versija spausdinimui
(0)
Europos bei JAV akcijų indeksai antradienį nuosaikiai augo investuotojams vertinant Kinijos lyderio vizito Europoje detales. Vokietijos DAX augo +0,64 proc., Britanijos FTSE 100 +0,26 proc., Stoxx Europe 600 +0,77 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai +0,55 bei +0,72 proc.
Vakar Prancūzijoje vyko Kinijos lyderio Xi Jinpingo bei ES, Vokietijos bei Prancūzijos lyderių susitikimas kurio metu buvo aptarti klausimai, susiję su didesniu Europos atsivėrimu Kinijos investicijoms bei nustatytos glaudesnio bendradarbiavimo kryptys. ES lyderiai optimistiškai vertino susitikimo rezultatyvumą, tačiau pabrėžė, kad santykiai su Kinija turi būti atsargūs, kadangi ši šalis visų pirma yra ekonominė konkurentė Europai. Kaip pozityvus gestas šiose derybose, pirmadienį pasirodė pranešimas, kad Kinija pasirašė 31 mlrd. eurų vertės kontraktą su jungtiniu Europos lėktuvų gamintojų „Airbus SE“ (+2,02 proc.). 2018 m. po E. Macrono vizito Pekine buvo skelbiama apie bręstantį dvigubai mažesnės apimties kontraktą su „Airbus“, tačiau kontrakto vertei išaugti padėjo pastaruoju metu kritusi Amerikietiškų lėktuvų gamintojo „Boeing“ reputacija. Neabejojama, kad šis kontraktas taip pat yra ženklas JAV prekybos derybininkams nekelti Kinijai pernelyg aukštų tikslų siekiant sureguliuoti prekybinius santykius – kiek anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Kinijos delegacija „Boeing“ 737 Max lėktuvų kontraktus nori išimti iš JAV eksportuojamų prekių sąrašo, taip didindami spaudimą JAV derybininkams.
Nepaisant teigiamo tono, derybų eiga Europos Sąjungai ženklesnės ilgalaikės naudos neatnešė: išskyrus „Airbus“ kontraktą, ES nepavyko susitarti dėl didesnio Kinijos rinkos atvėrimo, dėl kurio pastarąją šalį kritikuoja tiek JAV ties pati ES. Išlieka atviras klausimas, ar ES pavyks išsaugoti savo strateginių resursų apsaugą santykiuose su Kinija: Xi Jinpingo vizitas regione prasidėjo savaitgalį nuo viešnagės ekonominius sunkumus bei santykių atšalimą su ES patiriančioje Italijoje – kertinėje šalyje, per kurią Kinija tikisi atverti kelią XXI amžiaus „Šilko keliui“, padėsiančiam Kinijai sukurti strateginį priėjimą prie ES rinkų. Susitikimo metu Italija pasirašė už įstatymų leidybos iniciatyvą, kurios vertė siekia 7 mlrd. Eur. padėsiančią vykdyti strateginius sprendimus, susijusius su „Šilko kelio“ plėtra, nors tai ir susilaukė Italijos sąjungininkių ES bei JAV kritikos, įvardijančių šią iniciatyvą kaip Trojos arklį, padedantį Kinijai didinti savo strateginę įtaką Europoje, Afrikoje bei Azijoje. Nepaisant tvyrančio nerimo, Vokietijos Kanclerė A. Merkel nuogąstavo, kad naujojo „Šilko kelio“ projektas gali tapti naudingu ne tik Kinijai, bet ir Europai. Derybos Europoje dalinai duoda teigiamą impulsą naftos kainai, o Brent lygis nuo savaitės pradžios jau yra paaugęs daugiau nei 1,8 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 68,25 JAV dolerių už barelį lygiu. Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte demonstravo vieną ženkliausių augimų iš visų Azijos rinkų ir stiebėsi +1,11 proc. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,23 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,15 proc.
Valiutų rinkos
Rinkai ieškant pusiausvyros dėl to, kokio dydžio gali būti Europos ekonomikos augimo lėtėjimas, EUR/USD kursas vakar krito -0,41 proc. iki 1,1266 lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir šiandien.
Naujų alternatyvų atsiradimas Britanijos parlamente svarstant skyrybas su ES kreipia šalį link švelnesniojo išstojimo varianto, bei teigiamai veikia svaro kursą. Po vakarykščio -0,5 proc. kritimo, EUR/GBP kursas šiandien ryte nuosaikiai judėjo į viršų ir 08:54 val. laikėsi ties 0,85396 kaina (+0,09 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos rinkoje antradienį buvo sugeneruota 708 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,44 proc., Talino +0,32 proc., o Rygos -0,05 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Kaubamaja Grupp“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo, ir išsilaikė ties 9,54 Eur lygiu.
Kiek mažiau nei šeštadalis rinkos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu augo +0,21 proc. iki 0,467 Eur lygio.
Vakar Prancūzijoje vyko Kinijos lyderio Xi Jinpingo bei ES, Vokietijos bei Prancūzijos lyderių susitikimas kurio metu buvo aptarti klausimai, susiję su didesniu Europos atsivėrimu Kinijos investicijoms bei nustatytos glaudesnio bendradarbiavimo kryptys. ES lyderiai optimistiškai vertino susitikimo rezultatyvumą, tačiau pabrėžė, kad santykiai su Kinija turi būti atsargūs, kadangi ši šalis visų pirma yra ekonominė konkurentė Europai. Kaip pozityvus gestas šiose derybose, pirmadienį pasirodė pranešimas, kad Kinija pasirašė 31 mlrd. eurų vertės kontraktą su jungtiniu Europos lėktuvų gamintojų „Airbus SE“ (+2,02 proc.). 2018 m. po E. Macrono vizito Pekine buvo skelbiama apie bręstantį dvigubai mažesnės apimties kontraktą su „Airbus“, tačiau kontrakto vertei išaugti padėjo pastaruoju metu kritusi Amerikietiškų lėktuvų gamintojo „Boeing“ reputacija. Neabejojama, kad šis kontraktas taip pat yra ženklas JAV prekybos derybininkams nekelti Kinijai pernelyg aukštų tikslų siekiant sureguliuoti prekybinius santykius – kiek anksčiau buvo pasirodę pranešimų, kad Kinijos delegacija „Boeing“ 737 Max lėktuvų kontraktus nori išimti iš JAV eksportuojamų prekių sąrašo, taip didindami spaudimą JAV derybininkams.
Nepaisant teigiamo tono, derybų eiga Europos Sąjungai ženklesnės ilgalaikės naudos neatnešė: išskyrus „Airbus“ kontraktą, ES nepavyko susitarti dėl didesnio Kinijos rinkos atvėrimo, dėl kurio pastarąją šalį kritikuoja tiek JAV ties pati ES. Išlieka atviras klausimas, ar ES pavyks išsaugoti savo strateginių resursų apsaugą santykiuose su Kinija: Xi Jinpingo vizitas regione prasidėjo savaitgalį nuo viešnagės ekonominius sunkumus bei santykių atšalimą su ES patiriančioje Italijoje – kertinėje šalyje, per kurią Kinija tikisi atverti kelią XXI amžiaus „Šilko keliui“, padėsiančiam Kinijai sukurti strateginį priėjimą prie ES rinkų. Susitikimo metu Italija pasirašė už įstatymų leidybos iniciatyvą, kurios vertė siekia 7 mlrd. Eur. padėsiančią vykdyti strateginius sprendimus, susijusius su „Šilko kelio“ plėtra, nors tai ir susilaukė Italijos sąjungininkių ES bei JAV kritikos, įvardijančių šią iniciatyvą kaip Trojos arklį, padedantį Kinijai didinti savo strateginę įtaką Europoje, Afrikoje bei Azijoje. Nepaisant tvyrančio nerimo, Vokietijos Kanclerė A. Merkel nuogąstavo, kad naujojo „Šilko kelio“ projektas gali tapti naudingu ne tik Kinijai, bet ir Europai. Derybos Europoje dalinai duoda teigiamą impulsą naftos kainai, o Brent lygis nuo savaitės pradžios jau yra paaugęs daugiau nei 1,8 proc. ir šiandien ryte laikėsi ties 68,25 JAV dolerių už barelį lygiu. Kinijos CSI 300 indeksas šiandien ryte demonstravo vieną ženkliausių augimų iš visų Azijos rinkų ir stiebėsi +1,11 proc. Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,23 proc., o Pietų Korėjos KOSPI krito -0,15 proc.
Valiutų rinkos
Rinkai ieškant pusiausvyros dėl to, kokio dydžio gali būti Europos ekonomikos augimo lėtėjimas, EUR/USD kursas vakar krito -0,41 proc. iki 1,1266 lygio, nuo kurio pernelyg nenutolo ir šiandien.
Naujų alternatyvų atsiradimas Britanijos parlamente svarstant skyrybas su ES kreipia šalį link švelnesniojo išstojimo varianto, bei teigiamai veikia svaro kursą. Po vakarykščio -0,5 proc. kritimo, EUR/GBP kursas šiandien ryte nuosaikiai judėjo į viršų ir 08:54 val. laikėsi ties 0,85396 kaina (+0,09 proc.).
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos rinkoje antradienį buvo sugeneruota 708 tūkst. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,44 proc., Talino +0,32 proc., o Rygos -0,05 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Kaubamaja Grupp“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu pokyčio neužfiksavo, ir išsilaikė ties 9,54 Eur lygiu.
Kiek mažiau nei šeštadalis rinkos apyvartos sugeneruota „Šiaulių banko“ pozicijoje, kur akcijos kaina sesijos metu augo +0,21 proc. iki 0,467 Eur lygio.