versija spausdinimui
(0)
Nerimą keliantis pasaulinės skolos augimas gali sukelti dar vieną visuotinį nuosmukį, jei nebus imtasi veiksmų, kad tai neutralizuoti - praėjus dešimtmečiui po 2008 metų finansų krizės protrūkio perspėjo buvęs Europos centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet.
Minimas prancūzų ekonomistas, kuris euro zonos Centriniam bankui vadovavo 2003 - 2011 metų laikotarpyje, teigė, jog mato daugybę priežasčių kodėl reikėtų nerimauti dėl daugelio labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominės ir finansinės ateities, bei dėl pasaulinės ekonomikos kaip visumos.
„Apibendrinčiau tai taip: jei daug šalių, taip pat ir visos tarptautinės bendruomenės, neištaisys krypties, kuria vadovaujasi jų finansinė ir ekonominė politika, yra didelė tikimybė, kad vėl galime atsidurti krizėje“ - sakė ECB vadovas, kuris vaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų kovojant su 2008 metų pasaulinės finansų krizės padariniais, kuriuos sukėlė JAV hipotekinių paskolų rinkos perkaitimas.
Jean-Claude Trichet, kuris taip pat buvo Prancūzijos banko prezidentu, išreiškė susirūpinimą tuo, jog nepaisant 2008 metų krizės, pasaulinei skolai toliau leidžiama augti.
„Viešoji ir privati pasaulinė skola, apskaičiuota kaip bendrojo vidaus produkto dalis procentais, po krizės vis didėja, kaip buvo iki jos protrūkio“ - pažymėjo jis bei pridūrė, kad tai yra ypač nerimą keliantis reiškinys, nes finansinio sverto lygis neabejotinai buvo pagrindinė pasaulinės krizės priežastis.
Jean-Claude Trichet perspėjo, kad kitos krizės atveju vyriausybės ir centriniai bankai turės ribotą veiksmų laisvę, nes jie jau panaudojo savo fiskalinių stimulų ir ypač itin laisvos pinigų politikos arsenalą.
„Todėl kitas nuosmukis gali būti ilgas ir gilus“ - įvertino minimas ekonomistas.
Didžiosios pasaulinės finansų krizės pradžia laikoma 2008 metų rugsėjo penkiolikta, t.y. Amerikos banko Lehmann Brothers žlugimo diena.
Minimas prancūzų ekonomistas, kuris euro zonos Centriniam bankui vadovavo 2003 - 2011 metų laikotarpyje, teigė, jog mato daugybę priežasčių kodėl reikėtų nerimauti dėl daugelio labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominės ir finansinės ateities, bei dėl pasaulinės ekonomikos kaip visumos.
„Apibendrinčiau tai taip: jei daug šalių, taip pat ir visos tarptautinės bendruomenės, neištaisys krypties, kuria vadovaujasi jų finansinė ir ekonominė politika, yra didelė tikimybė, kad vėl galime atsidurti krizėje“ - sakė ECB vadovas, kuris vaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų kovojant su 2008 metų pasaulinės finansų krizės padariniais, kuriuos sukėlė JAV hipotekinių paskolų rinkos perkaitimas.
Jean-Claude Trichet, kuris taip pat buvo Prancūzijos banko prezidentu, išreiškė susirūpinimą tuo, jog nepaisant 2008 metų krizės, pasaulinei skolai toliau leidžiama augti.
„Viešoji ir privati pasaulinė skola, apskaičiuota kaip bendrojo vidaus produkto dalis procentais, po krizės vis didėja, kaip buvo iki jos protrūkio“ - pažymėjo jis bei pridūrė, kad tai yra ypač nerimą keliantis reiškinys, nes finansinio sverto lygis neabejotinai buvo pagrindinė pasaulinės krizės priežastis.
Jean-Claude Trichet perspėjo, kad kitos krizės atveju vyriausybės ir centriniai bankai turės ribotą veiksmų laisvę, nes jie jau panaudojo savo fiskalinių stimulų ir ypač itin laisvos pinigų politikos arsenalą.
„Todėl kitas nuosmukis gali būti ilgas ir gilus“ - įvertino minimas ekonomistas.
Didžiosios pasaulinės finansų krizės pradžia laikoma 2008 metų rugsėjo penkiolikta, t.y. Amerikos banko Lehmann Brothers žlugimo diena.