versija spausdinimui
(0)
Normalizuota situacija Turkijoje, po to kai ketvirtadienį posėdžiavęs šalies centrinis bankas iki 24 proc. ribos pakėlė bazinę šalies palūkanų normą, bei pranešimai apie planuojamą dar vieną bandymą JAV bei Kinijai derėtis dėl naujų prekybos santykių penktadienį skatino teigiamus Europos bei JAV indeksų pokyčius.
Vokietijos DAX augo +0,57 proc., Britanijos FTSE 100 +0,31 proc., Stoxx Europe 600 +0,35 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 po +0,03 proc.
Praėjusios savaitės pabaigoje JAV buvo paskelbta, kad po kelių nesėkmingų bandymų, rugsėjo 20 d. planuojama pradėti dar vieną JAV bei Kinijos prekybos derybų ratą, kuriame turėtų dalyvauti JAV Iždo Sekretorius S. Mnuchinas bei Kinijos Vice Premjeras Liu He. Neatmetama galimybė, kad su Kinijos atstovu šiose derybose gali susitikti ir D. Trumpas. Tuo pat buvo pranešta, kad JAV Prezidento administracija pasistūmėjo į priekį svarstydama 200 mlrd. JAV dolerių vertės importo tarifus, bei planuoja juos įvesti nepaisant kalbų apie naują bandymą pradėti derybas.
Neoficialiai pranešama, kad D. Trumpas šį tarifų planą gali anonsuoti šiandien, o planuojamų tarifų dydis galėtų būti lygus 10 proc., ir būtų mažesnis už anksčiau deklaruotus planus įvesti 25 proc. dydžio tarifus, kadangi respublikonai nenori padaryti ženklios neigiamos įtakos šalies vartotojams prieš vidurio kadencijos rinkimus bei artėjantį šventinį sezoną. Tuo tarpu Kinijos atstovai, reaguodami į JAV bandymą derėtis bei tuo pat metu ryškėjančius naujus prekybos apribojimus pareiškė, kad nesės prie derybų stalo, jei „tuo pat metu jai į galvą bus įremtas ginklas“. Valstybinėje Kinijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie planus taikyti atsakomąsias priemones prekybos konflikte su JAV. Buvęs Kinijos finansų ministras pareiškė, kad jo šalis gali bandyti pati apriboti kaikurių prekių bei retųjų metalų eksportą į JAV, taip siekdama sutrikdyti svarbias JAV pramonės tiekimo grandines. Didesnio JAV administracijos dėmesio komplikuoti prekybos santykiai su Kinija vėl sulaukė po to, kai praėjusią savaitę be ženklesnių rezultatų baigėsi JAV derybos su Kanada dėl Šiaurės Atlanto Prekybos Sutarties (NAFTA) pakeitimo. Nepaisant to, kad pastarųjų derybų galutinis terminas yra šio mėnesio gale, šią savaitę Kanados bei JAV diskusijos dėl NAFTA nėra planuojamos. Kinijos CSI 300 indeksas pirmadienio rytą 08:00 val. į šiuos savaitgalio pranešimus reagavo krisdamas -1,13 proc., Pietų Korėjos KOSPI traukėsi -0,85 proc. Japonijos rinkoje šiandien ryte prekyba nevyko. Vario kaina, antrą sesiją iš eilės fiksavo daugiau nei 1,1 proc. kritimą, o vertės mažėjimai buvo fiksuojami ir daugumos kitų pramoninių metalų pozicijose.
Valiutų rinkos
Rusijos Centrinis Bankas (CBR) penktadienį netikėtai, pirmą kartą nuo 2014 m., pakėlė šalies bazinę palūkanų normą 0,25 proc. dydžiu iki 7,5 proc. ribos. Kaip ir kitose besivystančiose rinkose, CBR atstovai įžvelgė infliacijos augimo rizikas dėl silpnėjančio šalies valiutos kurso bei JAV taikomų sankcijų spaudimo. Remiantis praėjusio susirinkimo prognozėmis tikimasi, kad šalies infliacija, kuri šiuo metu siekia 3,1 proc. ribą, šiais metais gali paaugti iki 4 proc., o 2019 m. perkopti 5 proc. lygį, kai tuo tarpu liepą vykusio susirinkimo metu buvo prognozuojama, kad infliacija šiais bei kitais metais išsilaikys ties atitinkamai 2,9 bei 4,3 proc. ribomis. CBR taip pat pranešė, kad artimiausiu metu šalies monetarinė politika gali būti dar labiau griežtinama, o prie bazinės palūkanų normos mažinimo, kuris stabiliai buvo vykdomas nuo 2015 m. pradžios gali būti sugrįžta tik po metų. USD/RUB poroje rublio kursas penktadienį į naujienas reagavo stiprėdamas 68,5 iki 67,5 vienetų už vieną JAV dolerį ribos, tačiau šiame lygyje ilgai neišsilaikė ir sesiją baigė ties 68,16 kaina (-0,21 proc.) nuo kurios pernelyg nenutolo ir pirmadienio rytą.
Sumažėjus įtampai JAV bei Kinijos prekybos derybose, penktadienį EUR/USD kursas krito -0,56 proc. iki 1,1625 lygio, tačiau pirmadienio rytą 08:58 val. jis toliau grįžo prie pastarąją savaitę vyraujančios augimo tendencijos ir 08:58 val. laikėsi ties 1,1637 lygiu (+0,1 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje penktadienį Vilniaus indeksas traukėsi -0,07 proc. Rygos -1,5 proc., o Talino -0,37 proc. Per visas 3 rinkas sugeneruota apyvarta perkopė 1,023 mln. Eur ribą, o daugiau nei pusė šios sumos sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina traukėsi -0,37 proc. iki 2,0325 Eur lygio.
Šią savaitę naujienų bus sulaukta tik iš „Novaturo“, šiandien turinčio paskelbti praėjusio mėnesio pardavimus.
Vokietijos DAX augo +0,57 proc., Britanijos FTSE 100 +0,31 proc., Stoxx Europe 600 +0,35 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 po +0,03 proc.
Praėjusios savaitės pabaigoje JAV buvo paskelbta, kad po kelių nesėkmingų bandymų, rugsėjo 20 d. planuojama pradėti dar vieną JAV bei Kinijos prekybos derybų ratą, kuriame turėtų dalyvauti JAV Iždo Sekretorius S. Mnuchinas bei Kinijos Vice Premjeras Liu He. Neatmetama galimybė, kad su Kinijos atstovu šiose derybose gali susitikti ir D. Trumpas. Tuo pat buvo pranešta, kad JAV Prezidento administracija pasistūmėjo į priekį svarstydama 200 mlrd. JAV dolerių vertės importo tarifus, bei planuoja juos įvesti nepaisant kalbų apie naują bandymą pradėti derybas.
Neoficialiai pranešama, kad D. Trumpas šį tarifų planą gali anonsuoti šiandien, o planuojamų tarifų dydis galėtų būti lygus 10 proc., ir būtų mažesnis už anksčiau deklaruotus planus įvesti 25 proc. dydžio tarifus, kadangi respublikonai nenori padaryti ženklios neigiamos įtakos šalies vartotojams prieš vidurio kadencijos rinkimus bei artėjantį šventinį sezoną. Tuo tarpu Kinijos atstovai, reaguodami į JAV bandymą derėtis bei tuo pat metu ryškėjančius naujus prekybos apribojimus pareiškė, kad nesės prie derybų stalo, jei „tuo pat metu jai į galvą bus įremtas ginklas“. Valstybinėje Kinijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie planus taikyti atsakomąsias priemones prekybos konflikte su JAV. Buvęs Kinijos finansų ministras pareiškė, kad jo šalis gali bandyti pati apriboti kaikurių prekių bei retųjų metalų eksportą į JAV, taip siekdama sutrikdyti svarbias JAV pramonės tiekimo grandines. Didesnio JAV administracijos dėmesio komplikuoti prekybos santykiai su Kinija vėl sulaukė po to, kai praėjusią savaitę be ženklesnių rezultatų baigėsi JAV derybos su Kanada dėl Šiaurės Atlanto Prekybos Sutarties (NAFTA) pakeitimo. Nepaisant to, kad pastarųjų derybų galutinis terminas yra šio mėnesio gale, šią savaitę Kanados bei JAV diskusijos dėl NAFTA nėra planuojamos. Kinijos CSI 300 indeksas pirmadienio rytą 08:00 val. į šiuos savaitgalio pranešimus reagavo krisdamas -1,13 proc., Pietų Korėjos KOSPI traukėsi -0,85 proc. Japonijos rinkoje šiandien ryte prekyba nevyko. Vario kaina, antrą sesiją iš eilės fiksavo daugiau nei 1,1 proc. kritimą, o vertės mažėjimai buvo fiksuojami ir daugumos kitų pramoninių metalų pozicijose.
Valiutų rinkos
Rusijos Centrinis Bankas (CBR) penktadienį netikėtai, pirmą kartą nuo 2014 m., pakėlė šalies bazinę palūkanų normą 0,25 proc. dydžiu iki 7,5 proc. ribos. Kaip ir kitose besivystančiose rinkose, CBR atstovai įžvelgė infliacijos augimo rizikas dėl silpnėjančio šalies valiutos kurso bei JAV taikomų sankcijų spaudimo. Remiantis praėjusio susirinkimo prognozėmis tikimasi, kad šalies infliacija, kuri šiuo metu siekia 3,1 proc. ribą, šiais metais gali paaugti iki 4 proc., o 2019 m. perkopti 5 proc. lygį, kai tuo tarpu liepą vykusio susirinkimo metu buvo prognozuojama, kad infliacija šiais bei kitais metais išsilaikys ties atitinkamai 2,9 bei 4,3 proc. ribomis. CBR taip pat pranešė, kad artimiausiu metu šalies monetarinė politika gali būti dar labiau griežtinama, o prie bazinės palūkanų normos mažinimo, kuris stabiliai buvo vykdomas nuo 2015 m. pradžios gali būti sugrįžta tik po metų. USD/RUB poroje rublio kursas penktadienį į naujienas reagavo stiprėdamas 68,5 iki 67,5 vienetų už vieną JAV dolerį ribos, tačiau šiame lygyje ilgai neišsilaikė ir sesiją baigė ties 68,16 kaina (-0,21 proc.) nuo kurios pernelyg nenutolo ir pirmadienio rytą.
Sumažėjus įtampai JAV bei Kinijos prekybos derybose, penktadienį EUR/USD kursas krito -0,56 proc. iki 1,1625 lygio, tačiau pirmadienio rytą 08:58 val. jis toliau grįžo prie pastarąją savaitę vyraujančios augimo tendencijos ir 08:58 val. laikėsi ties 1,1637 lygiu (+0,1 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje penktadienį Vilniaus indeksas traukėsi -0,07 proc. Rygos -1,5 proc., o Talino -0,37 proc. Per visas 3 rinkas sugeneruota apyvarta perkopė 1,023 mln. Eur ribą, o daugiau nei pusė šios sumos sugeneruota „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur akcijos kaina traukėsi -0,37 proc. iki 2,0325 Eur lygio.
Šią savaitę naujienų bus sulaukta tik iš „Novaturo“, šiandien turinčio paskelbti praėjusio mėnesio pardavimus.