![](datas/img/news/images/m/markets_newspaper.jpg)
Daug dėmesio Italijos biudžeto vertinimo kontekste sulaukia Prancūzija, kurios bankai finansuoja didelę dalį Italijos skolos bei būtų vieni pirmųjų, kuriuos paveiktų galima krizė Italijoje, tačiau CAC 40 akcijų indeksas vakar atlaikė investuotojų spaudimą ir prekybos sesijos metu nuo rinkos atidarymo reikšmės nenutolo (-0,01 proc.). Vokietijos DAX traukėsi -0,21 proc., plintant spekuliacijoms kas pakeis iš Vokietijos Demokratų Sąjungos (CDU) pirmininkės posto besitraukiančią šalies kanclerę A. Merkel gruodžio 7-8 dienomis vyksiančiame partijos kongrese. Britanijos FTSE 100 vakar užfiksavo +0,14 proc. augimą, sekdamas sustiprėjusį svaro kursą, rinkai laukiant naujo derybų raundo tarp vidinį ministrų kabineto spaudimą patiriančios T. May bei Europos Sąjungos, kurie likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki galutinio termino, kuomet turi būti sutarta dėl Britanijos išstojimo iš ES, sieks rasti bendrą sutarimą dėl Britanijos sienų kontrolės. Amerikos Dow Jones bei S&P 500 indeksai vakar augo atitinkamai +0,76 ir +0,56 proc., investuotojams laukiant šiandien pasirodysiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatų.
Vokietijos kanclerei A. Merkel praėjusią savaitę paskelbus apie pasitraukimą iš šalies valdančiosios CDU partijos posto, pradėta spekuliuoti, kas galėtų tapti nauju partijos lyderiu. Šiuo metu yra išskiriami trys kandidatai, kurie galėtų užimti jos vietą: realiausia kandidate laikoma dabartinė CDU generalinė sekretorė A. K-Karrenbauer, kuri, pakeitusi A. Merkel, laikytųsi pirmtakės nubrėžtų centristinių gairių. Šalia jos minimi du labiau konservatyvių pažiūrų kandidatai: buvęs Vokietijos parlamento vadovas F. Merz bei dabartinis šalies Sveikatos Ministras J. Spahn. „Morgan Stanley“ analitikai šiandien ryte paskelbė, kad F. Merzo išrinkimas CDU lyderiu paskatintų didesnę ES bei euro zonos integraciją, taip solidarizuodamasis su Prancūzijos Prezidento E. Macrono politika. „Morgan Stenley“ prognozuoja, kad F. Merzo politika iki 2019 m. pabaigos galėtų paskatinti euro kurso kilimą iki 1,32 JAV dolerių ribos.
Šiandien JAV turėtų paaiškėti vidurio kadencijos rinkimų, kurių metu bus perrenkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai, 34 iš 50 valstijų gubernatoriai bei 35 iš 100 senato atstovų rezultatai. Realiausiame scenarijuje prognozuojama, JAV demokratams turėtų pavykti perimti Atstovų Rūmų daugumą, kurioje šiuo metu jie turi 195 vietas, tačiau beveik neabejojama, kad jiems nepavyks užsitikrinti daugumos šalies Senate, kur demokratų pozicijos gali susilpnėti. Šis scenarijus jiems leistų lengviau blokuoti daugumą respublikonų siūlymų, bei padidintų veiklos efektyvumą įvairiuose komitetuose, įskaitant ir tuos, kurie tiria šalies prezidento D. Trumpo finansus bei Rusijos kišimąsi į prezidento rinkimus. Vis dėl to šis scenarijus neleistų demokratams svarstyti apkaltos D. Trumpui klausimo, kadangi šį siūlymą blokuotų respublikonų kontroliuojamas Senatas.
Azijos rinkos antradienį pasižymi kritusiu investuotojų aktyvumu, pastariesiems belaukiant JAV rinkimų rezultatų. 08:29 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo +1,14 proc. augimą, Kinijos CSI 300 traukėsi -1,08 proc., o Pietų Korėjos KOSPI augo +0,61 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją fiksuoja nuosaikų augimą ir šiandien ryte 08:45 val. laikėsi ties 1,141 lygiu (+0,03 proc.). Per pastarąsias 2 sesijas Britanijos svaro kursas paaugo beveik 0,5 proc., o EUR/GBP vertė antradienio rytą laikėsi ties 0,87394 kaina.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 778 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,46 proc., o Rygos bei Talino krito atitinkamai -0,49 ir -0,18 proc. Beveik 297 tūkst. Eur apyvarta sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina vakar augo +0,44 proc. iki 0,459 Eur lygio. Vakar bankas paskelbė, kad grupės grynosios palūkanų pajamos trečiąjį ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo dešimtadaliu, o paslaugų bei komisinių pajamos daugiau nei trečdaliu. Grynasis pelnas trečiąjį ketvirtį augo daugiau nei dvigubai, tačiau tam pagrindinę įtaką turėjo 2,465 mln. pasiekęs grynasis pelnas, iš subordinuotos paskolos tikrosios vertės pasikeitimo, kai pernai tuo pat metu buvo užfiksuotas 4,8 mln. Eur ribą viršijęs šios reikšmės nuostolis. Išplatintame pranešime grupės atstovai pasidžiaugė solidžiu rezultatų augimu, pabrėždami, kad prie jų ženkliai prisidėjo antrą ketvirtį iš eilės 13 proc. augęs tipinės veiklos rezultatas.
„Grigeo“ akcijos kaina vakar augo +1,71 proc. iki 1,485 Eur lygio, rinkai vertinant sesijos pabaigoje pasirodžiusius bendrovės ketvirčio rezultatus. Bendrovė paskelbė, kad 9 mėnesių pardavimo pajamos augo 12,3 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai bei pasiekė 108 mln. Eur ribą, o EBITDA stiebėsi 28,8 proc. iki 21,9 mln. Eur lygio. Pranešime bendrovė taip pat atnaujino šių metų veiklos prognozes: kaip ir anksčiau „Grigeo“ šiemet tikisi uždirbti 81,3 mln. Eur pardavimo pajamų, tačiau EBITDA prognozė buvo sumažinta 19 proc. iki 9,4 mln. Eur lygio. Įmonės atstovai teigia, kad tam pagrindinę įtaką turėtų daryti 2018 m. augusios higieninio popieriaus žaliavų kainos.