versija spausdinimui
(0)
ECB spaudos konferenciją rinkos vakar įvertino su trenksmu ir įvykdė didžiausią vienos dienos eurų išpardavimą per du metus, o regiono eksportuotojų bei gynybinių kompanijų vedami Europos indeksai vakar raliavo. Vokietijos DAX prekybos sesiją baigė augdamas +1,68 proc., Britanijos FTSE 100 +0,81 proc., o Stoxx Europe 600 +1,23 proc.
Vakar pasibaigusio ECB susirinkimo metu banko valdyba nusprendė, kad kiekybinio skatinimo politika (QE) dabartinėmis apimtimis, kurios yra lygios 30 mlrd. Eur per mėnesį bus vykdoma iki rugsėjo pabaigos, o ketvirtą šių metų ketvirtį mėnesinės apimtys bus sumažintos iki 15 mlrd. Eur ir gruodžio mėnesį, nuo 2015 m. kovo įgyvendinama programa turėtų būti nutraukta. Sprendimas nebuvo netikėtas, tačiau pastarosiomis dienomis rinkoje buvo įsivyravę stiprūs lūkesčiai, kad ECB gali rugsėjį nutraukti QE ir taip pereiti prie palūkanų politikos griežtinimo 2019 m. pirmoje pusėje. Vis dėl to, po susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu centrinio banko vadovas M. Draghi paskelbė, jog klausimas, kada gali būti pradėta kelti bazinė palūkanų norma nebuvo svarstomas, o palūkanų didinimo rinka gali sulaukti tik 2019 m. vasarą arba dar vėliau, jeigu ECB matys, kad regiono infliacija neatitinka lūkesčių. Lūkesčių neatitiko ir po susirinkimo paskelbtos euro zonos makroekonominės prognozės: šiais metais ECB tikisi sulaukti 2,1 proc. BVP augimo, kai tuo tarpu kovą ši projekcija buvo lygi 2,4 proc. 2019 bei 2020 m. regiono BVP augimo prognozės išliko nepakitusios ir atitinkamai lygios 1,9 bei 1,7 proc. Vertindamas ekonomikos perspektyvas, M. Draghi nestokojo negatyvumo, pabrėždamas matomas rizikas, neapibrėžtumus bei finansų rinkos kintamumą. Euro zonos nedarbas, kuris šiuo metu yra lygus 8,5 proc. iki metų galo turėtų mažėti iki 8,4 proc., nors kovą ECB tikėjosi spartesnio kritimo iki 8,3 proc. 2019 m. centrinis bankas tikisi sulaukti 7,8 proc. nedarbo, o 2020 m. – 7,3 proc. (kovo mėnesio prognozės atitinkamai buvo lygios 7,7 ir 7,2 proc.). Nepaisant rinkai nepriimtinai nuosaikių prognozių dėl monetarinės politikos griežtinimo, ECB paskelbė apie išaugusį optimizmą dėl regiono infliacijos: tikimasi, kad augančios energetinių išteklių kainos padės Euro zonos infliaciją 2018 – 2020 m. laikotarpiu palaikyti ties 1,7 proc. riba, nors kovą buvo tikimasi, kad 2018 – 2019 m. infliacija laikysis ties 1,4 proc., o 1,7 proc. lygį pasieks tik 2020 m.
Europos finansų sektorius vakar augo +0,46 proc., tačiau buvo tarp prasčiausią dienos pokytį fiksavusiųjų, apžvalgininkams teigiant, kad pastarajame ECB susirinkime valdyba parodė perteklinį susirūpinimą regiono ekonomika, paskelbdami, kad palūkanų normos didinimo euro zonoje 2019 m. pirmoje pusėje neplanuojama vykdyti, nepaisant to, kad tikimasi sulaukti spartesnio kainų augimo. Apžvalgininkai nerimauja, kad ECB gali nesiimti ženklių monetarinio griežtinimo veiksmų iki kitos globalios krizės ir taip gali neturėti pakankamai įrankių siekdami suvaldyti būsimą nuosmukį, o pakeisti ECB nuomonę galėtų tik ženkliai prognozes galintys pranokti makroekonominiai rodikliai. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar užfiksavo didžiausią kritimą nuo gegužės pabaigos ir vakarykštę prekybos sesiją baigė ties 0,426 proc. lygiu (-11,53 proc.).
Amerikos indeksai vakar buvo nevieningi (Dow Jones -0,1 proc., S&P 500 +0,25 proc.), o Azijos indeksai šiandien ryte taip pat neranda stabilios krypties (08:13 val. Kinijos CSI 300 -0,67 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,54 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,35 proc.). Šiandien ryte pasirodė neoficialių pranešimų, kad D. Trumpas patvirtino naujus 50 mlrd. JAV dolerių vertės importo tarifus, nukreiptus prieš iš Kinijos į JAV importuojamą produkciją. Sankcijos yra nukreiptos prieš daugiau nei 1300 prekių sąrašą, kuriame yra kariuomenės reikmenys ir ginklai, varikliai, pramonės agregatai ir pan.
Valiutų rinkos
EUR/USD po vakarykščio ECB susitikimo vakar patyrė didžiausią kainos kritimą nuo 2016 m. birželio ir šiandien ryte laikėsi ties 1,1575 lygiu (-1,89 proc.). Euras vakar kritimus užfiksavo ir kitose savo valiutų porose: EUR/GBP nuo vakarykštės sesijos pradžios traukėsi beveik 1 proc. ir šiandien ryte 08:37 val. laikėsi ties 0,87332 lygiu, o EUR/JPY per pastarąsias dvi sesijas neteko daugiau nei 1,4 proc. vertės ir šiandien ryte laikėsi ties 128,31 lygiu. Šiandien posėdžiavęs Japonijos Centrinis Bankas pokyčių savo monetarinėje politikoje nepadarė ir paliko galioti -0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Infliacijos prognozė Japonijoje buvo sumažinta iki 0,5 -1 proc., nors prieš tai prognozuota, kad ji laikysis ties 1 proc. riba.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje ketvirtadienį buvo sugeneruota 3,91 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,27 proc., Talino +0,03 proc., o Rygos krito -0,47 proc. Daugiau nei du trečdaliai apyvartos buvo sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar augo +1,04 proc. iki 1,948 Eur kainos.
„Novaturas“ šiandien ryte paskelbė, kad gegužės mėnesį bendrovės apyvarta buvo lygi 17,1 mln. Eur ir augo +22 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo metų pradžios apyvarta augo 41 proc. iki 55,0 mln. Eur. Gegužę aptarnautų klientų skaičius augo 41 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o nuo metų pradžios klientų skaičius augo +49 proc.
Vakar pasibaigusio ECB susirinkimo metu banko valdyba nusprendė, kad kiekybinio skatinimo politika (QE) dabartinėmis apimtimis, kurios yra lygios 30 mlrd. Eur per mėnesį bus vykdoma iki rugsėjo pabaigos, o ketvirtą šių metų ketvirtį mėnesinės apimtys bus sumažintos iki 15 mlrd. Eur ir gruodžio mėnesį, nuo 2015 m. kovo įgyvendinama programa turėtų būti nutraukta. Sprendimas nebuvo netikėtas, tačiau pastarosiomis dienomis rinkoje buvo įsivyravę stiprūs lūkesčiai, kad ECB gali rugsėjį nutraukti QE ir taip pereiti prie palūkanų politikos griežtinimo 2019 m. pirmoje pusėje. Vis dėl to, po susitikimo vykusios spaudos konferencijos metu centrinio banko vadovas M. Draghi paskelbė, jog klausimas, kada gali būti pradėta kelti bazinė palūkanų norma nebuvo svarstomas, o palūkanų didinimo rinka gali sulaukti tik 2019 m. vasarą arba dar vėliau, jeigu ECB matys, kad regiono infliacija neatitinka lūkesčių. Lūkesčių neatitiko ir po susirinkimo paskelbtos euro zonos makroekonominės prognozės: šiais metais ECB tikisi sulaukti 2,1 proc. BVP augimo, kai tuo tarpu kovą ši projekcija buvo lygi 2,4 proc. 2019 bei 2020 m. regiono BVP augimo prognozės išliko nepakitusios ir atitinkamai lygios 1,9 bei 1,7 proc. Vertindamas ekonomikos perspektyvas, M. Draghi nestokojo negatyvumo, pabrėždamas matomas rizikas, neapibrėžtumus bei finansų rinkos kintamumą. Euro zonos nedarbas, kuris šiuo metu yra lygus 8,5 proc. iki metų galo turėtų mažėti iki 8,4 proc., nors kovą ECB tikėjosi spartesnio kritimo iki 8,3 proc. 2019 m. centrinis bankas tikisi sulaukti 7,8 proc. nedarbo, o 2020 m. – 7,3 proc. (kovo mėnesio prognozės atitinkamai buvo lygios 7,7 ir 7,2 proc.). Nepaisant rinkai nepriimtinai nuosaikių prognozių dėl monetarinės politikos griežtinimo, ECB paskelbė apie išaugusį optimizmą dėl regiono infliacijos: tikimasi, kad augančios energetinių išteklių kainos padės Euro zonos infliaciją 2018 – 2020 m. laikotarpiu palaikyti ties 1,7 proc. riba, nors kovą buvo tikimasi, kad 2018 – 2019 m. infliacija laikysis ties 1,4 proc., o 1,7 proc. lygį pasieks tik 2020 m.
Europos finansų sektorius vakar augo +0,46 proc., tačiau buvo tarp prasčiausią dienos pokytį fiksavusiųjų, apžvalgininkams teigiant, kad pastarajame ECB susirinkime valdyba parodė perteklinį susirūpinimą regiono ekonomika, paskelbdami, kad palūkanų normos didinimo euro zonoje 2019 m. pirmoje pusėje neplanuojama vykdyti, nepaisant to, kad tikimasi sulaukti spartesnio kainų augimo. Apžvalgininkai nerimauja, kad ECB gali nesiimti ženklių monetarinio griežtinimo veiksmų iki kitos globalios krizės ir taip gali neturėti pakankamai įrankių siekdami suvaldyti būsimą nuosmukį, o pakeisti ECB nuomonę galėtų tik ženkliai prognozes galintys pranokti makroekonominiai rodikliai. Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar užfiksavo didžiausią kritimą nuo gegužės pabaigos ir vakarykštę prekybos sesiją baigė ties 0,426 proc. lygiu (-11,53 proc.).
Amerikos indeksai vakar buvo nevieningi (Dow Jones -0,1 proc., S&P 500 +0,25 proc.), o Azijos indeksai šiandien ryte taip pat neranda stabilios krypties (08:13 val. Kinijos CSI 300 -0,67 proc., Pietų Korėjos KOSPI -0,54 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,35 proc.). Šiandien ryte pasirodė neoficialių pranešimų, kad D. Trumpas patvirtino naujus 50 mlrd. JAV dolerių vertės importo tarifus, nukreiptus prieš iš Kinijos į JAV importuojamą produkciją. Sankcijos yra nukreiptos prieš daugiau nei 1300 prekių sąrašą, kuriame yra kariuomenės reikmenys ir ginklai, varikliai, pramonės agregatai ir pan.
Valiutų rinkos
EUR/USD po vakarykščio ECB susitikimo vakar patyrė didžiausią kainos kritimą nuo 2016 m. birželio ir šiandien ryte laikėsi ties 1,1575 lygiu (-1,89 proc.). Euras vakar kritimus užfiksavo ir kitose savo valiutų porose: EUR/GBP nuo vakarykštės sesijos pradžios traukėsi beveik 1 proc. ir šiandien ryte 08:37 val. laikėsi ties 0,87332 lygiu, o EUR/JPY per pastarąsias dvi sesijas neteko daugiau nei 1,4 proc. vertės ir šiandien ryte laikėsi ties 128,31 lygiu. Šiandien posėdžiavęs Japonijos Centrinis Bankas pokyčių savo monetarinėje politikoje nepadarė ir paliko galioti -0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Infliacijos prognozė Japonijoje buvo sumažinta iki 0,5 -1 proc., nors prieš tai prognozuota, kad ji laikysis ties 1 proc. riba.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių biržoje ketvirtadienį buvo sugeneruota 3,91 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,27 proc., Talino +0,03 proc., o Rygos krito -0,47 proc. Daugiau nei du trečdaliai apyvartos buvo sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar augo +1,04 proc. iki 1,948 Eur kainos.
„Novaturas“ šiandien ryte paskelbė, kad gegužės mėnesį bendrovės apyvarta buvo lygi 17,1 mln. Eur ir augo +22 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo metų pradžios apyvarta augo 41 proc. iki 55,0 mln. Eur. Gegužę aptarnautų klientų skaičius augo 41 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o nuo metų pradžios klientų skaičius augo +49 proc.