Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat naujausiais duomenimis, per balandį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek Europoje, tiek mūsų šalyje smuktelėjo pramonės produkcijos apimtys.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.9 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0.5 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis smuko 0.8 procento, o Lietuvoje - net 7.9 procento.
Kovą pramonės produkcija euro zonoje paaugo 0.6 procento, Europos sąjungoje - 0.5 procento, o mūsų šalyje - 2.1 procento.
Per balandžio mėnesį euro zonoje energijos gamyba susitraukė net penkiais procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.2 procento, kasdieninio vartojimo - 1.2 procento, tarpinių prekių smuko 0.8 procento, o kapitalo prekių paaugo 1.9 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba smuko 3.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - vienu procentu, tarpinių prekių - 0.7 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo vienu procentu.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija susitraukė mūsų šalyje, Olandijoje (4.4 procento) ir Graikijoje (3.3 procento). Daugiausiai šis rodiklis paaugo Airijoje (9.1 procento) ir Rumunijoje (2.1 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis euro zonoje balandį palyginus su ankstesniu mėnesiu smuko nuo 3.2 iki 1.7 procento, Europos sąjungoje - nuo 3 iki 1.7 procento, o Lietuvoje - nuo 11.8 iki trijų procentų.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba pakilo 4.3 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.7 procento, o ilgalaikio vartojimo padidėjo 0.4 procento, bet energijos smuko 0.7 procento. Europos sąjungoje per metus kapitalo prekių gamyba padidėjo 4.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.4 procento, tuo tarpu energijos gamyba nepakito.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės produkcija paaugo Slovėnijoje (6.9 procento), Rumunijoje (6 procentais) ir Lenkijoje (5.9 procento). Daugiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuko Maltoje (5.8 procento) ir Airijoje (4.7 procento).
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje susitraukė 0.9 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 0.5 procento. Europos sąjungoje šis rodiklis smuko 0.8 procento, o Lietuvoje - net 7.9 procento.
Kovą pramonės produkcija euro zonoje paaugo 0.6 procento, Europos sąjungoje - 0.5 procento, o mūsų šalyje - 2.1 procento.
Per balandžio mėnesį euro zonoje energijos gamyba susitraukė net penkiais procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 2.2 procento, kasdieninio vartojimo - 1.2 procento, tarpinių prekių smuko 0.8 procento, o kapitalo prekių paaugo 1.9 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamyba smuko 3.8 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių - vienu procentu, tarpinių prekių - 0.7 procento, tuo tarpu kapitalo prekių paaugo vienu procentu.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija susitraukė mūsų šalyje, Olandijoje (4.4 procento) ir Graikijoje (3.3 procento). Daugiausiai šis rodiklis paaugo Airijoje (9.1 procento) ir Rumunijoje (2.1 procento).
Kalbant apie metinį pramonės produkcijos prieaugį, tai jis euro zonoje balandį palyginus su ankstesniu mėnesiu smuko nuo 3.2 iki 1.7 procento, Europos sąjungoje - nuo 3 iki 1.7 procento, o Lietuvoje - nuo 11.8 iki trijų procentų.
Euro zonoje per metus kapitalo prekių gamyba pakilo 4.3 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.7 procento, o ilgalaikio vartojimo padidėjo 0.4 procento, bet energijos smuko 0.7 procento. Europos sąjungoje per metus kapitalo prekių gamyba padidėjo 4.7 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.3 procento, tarpinių prekių - 0.8 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0.4 procento, tuo tarpu energijos gamyba nepakito.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus labiausiai pramonės produkcija paaugo Slovėnijoje (6.9 procento), Rumunijoje (6 procentais) ir Lenkijoje (5.9 procento). Daugiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuko Maltoje (5.8 procento) ir Airijoje (4.7 procento).