versija spausdinimui
(0)
Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko analitikai teigia, kad šiais metais šalies ekonomikos padangėje toliau kaupsis debesys. Ekspertai pastebi, kad faktas, jog pastaraisiais mėnesiais labiausiai smuktelėjo ne makroekonominiai rodikliai, o namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, verčia manyti, kad esminis šalies ūkio būklės pablogėjimas dar prieš akis. SEB banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, Vyriausybės veiksmus labiau galima vertinti ne kaip realią kovą su infliacija, o labiau kaip jos imitaciją. Kita vertus, dabar net ir realių priemonių taikymas jau būtų pavėluotas bent 1,5-2 metus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, SEB bankas prognozuoja, kad šių metų vidutinė infliacija sieks 8,5 proc., o 2009 m. – 7 proc., o metinė infliacija gali nenusileisti žemiau 10 proc. ribos visą pirmąjį 2008 m. pusmetį.
Pristatydamas SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, G. Nausėda sakė, kad JAV būsto paskolų krizė ir recesijos požymiai paliks pėdsaką Lietuvos ekonomikoje. „Nors Lietuvos prekybiniai ryšiai su JAV nėra labai tamprūs, mūsų verslui atsilieps neigiamos žaliavų ir finansų rinkų tendencijos. Silpnas doleris šiais metais žlugdys lūkesčius sulaukti naftos, dujų ir kitų strateginių žaliavų kainų kritimo, nes pastaruoju metu tvirtai pasireiškia dėsningumas – kuo doleris pigesnis, tuo minėti ištekliai yra brangesni“, – teigė G. Nausėda.
Analitiko nuomone, JAV ūkio nuosmukis neigiamai atsilieps pirmiausia euro zonos valstybėms, o taip pat Didžiajai Britanijai, atitinkamai pablogės lietuviškų prekių eksporto į šiuos regionus perspektyvos. Kita vertus, pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu ryškėja kylančių rinkų (pirmiausia Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Rusijos) „atsikabinimo“ nuo JAV verslo ciklo efektas, kuris leidžia tikėtis spartaus šių šalių ekonomikos augimo, nepaisant amerikiečių problemų. Tai suteiks naujų eksporto galimybių valstybėms, aktyviai prekiaujančioms su Rusija ir kitomis NVS valstybėmis.
„Bent jau artimiausius porą metų Rusija gali būti makroekonominis „buferis“ tiek Baltijos šalims, tiek visam Vidurio ir Rytų Europos regionui“, – teigė G. Nausėda. Jo nuomone, vargu ar dolerio kurso kritimas pakenks Lietuvos eksporto į Rytų rinkas konkurencingumui, nes šį veiksnį atsveria vis dar didesnė nei mūsų šalyje tenykštė infliacija. Eksperto teigimu, neturėtų labai nukentėti ir Lietuvos prekyba su Latvija bei Estija, kadangi kaimyninės valstybės taip pat turi rezervų persiorientuoti į Rusijos rinką.
Atsižvelgdamas į neišvengiamą vidaus rinkos silpnėjimą, kurį lems blogėjantys namų ūkių lūkesčiai, didėjanti infliacija ir nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, SEB bankas prognozuoja, kad 2008 m. Lietuvos BVP ūgtelės 6,5 proc., o kitąmet – 6 procentais.
“Negalime pasakyti nieko guodžiančio dėl artimiausios infliacijos perspektyvos. Dabartinį infliacijos rodiklį galėtume vadinti neigiamu pažymiu mūsų valdžios institucijoms už laiku neatliktus namų darbus”, – sakė G. Nausėda. Anot jo, net elementarus vartotojų kainų pokyčių modeliavimas likusiais šių metų mėnesiais rodo, kad 2008 m. vidutinė infliacija tikrai nebus mažesnė nei 8,5 proc. SEB analitikai 2009 m. šioje srityje tikisi tam tikros pažangos, tačiau ji nebus įspūdinga – vidutinė infliacija sudarys apie 7 procentus.
Pristatydamas SEB banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, G. Nausėda sakė, kad JAV būsto paskolų krizė ir recesijos požymiai paliks pėdsaką Lietuvos ekonomikoje. „Nors Lietuvos prekybiniai ryšiai su JAV nėra labai tamprūs, mūsų verslui atsilieps neigiamos žaliavų ir finansų rinkų tendencijos. Silpnas doleris šiais metais žlugdys lūkesčius sulaukti naftos, dujų ir kitų strateginių žaliavų kainų kritimo, nes pastaruoju metu tvirtai pasireiškia dėsningumas – kuo doleris pigesnis, tuo minėti ištekliai yra brangesni“, – teigė G. Nausėda.
Analitiko nuomone, JAV ūkio nuosmukis neigiamai atsilieps pirmiausia euro zonos valstybėms, o taip pat Didžiajai Britanijai, atitinkamai pablogės lietuviškų prekių eksporto į šiuos regionus perspektyvos. Kita vertus, pasak G. Nausėdos, pastaruoju metu ryškėja kylančių rinkų (pirmiausia Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Rusijos) „atsikabinimo“ nuo JAV verslo ciklo efektas, kuris leidžia tikėtis spartaus šių šalių ekonomikos augimo, nepaisant amerikiečių problemų. Tai suteiks naujų eksporto galimybių valstybėms, aktyviai prekiaujančioms su Rusija ir kitomis NVS valstybėmis.
„Bent jau artimiausius porą metų Rusija gali būti makroekonominis „buferis“ tiek Baltijos šalims, tiek visam Vidurio ir Rytų Europos regionui“, – teigė G. Nausėda. Jo nuomone, vargu ar dolerio kurso kritimas pakenks Lietuvos eksporto į Rytų rinkas konkurencingumui, nes šį veiksnį atsveria vis dar didesnė nei mūsų šalyje tenykštė infliacija. Eksperto teigimu, neturėtų labai nukentėti ir Lietuvos prekyba su Latvija bei Estija, kadangi kaimyninės valstybės taip pat turi rezervų persiorientuoti į Rusijos rinką.
Atsižvelgdamas į neišvengiamą vidaus rinkos silpnėjimą, kurį lems blogėjantys namų ūkių lūkesčiai, didėjanti infliacija ir nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, SEB bankas prognozuoja, kad 2008 m. Lietuvos BVP ūgtelės 6,5 proc., o kitąmet – 6 procentais.
“Negalime pasakyti nieko guodžiančio dėl artimiausios infliacijos perspektyvos. Dabartinį infliacijos rodiklį galėtume vadinti neigiamu pažymiu mūsų valdžios institucijoms už laiku neatliktus namų darbus”, – sakė G. Nausėda. Anot jo, net elementarus vartotojų kainų pokyčių modeliavimas likusiais šių metų mėnesiais rodo, kad 2008 m. vidutinė infliacija tikrai nebus mažesnė nei 8,5 proc. SEB analitikai 2009 m. šioje srityje tikisi tam tikros pažangos, tačiau ji nebus įspūdinga – vidutinė infliacija sudarys apie 7 procentus.