versija spausdinimui
(0)
Naują prekybos savaitę Europos bei Amerikos akcijų indeksai pradėjo krisdami, investuotojams vertinant aklavietėje įstrigusias Brexit derybas, patvirtintus naujus importo tarifus tarp JAV bei Kinijos ir nutrūkusį derybų procesą tarp šių dviejų šalių. Vokietijos DAX traukėsi -0,64 proc., Britanijos FTSE 100 -0,42 proc., Stoxx Europe 600 -0,56 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai -0,68 bei -0,35 proc.
Energetikų sektoriaus kompanijos Europoje (+1,06 proc.) bei JAV (+1,47 proc.) buvo vakarykštės dienos augimo lyderėmis, rinkai reaguojant į savaitgalį priimtą OPEC sprendimą nedidinti naftos gavybos siekiant sumažinti naftos kainas. Brent rūšies naftos kaina vakar augo daugiau nei 3 proc. iki 81,2 JAV dolerių už barelį lygio, o antradienio rytą toliau judėjo į viršų ir laikėsi ties 81,45 JAV dolerių riba (+0,31 proc.), taip pasiekdama aukščiausią kainą nuo 2014 m. lapkričio. „Bank of America“ analitikai vakar padidino 2019 m. Brent rūšies naftos vidutinės kainos prognozę 5 JAV doleriais iki 80 JAV dolerių už barelį lygio, argumentuodami tuo, kad JAV sankcijos Iranui turės didesnės neigiamos įtakos rinkai, nei buvo prognozuota anksčiau. Dėl agresyvios JAV pozicijos Irano atžvilgiu, įsigaliojus sankcijoms šios šalies naftos pasiūlą sumažins vienu milijonu barelių, nors prieš tai buvo tikimasi sulaukti dvigubai mažesnio poveikio. Tuo tarpu 2019 m. rinkos naftos deficitas sudarys 400 tūkst. barelių per dieną, nors anksčiau prognozuota, kad jis sieks 300 tūkst. barelių. Šios priežastys gali lemti, kad Brent naftos kaina kitų metų viduryje gali priartėti prie 95 JAV dolerių už barelį kainos, kai tuo tarpu anksčiau prognozuota 90 JAV dolerių riba tam pačiam laikotarpiui. Jeigu Brent naftos kainos pakils iki 120 JAV dolerių lygio, analitikai perspėja, kad gali sutrikti naftos paklausa besivystančiose rinkose, bei susiformuos panaši situacija, kuri įvyko 2008 m., kuomet per pusę metų Brent naftos kaina krito daugiau nei 70 proc. „Bank of America“ taip pat 2 JAV doleriais iki 71 JAV dolerių lygio pakėlė WTI tipo naftos kainos prognozę, bei pareiškė, kad Amerikos naftos infrastruktūros problemos nebus išspręstos per artimiausius metus ir tai trukdys ženklesniam kainos augimui. WTI tipo naftos kaina per pastarąsias 2 prekybos sesijas paaugo daugiau nei 2 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 72,25 JAV dolerių už barelį kaina. „JPMorgan“ analitikai kiek anksčiau taip pat atnaujino savo prognozes: Irano naftos pasiūlos sumažėjimas, kuris jų teigimu gali siekti 1,5 mln. barelių, per artimiausius 6 mėnesius gali paveikti Brent tipo naftos kainos kilimą iki 85 JAV dolerių lygio (buvusi prognozė 60 JAV dolerių), o trumpuoju laikotarpiu šio tipo naftos kaina gali persiristi ir per 90 JAV dolerių ribą. Tarp analitikų pasigirdo ir prognozių, kad kitų metų pradžioje, rinkai nerandant būdų, kaip kompensuoti Irano naftos trūkumą po sankcijų įsigaliojimo, bei patiriant pasiūlos sutrikimų dėl ekonominės krizės Venesueloje, Brent naftos kaina gali perkopti ir 100 JAV dolerių ribą.
Tebesitęsiant prekybos nesutarimams, Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte 08:05 val. fiksavo -1,12 proc. kritimą, o Japonijos NIKKEI 225 augo +0,09 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakarykštės sesijos metu užfiksavo aukščiausią kainos lygį nuo šių metų birželio vidurio ties 1,1815 kaina, o Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas augo dešimtadaliu iki 0,51 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo gegužės vidurio, rinkai sureagavus ECB vadovo M. Draghi komentarą, kad Euro zonos infliacija demonstruoja „palyginti energingą“ augimą. Ankstesnių pasisakymų metu M. Draghi nėra taip optimistiškai pasisakęs apie infliacijos augimą regione, tačiau yra dvejojama ir dėl pastarųjų pasisakymų pagrįstumo: rugsėjo viduryje vykusio ECB posėdžio metu ženklesnio infliacijos augimo nebuvo tikimasi sulaukti, o penktadienį pasirodysiantys Euro zonos infliacijos rodikliai turėtų augti neženkliai. Ženklesnio infliacijos augimo, šiuo metu galima būtų tikėtis dėl priežasčių, susijusių su galimu energetinių išteklių kainų augimu. Pranešimas taip pat paskatino rinkų lūkesčius dėl ECB bazinės palūkanų normos kėlimo: tikimybė palūkanų normos kėlimo sulaukti birželio susitikimo metu išaugo nuo 15 iki 37 proc., o kitų metų gruodį – nuo 39,3 iki 77,6 proc.
Rinka taip pat ruošiasi rytoj įvyksiančiam FED posėdžiui, kurio metu neabejojama, kad ketvirčių procento, iki 2 – 2,25 proc. ribos bus pakelta bazinė palūkanų norma. Prieš šį FED susitikimą „JPMorgan“ analitikai prognozuoja, kad FED šalia palūkanų normos prognozių, kurios bus paskelbtos rytoj, JAV Centrinis Bankas remdamasis virš tikslinio lygio besilaikančia infliacija gali paskelbti apie planus gruodį įvykdyti dar vieną, ketvirtą šiais metais palūkanų normos didinimą, o kitų metų pirmojoje pusėje įvykdyti dar 2 palūkanų normos didinimus. Nepaisant šuolio į 3 mėnesių aukštumas, praėjusią prekybos sesiją EUR/USD kursas baigė be ženklių pokyčių ties 1,1748 lygiu (-0,01 proc.), nuo kurio nenutolo ir antradienio rytą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar sugeneruota 568 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,27 proc., o Talino traukėsi -0,12 proc. Daugiau nei pusė visos apyvartos bendrai sugeneruota „Tallinna Sadam“ (+0,24 proc., 2,055 Eur) bei „Tallink Grupp“ (0,6 proc., 1,00 Eur) pozicijose, kur akcijų kainos augo.
„Novaturas“ vakar paskelbė apie patvirtintą susitarimą dėl trumpalaikės paskolos apyvartinio kapitalo užtikrinimui, bei siūlymą, penktadienį vyksiančio VAS susitikimo metu patvirtinti mažesnius nei anksčiau planuota dividendus, reaguojant į vieno iš tiekėjų patiriamas problemas.
Energetikų sektoriaus kompanijos Europoje (+1,06 proc.) bei JAV (+1,47 proc.) buvo vakarykštės dienos augimo lyderėmis, rinkai reaguojant į savaitgalį priimtą OPEC sprendimą nedidinti naftos gavybos siekiant sumažinti naftos kainas. Brent rūšies naftos kaina vakar augo daugiau nei 3 proc. iki 81,2 JAV dolerių už barelį lygio, o antradienio rytą toliau judėjo į viršų ir laikėsi ties 81,45 JAV dolerių riba (+0,31 proc.), taip pasiekdama aukščiausią kainą nuo 2014 m. lapkričio. „Bank of America“ analitikai vakar padidino 2019 m. Brent rūšies naftos vidutinės kainos prognozę 5 JAV doleriais iki 80 JAV dolerių už barelį lygio, argumentuodami tuo, kad JAV sankcijos Iranui turės didesnės neigiamos įtakos rinkai, nei buvo prognozuota anksčiau. Dėl agresyvios JAV pozicijos Irano atžvilgiu, įsigaliojus sankcijoms šios šalies naftos pasiūlą sumažins vienu milijonu barelių, nors prieš tai buvo tikimasi sulaukti dvigubai mažesnio poveikio. Tuo tarpu 2019 m. rinkos naftos deficitas sudarys 400 tūkst. barelių per dieną, nors anksčiau prognozuota, kad jis sieks 300 tūkst. barelių. Šios priežastys gali lemti, kad Brent naftos kaina kitų metų viduryje gali priartėti prie 95 JAV dolerių už barelį kainos, kai tuo tarpu anksčiau prognozuota 90 JAV dolerių riba tam pačiam laikotarpiui. Jeigu Brent naftos kainos pakils iki 120 JAV dolerių lygio, analitikai perspėja, kad gali sutrikti naftos paklausa besivystančiose rinkose, bei susiformuos panaši situacija, kuri įvyko 2008 m., kuomet per pusę metų Brent naftos kaina krito daugiau nei 70 proc. „Bank of America“ taip pat 2 JAV doleriais iki 71 JAV dolerių lygio pakėlė WTI tipo naftos kainos prognozę, bei pareiškė, kad Amerikos naftos infrastruktūros problemos nebus išspręstos per artimiausius metus ir tai trukdys ženklesniam kainos augimui. WTI tipo naftos kaina per pastarąsias 2 prekybos sesijas paaugo daugiau nei 2 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 72,25 JAV dolerių už barelį kaina. „JPMorgan“ analitikai kiek anksčiau taip pat atnaujino savo prognozes: Irano naftos pasiūlos sumažėjimas, kuris jų teigimu gali siekti 1,5 mln. barelių, per artimiausius 6 mėnesius gali paveikti Brent tipo naftos kainos kilimą iki 85 JAV dolerių lygio (buvusi prognozė 60 JAV dolerių), o trumpuoju laikotarpiu šio tipo naftos kaina gali persiristi ir per 90 JAV dolerių ribą. Tarp analitikų pasigirdo ir prognozių, kad kitų metų pradžioje, rinkai nerandant būdų, kaip kompensuoti Irano naftos trūkumą po sankcijų įsigaliojimo, bei patiriant pasiūlos sutrikimų dėl ekonominės krizės Venesueloje, Brent naftos kaina gali perkopti ir 100 JAV dolerių ribą.
Tebesitęsiant prekybos nesutarimams, Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte 08:05 val. fiksavo -1,12 proc. kritimą, o Japonijos NIKKEI 225 augo +0,09 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas vakarykštės sesijos metu užfiksavo aukščiausią kainos lygį nuo šių metų birželio vidurio ties 1,1815 kaina, o Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas augo dešimtadaliu iki 0,51 proc. ribos, kuri yra aukščiausia nuo gegužės vidurio, rinkai sureagavus ECB vadovo M. Draghi komentarą, kad Euro zonos infliacija demonstruoja „palyginti energingą“ augimą. Ankstesnių pasisakymų metu M. Draghi nėra taip optimistiškai pasisakęs apie infliacijos augimą regione, tačiau yra dvejojama ir dėl pastarųjų pasisakymų pagrįstumo: rugsėjo viduryje vykusio ECB posėdžio metu ženklesnio infliacijos augimo nebuvo tikimasi sulaukti, o penktadienį pasirodysiantys Euro zonos infliacijos rodikliai turėtų augti neženkliai. Ženklesnio infliacijos augimo, šiuo metu galima būtų tikėtis dėl priežasčių, susijusių su galimu energetinių išteklių kainų augimu. Pranešimas taip pat paskatino rinkų lūkesčius dėl ECB bazinės palūkanų normos kėlimo: tikimybė palūkanų normos kėlimo sulaukti birželio susitikimo metu išaugo nuo 15 iki 37 proc., o kitų metų gruodį – nuo 39,3 iki 77,6 proc.
Rinka taip pat ruošiasi rytoj įvyksiančiam FED posėdžiui, kurio metu neabejojama, kad ketvirčių procento, iki 2 – 2,25 proc. ribos bus pakelta bazinė palūkanų norma. Prieš šį FED susitikimą „JPMorgan“ analitikai prognozuoja, kad FED šalia palūkanų normos prognozių, kurios bus paskelbtos rytoj, JAV Centrinis Bankas remdamasis virš tikslinio lygio besilaikančia infliacija gali paskelbti apie planus gruodį įvykdyti dar vieną, ketvirtą šiais metais palūkanų normos didinimą, o kitų metų pirmojoje pusėje įvykdyti dar 2 palūkanų normos didinimus. Nepaisant šuolio į 3 mėnesių aukštumas, praėjusią prekybos sesiją EUR/USD kursas baigė be ženklių pokyčių ties 1,1748 lygiu (-0,01 proc.), nuo kurio nenutolo ir antradienio rytą.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar sugeneruota 568 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,16 proc., Rygos +0,27 proc., o Talino traukėsi -0,12 proc. Daugiau nei pusė visos apyvartos bendrai sugeneruota „Tallinna Sadam“ (+0,24 proc., 2,055 Eur) bei „Tallink Grupp“ (0,6 proc., 1,00 Eur) pozicijose, kur akcijų kainos augo.
„Novaturas“ vakar paskelbė apie patvirtintą susitarimą dėl trumpalaikės paskolos apyvartinio kapitalo užtikrinimui, bei siūlymą, penktadienį vyksiančio VAS susitikimo metu patvirtinti mažesnius nei anksčiau planuota dividendus, reaguojant į vieno iš tiekėjų patiriamas problemas.