Gyventojai jau rečiau renkasi savanoriško pensijos kaupimo arba III pakopos pensijų fondus. Nors jie suteikia laisvę rinktis įmokos dydį ir lėšų investavimo kryptis, toks investavimo būdas, esant neramiai situacijai akcijų rinkose, duoda mažiau naudos nei kiti. Papildomą pensiją III pakopos pensijų fonduose kaupia per 20 tūkst. šalies gyventojų, nusprendusių savanoriškai į pensijų fondus pervesti dalį savo pajamų. Jie tikisi gauti didesnę pensiją iš investicijų grąžos. Be to, daugelį vilioja galimybė kasmet susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, per 2007 metus III pakopos pensijų fondų dalyvių pagausėjo 7,7 proc., tačiau 2006-aisiais šis augimas siekė net 53 procentus. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kad III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiaus didėjimo tendencijos lėtėja.
Bendras III pakopos pensijų fondų turtas siekia daugiau kaip 104 mln. litų. Pernai jį papildė 30 mln. litų. Deja, didžiąją šio turto padidėjimo dalį sudarė papildomos dalyvių lėšos, o ne investicijų grąža.
Beveik 60 proc. III pakopos pensijų fondų turto buvo investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus ar akcijas, o tai sudarė 63 mln. litų. Didžiausia dalis (45 proc.) turto investuota Liuksemburge. Pastebimos pensijų fondų investavimo į Baltijos valstybes mažėjimo tendencijos. Investicijos į šį regioną sudarė 32 mln. litų.
Lietuvoje investuota daugiau kaip ketvirtadalis (27 mln. litų) turto. Iš jo daugiausia buvo laikoma Lietuvos bankuose pinigais (8,1 mln. litų), o į šalyje registruotus kolektyvinio investavimo subjektus investuota tik 7,18 mln. litų.
Anot Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkės Vilijos Nausėdaitės, nors pasaulio akcijų rinkose būta neramumų ir korekcijų, praėjusių metų pabaigoje bendras 2007-ųjų III pakopos pensijų fondų rezultatas dėl sėkmingo pirmojo pusmečio buvo teigiamas.
Nežinodami, kaip elgtis ir ko tikėtis, žmonės dėl investicijų dažnai kreipiasi į finansų patarėjus, kurie neva viską žino ir gali parodyti tinkamiausią kelią. Tačiau finansų patarėjas Dobilas Kezys tvirtina, jog labai sunku pasakyti, kas yra geriausia. Jis pažymi, kad žmonėms ypač svarbi galimybė savo finansus valdyti kiek įmanoma lanksčiau, todėl šiuo požiūriu III pakopos pensijų fondus išties lenkia investicinis gyvybės draudimas.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, per 2007 metus III pakopos pensijų fondų dalyvių pagausėjo 7,7 proc., tačiau 2006-aisiais šis augimas siekė net 53 procentus. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kad III pakopos pensijų fondų dalyvių skaičiaus didėjimo tendencijos lėtėja.
Bendras III pakopos pensijų fondų turtas siekia daugiau kaip 104 mln. litų. Pernai jį papildė 30 mln. litų. Deja, didžiąją šio turto padidėjimo dalį sudarė papildomos dalyvių lėšos, o ne investicijų grąža.
Beveik 60 proc. III pakopos pensijų fondų turto buvo investuota į kolektyvinio investavimo subjektų vienetus ar akcijas, o tai sudarė 63 mln. litų. Didžiausia dalis (45 proc.) turto investuota Liuksemburge. Pastebimos pensijų fondų investavimo į Baltijos valstybes mažėjimo tendencijos. Investicijos į šį regioną sudarė 32 mln. litų.
Lietuvoje investuota daugiau kaip ketvirtadalis (27 mln. litų) turto. Iš jo daugiausia buvo laikoma Lietuvos bankuose pinigais (8,1 mln. litų), o į šalyje registruotus kolektyvinio investavimo subjektus investuota tik 7,18 mln. litų.
Anot Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkės Vilijos Nausėdaitės, nors pasaulio akcijų rinkose būta neramumų ir korekcijų, praėjusių metų pabaigoje bendras 2007-ųjų III pakopos pensijų fondų rezultatas dėl sėkmingo pirmojo pusmečio buvo teigiamas.
Nežinodami, kaip elgtis ir ko tikėtis, žmonės dėl investicijų dažnai kreipiasi į finansų patarėjus, kurie neva viską žino ir gali parodyti tinkamiausią kelią. Tačiau finansų patarėjas Dobilas Kezys tvirtina, jog labai sunku pasakyti, kas yra geriausia. Jis pažymi, kad žmonėms ypač svarbi galimybė savo finansus valdyti kiek įmanoma lanksčiau, todėl šiuo požiūriu III pakopos pensijų fondus išties lenkia investicinis gyvybės draudimas.