versija spausdinimui
(0)
Optimizmas dėl Brexit derybų trečiadienį paskatino Britanijos svaro stiprėjimą, tačiau nutempė žemyn šalies FTSE 100 indekso vertę -0,71 proc., o dauguma kitų didžiųjų Europos indeksų vakar fiksavo augimus (Vokietijos DAX +0,27 proc., Stoxx Europe 600 +0,29 proc.). Tuo tarpu Amerikoje prognozės dėl gerų „Amazon.com“ pardavimų vakar leido kompanijai perkopti vieno trilijono JAV dolerių rinkos kapitalizacijos ribą ir prisidėjo prie S&P 500 indekso kilimo +0,57 proc. Dow Jones prekybos sesiją baigė augdamas +0,23 proc.
Europos Sąjungos vyriausiasis Brexit derybininkas M. Barnieris vakar paskelbė, kad bendrija yra pasiruošusi su Britanija pasiekti beprecedentį bendradarbiavimo susitarimą. Nepaisant to, kad M. Barnieris tokią poziciją keletą kartų jau buvo išsakęs ir anksčiau, rinka į naujienas sureagavo teigiamai, svaro kursą euro atžvilgiu sustiprindama daugiau nei 1 proc., kadangi tai suteikė optimizmo dėl akligatvį pasiekusių įstojimo derybų, kuriose pastaruoju metu nestebimas joks apčiuopiamas progresas. Apžvalgininkai, vertindami vakarykštę rinkos reakciją teigia, kad ji galėjo būti pernelyg teigiama: ES nėra linkusi keisti savo pozicijos dėl Britanijos išstojimo, kuri buvo suformuluota anksčiau, bei netenkina Britanijos ir verčia svarstyti pasitraukimo iš bendrijos be jokio sutarimo galimybę. Faktą, kad vakarykštė rinkos reakcija galimai buvo perdėta gali patvirtinti ir tai, kad vėliau trečiadienį Vokietijos valdžios atstovai išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, jog Brexit derybų metu prioritetas buvo ir yra teikiamas ES integracijos išsaugojimui, o ne nuolaidų Britanijai darymui.
Trečią savaitę besitęsiantis JAV dolerio silpnėjimas bei pasirodžiusios savaitinės JAV naftos rinkos naujienos prisidėjo prie to, kad Brent rūšies naftos kaina vakar užfiksavo aukščiausią lygį per 1,5 mėn. ties 77,1 JAV dolerių riba, nuo kurios šiandien ryte 08:15 val. dar nuosaikiai augo iki 77,28 (+0,18 proc.) JAV dolerių lygio. Žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę JAV traukėsi 2,6 mln. barelių, nors buvo tikimasi sulaukti šiek tiek mažesnio, 1,5 mln. barelių atsargų kritimo. Benzino atsargų susitraukimas buvo lygius 1,55 mln. barelių, nors pokyčio nebuvo tikimasi sulaukti, o tam įtakos turėjo naftos perdirbimo platformų veiklos apimčių mažėjimas 1,8 proc. Naftos gavyba praėjusią savaitę išsilaikė stabiliame 11 mln. barelių per dieną lygyje.
CSI 300 indeksas ketvirtadienio rytą 08:17 val. traukėsi -0,87 proc. rinkai reaguojant į D. Trumpo kaltinimus, jog Kinija nededa pastangų į Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo problemos sprendimą. Nuosaikiai neigiamos nuotaikos vyravo ir Pietų Korėjoje, kurios KOSPI indeksas šiandien ryte traukėsi -0,12 proc. Japonijos NIKKEI 225 tuo tarpu fiksavo +0,1 proc. augimą.
Valiutų rinkos
EUR/SEK kursas šią savaitę praaugo balandį pasiektas 9 metų aukštumas, o vakar peršoko 10,7 kainos ribą, nematytą nuo 2009 m. vidurio, investuotojams ruošiantis kitą savaitę vyksiantiems šalies parlamento rinkimams. Prognozuojama, kad dabartiniams valdantiesiems Socialdemokratams, parlamente turintiems 31 proc. balsų bei dirbantiems mažumos principu, kartu su Žaliųjų partija (6,9 proc. vietų), iššūkį mes populistinė, nacionalistinė bei euroskeptiška Švedijos Demokratų partija, šiuo metu turinti 12,9 proc. vietų ir esanti trečia didžiausia parlamento partija. Apklausos rodo, kad šalies Socialdemokratus palaiko kiek daugiau nei 25 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu Demokratų partija surenka apie 20 proc. respondentų palaikymą, o kaikuriose apklausose netgi aplenkia dabartinius valdančiuosius. Dėl kraštutinių pažiūrų Demokratų partija, kuri parlamente figūruoja nuo 2010 m., anksčiau neturėjo kitų politinių jėgų palaikymo ir šiuo metu mažai tikėtina, kad galėtų dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime su pagrindinėmis partijomis, tačiau tai gali sutrukdyti tradicinių partijų valdančiosios daugumos formavimui.
Rinkas neramina ir tai, kad rugsėjo 6 posėdžiausiantis Švedijos Centrinis Bankas, nežada didinti šalies bazinės palūkanų normos, kuri nuo 2016 m. pradžios laikosi ties -0,5 proc. riba, centrinio banko atstovams norint įsitikinti, ar šalies kainų augimas, kuris liepą pasiekė 2,1 proc. ribą yra tvarus. Tikimybę dėl tolimesnių centrinio banko planų kelti palūkanas taip pat mažina lėčiau už lūkesčius mažėjantis šalies nedarbo lygis, kuris liepą sudarė 6 proc., besitraukiantys mažmeniniai pardavimai, tebetvyrantis nerimas dėl Švedijos būsto rinkos bei lūkesčiai dėl ekonomikos augimo lėtėjimo. Įtampos EUR/SEK poroje tikimasi sulaukti ir kitą savaitę, o pastarąsias 3 savaites augimo tendenciją rodantis valiutos kursas ketvirtadienio rytą 08:00 val. laikėsi ties 10,697 (-0,01 proc.) lygiu.
EUR/GBP po vakarykščio +1,07 proc. mažėjimo, šiandien toliau nuosaikiai judėjo žemyn ir 08:35 val. laikėsi ties 0,89766 lygiu (-0,12 proc.), o EUR/USD kursas trečią prekybos sesiją nefiksavo ženklių pokyčių ir tuo pat metu traukėsi -0,9 proc. iki 1,1696 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 674 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,25 proc., o Rygos bei Talino traukėsi atitinkamai -0,64 bei -0,2 proc. Aktyviausiai prekiauta „Novaturo“ akcijomis, kurios krito -1,21 proc. iki 11,46 Eur lygio. Jau po sesijos pabaigos bendrovė paskelbė, kad atidedamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl dividendų svarstymo, kol nebus išspręstas klausimas dėl trumpalaikės banko paskolos, siekiant užtikrinti 2019 m. apyvartinio kapitalo poreikį užtikrinimo.
Toliau pirkėjų aktyvumas laikosi „AUGA group“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo 6 proc. iki 0,53 Eur.
Europos Sąjungos vyriausiasis Brexit derybininkas M. Barnieris vakar paskelbė, kad bendrija yra pasiruošusi su Britanija pasiekti beprecedentį bendradarbiavimo susitarimą. Nepaisant to, kad M. Barnieris tokią poziciją keletą kartų jau buvo išsakęs ir anksčiau, rinka į naujienas sureagavo teigiamai, svaro kursą euro atžvilgiu sustiprindama daugiau nei 1 proc., kadangi tai suteikė optimizmo dėl akligatvį pasiekusių įstojimo derybų, kuriose pastaruoju metu nestebimas joks apčiuopiamas progresas. Apžvalgininkai, vertindami vakarykštę rinkos reakciją teigia, kad ji galėjo būti pernelyg teigiama: ES nėra linkusi keisti savo pozicijos dėl Britanijos išstojimo, kuri buvo suformuluota anksčiau, bei netenkina Britanijos ir verčia svarstyti pasitraukimo iš bendrijos be jokio sutarimo galimybę. Faktą, kad vakarykštė rinkos reakcija galimai buvo perdėta gali patvirtinti ir tai, kad vėliau trečiadienį Vokietijos valdžios atstovai išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, jog Brexit derybų metu prioritetas buvo ir yra teikiamas ES integracijos išsaugojimui, o ne nuolaidų Britanijai darymui.
Trečią savaitę besitęsiantis JAV dolerio silpnėjimas bei pasirodžiusios savaitinės JAV naftos rinkos naujienos prisidėjo prie to, kad Brent rūšies naftos kaina vakar užfiksavo aukščiausią lygį per 1,5 mėn. ties 77,1 JAV dolerių riba, nuo kurios šiandien ryte 08:15 val. dar nuosaikiai augo iki 77,28 (+0,18 proc.) JAV dolerių lygio. Žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę JAV traukėsi 2,6 mln. barelių, nors buvo tikimasi sulaukti šiek tiek mažesnio, 1,5 mln. barelių atsargų kritimo. Benzino atsargų susitraukimas buvo lygius 1,55 mln. barelių, nors pokyčio nebuvo tikimasi sulaukti, o tam įtakos turėjo naftos perdirbimo platformų veiklos apimčių mažėjimas 1,8 proc. Naftos gavyba praėjusią savaitę išsilaikė stabiliame 11 mln. barelių per dieną lygyje.
CSI 300 indeksas ketvirtadienio rytą 08:17 val. traukėsi -0,87 proc. rinkai reaguojant į D. Trumpo kaltinimus, jog Kinija nededa pastangų į Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo problemos sprendimą. Nuosaikiai neigiamos nuotaikos vyravo ir Pietų Korėjoje, kurios KOSPI indeksas šiandien ryte traukėsi -0,12 proc. Japonijos NIKKEI 225 tuo tarpu fiksavo +0,1 proc. augimą.
Valiutų rinkos
EUR/SEK kursas šią savaitę praaugo balandį pasiektas 9 metų aukštumas, o vakar peršoko 10,7 kainos ribą, nematytą nuo 2009 m. vidurio, investuotojams ruošiantis kitą savaitę vyksiantiems šalies parlamento rinkimams. Prognozuojama, kad dabartiniams valdantiesiems Socialdemokratams, parlamente turintiems 31 proc. balsų bei dirbantiems mažumos principu, kartu su Žaliųjų partija (6,9 proc. vietų), iššūkį mes populistinė, nacionalistinė bei euroskeptiška Švedijos Demokratų partija, šiuo metu turinti 12,9 proc. vietų ir esanti trečia didžiausia parlamento partija. Apklausos rodo, kad šalies Socialdemokratus palaiko kiek daugiau nei 25 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu Demokratų partija surenka apie 20 proc. respondentų palaikymą, o kaikuriose apklausose netgi aplenkia dabartinius valdančiuosius. Dėl kraštutinių pažiūrų Demokratų partija, kuri parlamente figūruoja nuo 2010 m., anksčiau neturėjo kitų politinių jėgų palaikymo ir šiuo metu mažai tikėtina, kad galėtų dalyvauti valdančiosios koalicijos formavime su pagrindinėmis partijomis, tačiau tai gali sutrukdyti tradicinių partijų valdančiosios daugumos formavimui.
Rinkas neramina ir tai, kad rugsėjo 6 posėdžiausiantis Švedijos Centrinis Bankas, nežada didinti šalies bazinės palūkanų normos, kuri nuo 2016 m. pradžios laikosi ties -0,5 proc. riba, centrinio banko atstovams norint įsitikinti, ar šalies kainų augimas, kuris liepą pasiekė 2,1 proc. ribą yra tvarus. Tikimybę dėl tolimesnių centrinio banko planų kelti palūkanas taip pat mažina lėčiau už lūkesčius mažėjantis šalies nedarbo lygis, kuris liepą sudarė 6 proc., besitraukiantys mažmeniniai pardavimai, tebetvyrantis nerimas dėl Švedijos būsto rinkos bei lūkesčiai dėl ekonomikos augimo lėtėjimo. Įtampos EUR/SEK poroje tikimasi sulaukti ir kitą savaitę, o pastarąsias 3 savaites augimo tendenciją rodantis valiutos kursas ketvirtadienio rytą 08:00 val. laikėsi ties 10,697 (-0,01 proc.) lygiu.
EUR/GBP po vakarykščio +1,07 proc. mažėjimo, šiandien toliau nuosaikiai judėjo žemyn ir 08:35 val. laikėsi ties 0,89766 lygiu (-0,12 proc.), o EUR/USD kursas trečią prekybos sesiją nefiksavo ženklių pokyčių ir tuo pat metu traukėsi -0,9 proc. iki 1,1696 lygio.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje vakar buvo sugeneruota 674 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,25 proc., o Rygos bei Talino traukėsi atitinkamai -0,64 bei -0,2 proc. Aktyviausiai prekiauta „Novaturo“ akcijomis, kurios krito -1,21 proc. iki 11,46 Eur lygio. Jau po sesijos pabaigos bendrovė paskelbė, kad atidedamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl dividendų svarstymo, kol nebus išspręstas klausimas dėl trumpalaikės banko paskolos, siekiant užtikrinti 2019 m. apyvartinio kapitalo poreikį užtikrinimo.
Toliau pirkėjų aktyvumas laikosi „AUGA group“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo 6 proc. iki 0,53 Eur.