versija spausdinimui
(0)
Norvegijos valstybinis investicinis fondas, kuris yra didžiausias tokio pobūdžio fondas pasaulyje, per pirmąjį ketvirtį pasiekė šalies valiuta krona didžiausią pelną per visą istoriją.
Per pirmus tris šių metų mėnesius minimo fondo grąža siekė 9,1 procento, arba sudarė 738 milijardus Norvegijos kronų (84 mlrd. dolerių). Kaip pranešė fondo valdytojas Yngve Slyngstad, tai šalies valiuta didžiausia grąža arba pelnas per vieną ketvirtį.
Minimas pelnas visiškai kompensuoja per praėjusius metus dėl suprastėjusios padėties akcijų rinkoje Norvegijos valstybinio fondo patirtą 485 milijardų kronų vertės nuostolį. Būtent praėjusių metų pabaigoje šio fondo valdytojai pasinaudojo buvusiu išpardavimu akcijų rinkoje ir pasipildė savo portfelius atpigusių bendrovių akcijomis.
Bendra šio fondo valdomų aktyvų vertė kovo pabaigoje viršijo vieną trilijoną dolerių. Daugiausiai lėšų buvo investuota į akcijas (69,2 procento), į obligacijas investuoja dvidešimt aštuoni procentai aktyvų, na o likusi dalis, t.y. 2,8 procento teko nekilnojamam turtui.
Didžiausia grąža per praėjusį ketvirtį buvo pasiekta iš investicijų į akcijas (12,2 procento). Tuo tarpu fondo grąža iš investicijų į obligacijas ir nekilnojamą turtą taip pat buvo teigiama ir siekė atitinkamai 2,9 ir 1,7 procento.
Kalbant apie investicijas į akcijas, tai per pirmą ketvirtį didžiausia grąža sugeneruota Kinijoje (20,3 procento) ir Šiaurės Amerikoje (14,6 procento), o daugiausia buvo investuota į Apple ir Microsoft bendrovių nuosavybės vertybinius popierius. Obligacijų atveju, daugiausiai Norvegijos valstybinis investicinis fondas išliko investavęs į Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinius skolos vertybinius popierius.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Norvegijos valdžia papildomai į minimą fondą pervedė aštuonių milijardų kronų vertės lėšas, kai per ankstesnį ketvirtį - 29 milijardus kronų.
Per pirmus tris šių metų mėnesius minimo fondo grąža siekė 9,1 procento, arba sudarė 738 milijardus Norvegijos kronų (84 mlrd. dolerių). Kaip pranešė fondo valdytojas Yngve Slyngstad, tai šalies valiuta didžiausia grąža arba pelnas per vieną ketvirtį.
Minimas pelnas visiškai kompensuoja per praėjusius metus dėl suprastėjusios padėties akcijų rinkoje Norvegijos valstybinio fondo patirtą 485 milijardų kronų vertės nuostolį. Būtent praėjusių metų pabaigoje šio fondo valdytojai pasinaudojo buvusiu išpardavimu akcijų rinkoje ir pasipildė savo portfelius atpigusių bendrovių akcijomis.
Bendra šio fondo valdomų aktyvų vertė kovo pabaigoje viršijo vieną trilijoną dolerių. Daugiausiai lėšų buvo investuota į akcijas (69,2 procento), į obligacijas investuoja dvidešimt aštuoni procentai aktyvų, na o likusi dalis, t.y. 2,8 procento teko nekilnojamam turtui.
Didžiausia grąža per praėjusį ketvirtį buvo pasiekta iš investicijų į akcijas (12,2 procento). Tuo tarpu fondo grąža iš investicijų į obligacijas ir nekilnojamą turtą taip pat buvo teigiama ir siekė atitinkamai 2,9 ir 1,7 procento.
Kalbant apie investicijas į akcijas, tai per pirmą ketvirtį didžiausia grąža sugeneruota Kinijoje (20,3 procento) ir Šiaurės Amerikoje (14,6 procento), o daugiausia buvo investuota į Apple ir Microsoft bendrovių nuosavybės vertybinius popierius. Obligacijų atveju, daugiausiai Norvegijos valstybinis investicinis fondas išliko investavęs į Amerikos, Japonijos ir Vokietijos valstybinius skolos vertybinius popierius.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Norvegijos valdžia papildomai į minimą fondą pervedė aštuonių milijardų kronų vertės lėšas, kai per ankstesnį ketvirtį - 29 milijardus kronų.