versija spausdinimui
(0)
Kinijos pranešimas apie planus dar labiau atverti šalies rinką užsienio importuotojams vakar paskatino investuotojų rizikos tolerancijos augimą bei pirkėjų aktyvumo šuolį ciklinių akcijų pozicijose. Vokietijos DAX augo +0,88 proc., Britanijos FTSE 100 +0,49 proc., o Stoxx Europe 600 +0,7 proc., pastarojo indekso sudėtyje vakar dominuojant kalnakasybos (+1,19 proc.) bei finansų sektoriaus (+1,19 proc.) kompanijų akcijoms.
Augimais vakar pasižymėjo ir prekybos sesiją Amerikos rinkose, kur Dow Jones indeksas augo +0,95 proc., o S&P 500 +0,78 proc. JAV IT sektoriaus kompanijos vakar augo +1,18 proc., o pastebimai susilpnėjęs JAV dolerio kursas prisidėjo prie kasdieninio vartojimo kompanijų sektoriaus kilimo +1,16 proc.
Kinija vakar paskelbė, kad nuo spalio pradžios planuoja apkarpyti vidutinius importo tarifus, taikomus didžiausioms prekybos partnerėms, jų nedetalizuojant, kurios importuoja į šalį kasdieninio vartojimo prekes, taip siekdama sumažinti kainas savo šalies vartotojams bei paskatinti jų aktyvumą, ekonomikos augimo lėtėjimo akivaizdoje. Tai būtų trečias kartas nuo pernai metų gruodžio, kuomet Kinija mažina vidutinius importuojamų prekių tarifus. Šiuo metu dar nėra aiškų, kaip šis sumažinimas paveiks prekybos kare prieš JAV naudojamus tarifus, kurie nuo kitos savaitės pradžios paveiks visą JAV importą, tačiau beveik neabejojama, kad tai gali tapti vienu iš įrankių konflikte.
Apžvalgininkai konstatuoja, kad tai gali tapti papildoma priemone JAV verslams spausti Baltuosius Rūmus švelninti prekybos karo retoriką, argumentuojant tuo, kad Prezidento administracijos veiksmai trukdo amerikiečiams tinkamai plėtoti verslą Kinijoje, kadangi šis sprendimas gali reikšti palankesnių verslo sąlygų Kinijoje formavimą kitų regionų, kaip antai Europos Sąjungos verslams. Platesnis rinkos atidarymas taip pat apsunkintų JAV planus formuoti aljansą prieš uždarą Kinijos ekonomiką, apie kurį praėjusį mėnesį buvo užsiminęs D. Trumpas, ragindamas savo prekybos partneres tokias kaip ES ir Japonija jungtis dėl bendrų veiksmų prieš Kiniją koordinavimo. Kinijos ekonomistai tuo tarpu dar nesiryžta detalizuoti vakarykščių naujienų priežasčių, argumentuodami tuo, kad Kinija tęsia ilgalaikės strategijos, susijusios su platesniu savo rinkos atvėrimu užsienio kompanijoms įgyvendinimą: vartojimo prekių tarifai šalyje jau buvo mažinami 2017 m. gruodį, bei šių metų liepą, o balandį Kinija buvo paskelbusi apie planus užsienio investuotojams labiau atverti šalies finansų sektorių.
Brent rūšies naftos kaina vakar krito beveik -0,9 proc. iki 78,5 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir penktadienio rytą ir taip neteko pusės šios savaitės kainos prieaugio, po to kai D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo kartelį dėl palaikomų aukštų naftos kainų. Naujausioje žinutėje, išplatintoje socialinėje erdvėje, JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika ilgus metus užtikrina saugumą Viduriniuosiuose Rytuose, o to nevertinantis kartelis vis labiau kelia aukštyn naftos kainas. Tai jau buvo penktas D. Trumpo bandymas paveikti naftos kainas pranešimais socialinėje erdvėje: visais atvejais tai naftos kainai turėdavo tik trumpalaikės neigiamos įtakos. Prieš savaitgalį vyksiantį OPEC susitikimą Alžyre, kurio metu vienas iš pagrindinių klausimų bus Irano naftos pajėgumų kompensavimas, po to kai lapkritį įsigalios JAV sankcijos šiai šaliai, didžiausia OPEC eksportuotoja Saudo Arabija pareiškė, kad ją tenkina Brent tipo naftos kaina ties 80 JAV dolerių už barelį lygiu, indikuodama rinkai, kad kartelis neturi planų mažinti kainų, labiau didindamas naftos pasiūlą. Be sankcijų Iranui, naftos kainų augimui taip pat įtaką daro ekonominė krizė Venesueloje, dėl kurios šios šalies naftos gavybos apimtys nuo 2016 m. yra sumažėję daugiau nei 40 proc. iki 1,3 mln. barelių per dieną lygio.
Azijos rinkose penktadienį stebima viena optimistiškiausių prekybos sesijų nuo vasario mėnesio, rinkai vertinant Kinijos planus švelninti tarifus. 08:00 val. Kinijos CSI 300 augo +1,31 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,92 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,4 proc.
Valiutų rinkos
Kinijos planai dar labiau atverti šalies rinką vakar paskatino didžiausią JAV dolerio vienos dienos silpnėjimą valiutų krepšelio atžvilgiu nuo vasario mėnesio. EUR/USD kursas vakarykštę prekybos sesiją baigė augdamas +0,89 proc. iki 1,1777 lygio, nuo kurio nenutolo ir penktadienio rytą. USD/CNY tuo tarpu vakar traukėsi -0,02 proc., o šiandien ryte 08:07 val. dar -0,07 proc. iki 6,8421 lygio.
Europos Sąjunga vakar atmetė naujausią T. May Brexit susitarimo juodraštį bei paragino Britanijos premjerę aktyviau siekti sprendimo, abiejų šalių derybų laikui einant prie pabaigos. EUR/GBP kursas vakarykštės sesijos metu pasižymėjo aukštu kintamumu, tačiau dienos pabaigoje ženklių pokyčių neužfiksavo ir laikėsi ties 0,88765 lygiu (-0,05 proc.), nuo kurio šiandien nenutolo.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje ketvirtadienį Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,32 proc., o Talino +0,9 proc. Per visas 3 rinkas sugeneruota apyvarta perkopė 1,28 mln. Eur ribą, tačiau trys ketvirtadaliai šios sumos „Tallink Grupp“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar augo +2,06 proc. iki 0,99 Eur lygio.
Pasirodžius pranešimams apie „LHV“ analitikų pablogintą „Aprangos“ akcijos tikslinę kainą, šios bendrovės akcijos kaina vakar -1,83 proc. iki 2,14 Eur kainos ritosi ir Vilniaus biržoje.
Augimais vakar pasižymėjo ir prekybos sesiją Amerikos rinkose, kur Dow Jones indeksas augo +0,95 proc., o S&P 500 +0,78 proc. JAV IT sektoriaus kompanijos vakar augo +1,18 proc., o pastebimai susilpnėjęs JAV dolerio kursas prisidėjo prie kasdieninio vartojimo kompanijų sektoriaus kilimo +1,16 proc.
Kinija vakar paskelbė, kad nuo spalio pradžios planuoja apkarpyti vidutinius importo tarifus, taikomus didžiausioms prekybos partnerėms, jų nedetalizuojant, kurios importuoja į šalį kasdieninio vartojimo prekes, taip siekdama sumažinti kainas savo šalies vartotojams bei paskatinti jų aktyvumą, ekonomikos augimo lėtėjimo akivaizdoje. Tai būtų trečias kartas nuo pernai metų gruodžio, kuomet Kinija mažina vidutinius importuojamų prekių tarifus. Šiuo metu dar nėra aiškų, kaip šis sumažinimas paveiks prekybos kare prieš JAV naudojamus tarifus, kurie nuo kitos savaitės pradžios paveiks visą JAV importą, tačiau beveik neabejojama, kad tai gali tapti vienu iš įrankių konflikte.
Apžvalgininkai konstatuoja, kad tai gali tapti papildoma priemone JAV verslams spausti Baltuosius Rūmus švelninti prekybos karo retoriką, argumentuojant tuo, kad Prezidento administracijos veiksmai trukdo amerikiečiams tinkamai plėtoti verslą Kinijoje, kadangi šis sprendimas gali reikšti palankesnių verslo sąlygų Kinijoje formavimą kitų regionų, kaip antai Europos Sąjungos verslams. Platesnis rinkos atidarymas taip pat apsunkintų JAV planus formuoti aljansą prieš uždarą Kinijos ekonomiką, apie kurį praėjusį mėnesį buvo užsiminęs D. Trumpas, ragindamas savo prekybos partneres tokias kaip ES ir Japonija jungtis dėl bendrų veiksmų prieš Kiniją koordinavimo. Kinijos ekonomistai tuo tarpu dar nesiryžta detalizuoti vakarykščių naujienų priežasčių, argumentuodami tuo, kad Kinija tęsia ilgalaikės strategijos, susijusios su platesniu savo rinkos atvėrimu užsienio kompanijoms įgyvendinimą: vartojimo prekių tarifai šalyje jau buvo mažinami 2017 m. gruodį, bei šių metų liepą, o balandį Kinija buvo paskelbusi apie planus užsienio investuotojams labiau atverti šalies finansų sektorių.
Brent rūšies naftos kaina vakar krito beveik -0,9 proc. iki 78,5 JAV dolerių už barelį lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir penktadienio rytą ir taip neteko pusės šios savaitės kainos prieaugio, po to kai D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo kartelį dėl palaikomų aukštų naftos kainų. Naujausioje žinutėje, išplatintoje socialinėje erdvėje, JAV prezidentas pareiškė, kad Amerika ilgus metus užtikrina saugumą Viduriniuosiuose Rytuose, o to nevertinantis kartelis vis labiau kelia aukštyn naftos kainas. Tai jau buvo penktas D. Trumpo bandymas paveikti naftos kainas pranešimais socialinėje erdvėje: visais atvejais tai naftos kainai turėdavo tik trumpalaikės neigiamos įtakos. Prieš savaitgalį vyksiantį OPEC susitikimą Alžyre, kurio metu vienas iš pagrindinių klausimų bus Irano naftos pajėgumų kompensavimas, po to kai lapkritį įsigalios JAV sankcijos šiai šaliai, didžiausia OPEC eksportuotoja Saudo Arabija pareiškė, kad ją tenkina Brent tipo naftos kaina ties 80 JAV dolerių už barelį lygiu, indikuodama rinkai, kad kartelis neturi planų mažinti kainų, labiau didindamas naftos pasiūlą. Be sankcijų Iranui, naftos kainų augimui taip pat įtaką daro ekonominė krizė Venesueloje, dėl kurios šios šalies naftos gavybos apimtys nuo 2016 m. yra sumažėję daugiau nei 40 proc. iki 1,3 mln. barelių per dieną lygio.
Azijos rinkose penktadienį stebima viena optimistiškiausių prekybos sesijų nuo vasario mėnesio, rinkai vertinant Kinijos planus švelninti tarifus. 08:00 val. Kinijos CSI 300 augo +1,31 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,92 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,4 proc.
Valiutų rinkos
Kinijos planai dar labiau atverti šalies rinką vakar paskatino didžiausią JAV dolerio vienos dienos silpnėjimą valiutų krepšelio atžvilgiu nuo vasario mėnesio. EUR/USD kursas vakarykštę prekybos sesiją baigė augdamas +0,89 proc. iki 1,1777 lygio, nuo kurio nenutolo ir penktadienio rytą. USD/CNY tuo tarpu vakar traukėsi -0,02 proc., o šiandien ryte 08:07 val. dar -0,07 proc. iki 6,8421 lygio.
Europos Sąjunga vakar atmetė naujausią T. May Brexit susitarimo juodraštį bei paragino Britanijos premjerę aktyviau siekti sprendimo, abiejų šalių derybų laikui einant prie pabaigos. EUR/GBP kursas vakarykštės sesijos metu pasižymėjo aukštu kintamumu, tačiau dienos pabaigoje ženklių pokyčių neužfiksavo ir laikėsi ties 0,88765 lygiu (-0,05 proc.), nuo kurio šiandien nenutolo.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos vertybinių popierių rinkoje ketvirtadienį Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,32 proc., o Talino +0,9 proc. Per visas 3 rinkas sugeneruota apyvarta perkopė 1,28 mln. Eur ribą, tačiau trys ketvirtadaliai šios sumos „Tallink Grupp“ pozicijoje, kurioje akcijos kaina vakar augo +2,06 proc. iki 0,99 Eur lygio.
Pasirodžius pranešimams apie „LHV“ analitikų pablogintą „Aprangos“ akcijos tikslinę kainą, šios bendrovės akcijos kaina vakar -1,83 proc. iki 2,14 Eur kainos ritosi ir Vilniaus biržoje.