versija spausdinimui
(0)
Europos bei Amerikos rinkose trečiadienį vyko neaktyvi, tačiau pozityvi prekyba. Vokietijos DAX augo +0,4 proc., Britanijos FTSE 100 +0,71 proc., Stoxx Europe 600 +0,47 proc., o Amerikos Dow Jones +0,5 proc. Stabiliame augimo kanale nuo šių metų balandžio besilaikantis S&P 500 vakar augo +0,28 proc., o nuo visų laikų istorinių aukštumų, kurios buvo pasiektos sausio mėnesį, šį indeksą teskiria pusė procento dydžio skirtumas.
Brent naftos kaina vakar augo +1,22 proc. iki 74,65 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio nenutolo ir trečiadienio rytą. Pirmadienį vėlai vakare JAV prezidentas D. Trumpas atnaujino sankcijų paketą Iranui bei dar kartą patvirtino, kad nuo lapkričio mėnesio bus įvesti draudimai, nukreipti į Irano naftos prekybą. Pasirašytame nutarime D. Trumpas atnaujino apribojimus Iranui įsigyti JAV dolerių banknotų, taip pat įvedė apribojimus Irano prekybai auksu bei kitais tauriaisiais bei industriniais metalais. Apribojimai, kurie įsigalioja nuo šiandienos taip pat paveiks Irano automobilių rinką bei prekių, tokių kaip kilimai ar pistacijos importą į JAV. Irano prezidentas komentuodamas sankcijas pareiškė jaučiantis ekonominį JAV spaudimą bei priminė, kad šalis yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo, tačiau tokių veiksmų imsis tik tada, kai bus atitrauktos JAV sankcijos. Savo ruožtu ES vakar išplatintame akte dar kartą paragino išsaugoti Irano branduolinį susitarimą, iš kurio JAV išstojo gegužę, pabrėždama būtinybė gerbti tarptautinius susitarimus bei užtikrinti tarptautinį saugumą.
Tačiau kaip ir anksčiau, Irano prezidentas reaguodamas į ES pranešimą pareiškė, kad to nepakanka ir bendrija bei kitos šalys turėtų imtis konkrečių veiksmų, kurie leistų išsaugoti susitarimą: nepaisant to, kad ES, Kinija bei Rusija yra pažadėjusios nekreipti dėmesio į JAV sankcijas, Irano prezidentas neabejoja, kad apribojimai bus veiksmingi, kadangi jų privalės laikytis su Amerika verslo ryšius turinčios šių šalių kompanijos. Spaudimą Irano šalininkėms vakar padidino ir pats D. Trumpas, pabrėždamas, jog kompanijos, kurios vykdys verslą kartu su Iranu, negalės jo vykdyti kartu su Jungtinėmis Valstijomis. Šiandien bus laukiama savaitinių JAV naftos rinkos rodiklių, o vakar pasirodė neoficialūs atsargų duomenys, kurie parodė, kad praėjusią savaitę regiono žaliavinės naftos atsargos galėjo trauktis -6,02 mln. barelių, tačiau benzino atsargos per tą patį laikotarpį galėjo augti daugiau nei 3 mln. barelių.
JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Inc“ akcijos vakar augo +10,99 proc. ir prekybos sesiją baigė šalia rekordinių kainos aukštumų ties 379,57 JAV dolerių kaina, po to kai kompanijos vadovas E. Muskas socialinėje erdvėje vakar pareiškė ketinantis delistinguoti kompaniją iš vertybinių popierių biržos, padarydamas ją privačia, bei supirkti kompanijos akcijas, už vienetą mokėdamas 420 JAV dolerių. Vis dėl to, pranešimas sukėlė abejonių, ar jo įgyvendinimas yra realus ir racionalus: pora valandų prieš E. Musko žinutę buvo paskelbta, kad Saudo Arabijos investicinis fondas suformavo daugiau nei 3 proc. kompanijos akcijų portfelį, o akcijų supirkimas, kurį planuotų įgyvendinti E. Muskas būtų didžiausias vertybinių popierių istorijoje, todėl kyla klausimas, kaip būtų finansuojamas toks akcijų įsigijimas. Taip pat liktų atviras klausimas, kokiais būdais E. Muskas sugebėtų pritraukti kapitalo, šiuo metu nuostolingai dirbančiai kompanijai.
Azijos rinkos trečiadienio rytą neranda vieningos krypties: 08:30 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +0,01 proc., Pietų Korėjos KOSPI +0,05 proc., o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,87 proc.
Valiutų rinkos
Praėjusią savaitę stiprėjęs JAV dolerio kursas pastarąsias 2 sesijas atsitraukinėja nuo vienerių metų aukštumų ir fiksuoja nuosaikų kritimą valiutų krepšelio atžvilgiu. EUR/USD kursas, kuris vakar sustiprėjo +0,39 proc., šiandien ryte toliau augo ir 09:04 val. laikėsi ties 1,1615 lygiu (+0,14 proc.), o GBP/USD tuo pat metu stiebėsi +0,05 proc. iki 1,2945 lygio ir atsitraukė nuo 11 mėnesių žemumų.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyravo vasariškos nuotaikos, o sesijos metu per visas tris rinkas sugeneruota apyvarta tepasiekė 369 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas traukėsi -0,23 proc., Rygos -0,13 proc., o Talino pokyčio neužfiksavo.
„Šiaulių banko“ pozicijoje vakar buvo sugeneruota beveik penktadalis rinkos apyvartos, o akcijos kaina augo +0,39 proc. iki 0,514 Eur lygio. Jau po sesijos pabaigos bankas vakar paskelbė, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), pranešė, kad sieks įgyvendinti 2013 m. suteiktos paskolos konvertavimo teisę į paprastąsias „Šiaulių banko“ akcijas. Pagal šį reikalavimą „Šiaulių bankui“ suteikta 20 mln. Eur paskola bus konvertuota į akcijas, už vienetą mokant 0,35 Eur.
„Klaipėdos nafta“ vakar paskelbė, kad liepos mėnesį naftos produktų bei SGD terminalo krova traukėsi atitinkamai -23,4 bei -49,8 proc., o preliminarios pajamos atitinkamai mažėjo -25,7 bei -5,4 proc.
„Olympic Entertainment Group“ akcijos vakar krito -8,51 proc. iki 1,72 Eur kainos, rinkai sureagavus į dar pirmadienį pasirodžiusį pranešimą, kad siekdama delistinguotis iš rinkos, bendrovė žada įvykdyti privalomą akcijų supirkimą, už vienetą mokėdama 1,4 Eur.
Brent naftos kaina vakar augo +1,22 proc. iki 74,65 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio nenutolo ir trečiadienio rytą. Pirmadienį vėlai vakare JAV prezidentas D. Trumpas atnaujino sankcijų paketą Iranui bei dar kartą patvirtino, kad nuo lapkričio mėnesio bus įvesti draudimai, nukreipti į Irano naftos prekybą. Pasirašytame nutarime D. Trumpas atnaujino apribojimus Iranui įsigyti JAV dolerių banknotų, taip pat įvedė apribojimus Irano prekybai auksu bei kitais tauriaisiais bei industriniais metalais. Apribojimai, kurie įsigalioja nuo šiandienos taip pat paveiks Irano automobilių rinką bei prekių, tokių kaip kilimai ar pistacijos importą į JAV. Irano prezidentas komentuodamas sankcijas pareiškė jaučiantis ekonominį JAV spaudimą bei priminė, kad šalis yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo, tačiau tokių veiksmų imsis tik tada, kai bus atitrauktos JAV sankcijos. Savo ruožtu ES vakar išplatintame akte dar kartą paragino išsaugoti Irano branduolinį susitarimą, iš kurio JAV išstojo gegužę, pabrėždama būtinybė gerbti tarptautinius susitarimus bei užtikrinti tarptautinį saugumą.
Tačiau kaip ir anksčiau, Irano prezidentas reaguodamas į ES pranešimą pareiškė, kad to nepakanka ir bendrija bei kitos šalys turėtų imtis konkrečių veiksmų, kurie leistų išsaugoti susitarimą: nepaisant to, kad ES, Kinija bei Rusija yra pažadėjusios nekreipti dėmesio į JAV sankcijas, Irano prezidentas neabejoja, kad apribojimai bus veiksmingi, kadangi jų privalės laikytis su Amerika verslo ryšius turinčios šių šalių kompanijos. Spaudimą Irano šalininkėms vakar padidino ir pats D. Trumpas, pabrėždamas, jog kompanijos, kurios vykdys verslą kartu su Iranu, negalės jo vykdyti kartu su Jungtinėmis Valstijomis. Šiandien bus laukiama savaitinių JAV naftos rinkos rodiklių, o vakar pasirodė neoficialūs atsargų duomenys, kurie parodė, kad praėjusią savaitę regiono žaliavinės naftos atsargos galėjo trauktis -6,02 mln. barelių, tačiau benzino atsargos per tą patį laikotarpį galėjo augti daugiau nei 3 mln. barelių.
JAV elektromobilių gamintojo „Tesla Inc“ akcijos vakar augo +10,99 proc. ir prekybos sesiją baigė šalia rekordinių kainos aukštumų ties 379,57 JAV dolerių kaina, po to kai kompanijos vadovas E. Muskas socialinėje erdvėje vakar pareiškė ketinantis delistinguoti kompaniją iš vertybinių popierių biržos, padarydamas ją privačia, bei supirkti kompanijos akcijas, už vienetą mokėdamas 420 JAV dolerių. Vis dėl to, pranešimas sukėlė abejonių, ar jo įgyvendinimas yra realus ir racionalus: pora valandų prieš E. Musko žinutę buvo paskelbta, kad Saudo Arabijos investicinis fondas suformavo daugiau nei 3 proc. kompanijos akcijų portfelį, o akcijų supirkimas, kurį planuotų įgyvendinti E. Muskas būtų didžiausias vertybinių popierių istorijoje, todėl kyla klausimas, kaip būtų finansuojamas toks akcijų įsigijimas. Taip pat liktų atviras klausimas, kokiais būdais E. Muskas sugebėtų pritraukti kapitalo, šiuo metu nuostolingai dirbančiai kompanijai.
Azijos rinkos trečiadienio rytą neranda vieningos krypties: 08:30 val. Japonijos NIKKEI 225 augo +0,01 proc., Pietų Korėjos KOSPI +0,05 proc., o Kinijos CSI 300 traukėsi -0,87 proc.
Valiutų rinkos
Praėjusią savaitę stiprėjęs JAV dolerio kursas pastarąsias 2 sesijas atsitraukinėja nuo vienerių metų aukštumų ir fiksuoja nuosaikų kritimą valiutų krepšelio atžvilgiu. EUR/USD kursas, kuris vakar sustiprėjo +0,39 proc., šiandien ryte toliau augo ir 09:04 val. laikėsi ties 1,1615 lygiu (+0,14 proc.), o GBP/USD tuo pat metu stiebėsi +0,05 proc. iki 1,2945 lygio ir atsitraukė nuo 11 mėnesių žemumų.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar vyravo vasariškos nuotaikos, o sesijos metu per visas tris rinkas sugeneruota apyvarta tepasiekė 369 tūkst. Eur ribą. Vilniaus indeksas traukėsi -0,23 proc., Rygos -0,13 proc., o Talino pokyčio neužfiksavo.
„Šiaulių banko“ pozicijoje vakar buvo sugeneruota beveik penktadalis rinkos apyvartos, o akcijos kaina augo +0,39 proc. iki 0,514 Eur lygio. Jau po sesijos pabaigos bankas vakar paskelbė, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), pranešė, kad sieks įgyvendinti 2013 m. suteiktos paskolos konvertavimo teisę į paprastąsias „Šiaulių banko“ akcijas. Pagal šį reikalavimą „Šiaulių bankui“ suteikta 20 mln. Eur paskola bus konvertuota į akcijas, už vienetą mokant 0,35 Eur.
„Klaipėdos nafta“ vakar paskelbė, kad liepos mėnesį naftos produktų bei SGD terminalo krova traukėsi atitinkamai -23,4 bei -49,8 proc., o preliminarios pajamos atitinkamai mažėjo -25,7 bei -5,4 proc.
„Olympic Entertainment Group“ akcijos vakar krito -8,51 proc. iki 1,72 Eur kainos, rinkai sureagavus į dar pirmadienį pasirodžiusį pranešimą, kad siekdama delistinguotis iš rinkos, bendrovė žada įvykdyti privalomą akcijų supirkimą, už vienetą mokėdama 1,4 Eur.