augančios šalies infliacijos Turkijos Centrinis Bankas yra pasiruošęs toliau didinti bazines palūkanų normas. Prognozuojama, kad šios priemonės turėtų leisti trumpuoju laikotarpiu dar labiau sustiprėti liros kursui, tačiau ilgesnėje perspektyvoje Turkijos valiutos reikšmė gali toliau silpnėti: šalyje toliau tebeauganti infliacijai, taip gali skatinti tolimesnį bazinės palūkanų normos kėlimą, šalies obligacijų pajamingumo augimą bei spaudimą akcijų rinkai.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota daugiau nei 838 tūkst. Eur apyvarta. Kitaip nei Europoje, didžiąją sesijos dalį regione vyko teigiama prekyba, tačiau dienos pabaigoje augimą užfiksavo tik Vilniaus indeksas (+0,43 proc.). Tuo tarpu Rygos traukėsi -1,16 proc., o Talino -0,4 proc.
Regiono finansų sektoriaus atstovai vakar neatkartojo neigiamų Europos rinkų nuotaikų: „Šiaulių banko“ akcijos augo +1,59 proc. iki 0,512 kainos, o „LHV Group“ +0,91 proc. iki 11,1 Eur.
Po vakarykščio kainos augimo prieš ketvirtadienį pasirodysiančius ketvirčio rezultatus, Latvijos farmacininkų pozicijoje vakar buvo fiksuojami pelnai: neaktyvios prekybos metu „Olainfarm“ kaina traukėsi -1,16 proc. iki 8,55 Eur, o „Grindeks“ -0,57 proc. iki 7,5 Eur.