versija spausdinimui
(6)
Pasaulinė skola tampa vis didesniu galvos skausmu kai prasideda visuotinis pinigų politikos griežtinimo ciklas, perspėjo Pasaulio banko viceprezidentė Kristalina Georgiewa.
Ji atkreipė dėmesį, kad po dešimties metų žemų palūkanų normų, viešosios ir privačios skolos lygis daugelyje pasaulio vietų padidėjo iki neįsivaizduojamų164 trilijonų dolerių. Pasaulio banko viceprezidentė pridūrė, jog didėjant palūkanų normoms, dėmesys gebėjimui aptarnauti skolas turi būti gerokai padidintas.
Centriniai bankai visame pasaulyje susiduria su spaudimu sekti paskui Amerikos Federalinį Rezervų banką, kuris savo bazinę palūkanų normą didina sparčiau nei buvo tikimąsi. Ypač didelis spaudimas jaučiamas sparčiai besivystančiose šalyse.
Pasak Kristalina Georgiewa, reikalingi struktūrinės politikos pokyčiai, įskaitant reakciją į anti-globalizacijos bangas, kurios didėja, nes ekonominės politikos formuotojai daug kur nesiėmė pakankamai veiksmų kai buvo ilgas žemų palūkanų laikotarpis.
„Deja, mes nematome daug šalių, kurios pasinaudotu šiuo sparčiu ekonomikos augimo laikotarpiu tam, kad įgyvendintų struktūrines reformas. Mūsų patarimas šalims yra nelaukti. Gerų laikų gali nepakakti, įprastai jie netrunka amžinai“ - sakė ji.
Pagal Vašingtono Tarptautinių finansų instituto skaičiavimus, pasaulinė skola, įskaitant namų ūkių skolas, 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį padidėjo iki 237 trilijonų dolerių. Tai daugiau nei septyniasdešimt trilijonų dolerių daugiau nei prieš dešimt metų.
Pasaulio banko viceprezidentė sakė, kad šalims reikia patikrinti jų vykdomų projektų, įskaitant infrastruktūrą, prieinamumą ir įgyvendinamumą, esant vis dar gana žemoms palūkanų normoms.
Ji atkreipė dėmesį, kad po dešimties metų žemų palūkanų normų, viešosios ir privačios skolos lygis daugelyje pasaulio vietų padidėjo iki neįsivaizduojamų164 trilijonų dolerių. Pasaulio banko viceprezidentė pridūrė, jog didėjant palūkanų normoms, dėmesys gebėjimui aptarnauti skolas turi būti gerokai padidintas.
Centriniai bankai visame pasaulyje susiduria su spaudimu sekti paskui Amerikos Federalinį Rezervų banką, kuris savo bazinę palūkanų normą didina sparčiau nei buvo tikimąsi. Ypač didelis spaudimas jaučiamas sparčiai besivystančiose šalyse.
Pasak Kristalina Georgiewa, reikalingi struktūrinės politikos pokyčiai, įskaitant reakciją į anti-globalizacijos bangas, kurios didėja, nes ekonominės politikos formuotojai daug kur nesiėmė pakankamai veiksmų kai buvo ilgas žemų palūkanų laikotarpis.
„Deja, mes nematome daug šalių, kurios pasinaudotu šiuo sparčiu ekonomikos augimo laikotarpiu tam, kad įgyvendintų struktūrines reformas. Mūsų patarimas šalims yra nelaukti. Gerų laikų gali nepakakti, įprastai jie netrunka amžinai“ - sakė ji.
Pagal Vašingtono Tarptautinių finansų instituto skaičiavimus, pasaulinė skola, įskaitant namų ūkių skolas, 2017 metų ketvirtąjį ketvirtį padidėjo iki 237 trilijonų dolerių. Tai daugiau nei septyniasdešimt trilijonų dolerių daugiau nei prieš dešimt metų.
Pasaulio banko viceprezidentė sakė, kad šalims reikia patikrinti jų vykdomų projektų, įskaitant infrastruktūrą, prieinamumą ir įgyvendinamumą, esant vis dar gana žemoms palūkanų normoms.
