versija spausdinimui
(0)
2007 metais Latvijos ekonomika išgyveno greitą, tačiau nesubalansuotą vystimąsi. Infliacijos indeksai augo ir vis dar auga labai sparčiai. BVP vis dar yra labai aukštas, tačiau prognozuojama, kad jis sumažės. Šie ir kiti rodikliai (tokie, kaip įstatyminė bazė, bankų politika, turimi ištekliai ir jų kainos (energijos ištekliai, žmogiškieji ištekliai ir kt.), globaliniai pasaulio ekonomikos procesai) neabejotinai turi didžiulės įtakos Latvijos nekilnojamojo turto rinkai.
Komercinio nekilnojamojo turto rinka yra palyginti geresnėje situacijoje nei būsto rinka. Šio sektoriaus rinkoje vystosi aiškesnė struktūra bei gerėja jos kokybė. Prognozuojama, kad kris tų objektų nuomos kainos, kurie buvo realizuoti ar yra planuojami, siekiant trumpalaikės grąžos. Tačiau dabartinėje situacijoje vis tiek nėra priežasties bendram kainų mažėjimui.
Mihails Morozovs, Vykdantysis Partneris Baltijos valstybėse ir Baltarusijoje, sako: "Globali finansinė krizė ir vietos valdžių veikla, susijusi su nekilnojamojo turto rinkos reglamentavimu, įtakojo procesus nekilnojamojo turto rinkoje. Praėję metai išties buvo labai sudėtingi ir kupini išbandymų visiems šios rinkos žaidėjams: investuotojams, vystytojams, bankams ir statybų kompanijoms. Tai sukūrė dirbtinį barjerą, kuris atsijos gana nemažą kompanijų kiekį, kurioms trūksta lėšų, jos yra per daug investavę į nekilnojamąjį turtą, neduodantį pajamų ir sunkiai parduodamą per protingai trumpą laiko tarpą. Stiprūs vystytojai, turintys aiškią plėtros strategiją ir profesionaliai parengtus projektus, bus paklausūs tiek nuomininkams, tiek ir investuotojams. Taip pat galime tikėtis didesnio susidomėjimo ir keleto didelių įsigijimų iš pirmaujančių tarptautinių plėtros kompanijų ir statybų holdingo kompanijų, ypač prekybos ir pramonės srityse. Galima įžvelgti ir pozityvią tendenciją, ši situacija sukuria daugiau galimybių kompanijoms, kurios ieško vidutinio rinkos pelno, ilgalaikių perspektyvų".
Rygoje per 2007 metus rinkoje buvo pristatyta 10 A ir B klasės biurų projektų, apimančių bendrą maždaug 52 tūkst. kv.m. nuomojamo ploto. Tik vienas iš šių pastatų buvo A klasės – tai buvo iš dalies pagal poreikius, iš dalies spekuliaciniais (nuomos) tikslais statytas biurų centras "Kipsala", kurį pastatė "RBS Skals", o išnuomojo "Colliers International".
Iš viso nuomai skirtų plotų atsargos 2007 metų pabaigoje viršijo 200 tūkst. kv.m. Bendro biurų ploto, pasiūlyto per 2007 metus, procentinė išraiška, lyginant ją su bendru biurų plotu, kurį buvo tikimasi paruošti per šiuos metus, yra 66 proc. Dalis biurų, kurių užbaigimas buvo skelbtas 2007 metais, yra baigiamuosiuose įrengimo etapuose, o juos užbaigti tikimasi per pirmąjį 2008 metų ketvirtį. Iš viso 87 tūkst. kv.m. biuro patalpų šiuo metu yra ruošiama, o darbus užbaigti tikimasi iki 2008 metų pabaigos. Vėlavimas pabaigti darbus vis dar labai dažnai pasitaiko šioje rinkoje, vidutiniškai vėluojama 2-3 mėnesius, o kai kuriais atvejais ir dar ilgiau, priklausomai nuo projekto dydžio.
Nuomininkai darosi vis reiklesni ir tampa vis geriau informuoti apie rinkos tendencijas ir sąlygas.
Mažmeninės prekybos augimas Latvijoje buvo vienas iš greičiausių Europos Sąjungoje, siekiantis 21,2 proc. per didesniąją 2007 metų dalį, lyginant su praėjusiais metais. Šį staigų augimą sąlygojo didėjantys atlyginimai ir papildomos pajamos, daugiausiai – paskolų formos. Per trečiąjį 2007 metų ketvirtį bendroji mažmeninės ir didmeninės prekybos vertė nuolat augo, siekė 20,1 proc. BVP. 2007 visi stambesnieji Rygos prekybos centrai deklaravo apyvartos išaugimą, įvardindami skaičius nuo 11% iki daugiau nei 30 proc. Tačiau mes prognozuojame, kad šie skaičiai 2008 metais sumažės dėl didėjančios infliacijos ir sumažėjusios gyventojų perkamosios galios, kurios sumažėjimą sukelia ne tik finansiniai, bet ir emociniai veiksniai. Be to, 2008 m. spalio 1 d. įsigalios konkurencijos įstatymo pakeitimai, kurie riboja mažmenininkų teisę diktuoti savo sąlygas tiekėjams. Visų šių veiksnių rezultatas bus tas, kad prekybos centrai turės aktyviai ieškoti galimybių optimizuoti savo tiekėjų grandinę.
2007 metais mažmeninės prekybos ploto augimas Rygoje sulėtėjo. Per 2007 metus rinka išaugo pasipildydama 43 tūkst. kv.m. naujų prekybos plotų, o tai – apytiksliai tris kartus mažiau nei praėjusiais metais, iš viso – 520.812 kv.m. 2008 metais Rygoje nenumatoma atidaryti jokių naujų prekybos centrų, išskyrus "Alfa" prekybos centro plėtrą. Tuo tarpu investuotojų susidomėjimas naujais regioniniais centrais už Rygos ribų (tokiuose miestuose, kaip Jelgava, Valmiera, Kuldiga) 2008 metais išaugs, aprūpindamas didžiausius Latvijos miestus moderniais prekybos plotais.
2009 metais planuojama užbaigti "Cube City" ir "Riga Plaza". Darant prielaidą, kad minėtieji projektai, kaip ir "Alfa" prekybos centro plėtra, bus užbaigti laiku, pasiūlos augimas per ateinančius du metus nebus labai ryškus. Planuojama, kad keli didelio masto projektai tokie, kaip "Dominante", "Akropolis" ir "Linstow Prekybos Parkas", įžengs į rinką po 2009 metų ir tikimasi, kad šie projektai pasiūlys naują prekybos formatą Rygos miestui, su įvairesnėmis pramogų paslaugomis bei naujais, gerai žinomais prekinių ženklų operatoriais.
Didžiąją dalį Latvijos pramoninių pastatų išteklių sudaro pasenę, ES standartų neatitinkantys pastatai. Komercinės A klasės pramoninės patalpos Latvijoje nebuvo plėtojamos iki 2007 metų, kol neatsirado pirmieji specializuoti projektai, atitinkantys A klasės reikalavimus. Iki tol kompanijos, kurioms reikėjo modernių, ES standartus atitinkančių pastatų, buvo priverstos statytis savo sandėlius ir logistikos centrus pačios. Rinkai vystantis, atsiranda vis daugiau aukštos klasės komercinių pramoninių projektų, ir jų kokybė taip pat gerėja. Stabilią modernių sandėlių paklausą palaiko kompanijų migracija iš pasenusių pastatų į naujus, spartus mažmeninės prekybos vystymas, tarptautinių kompanijų pritraukimas ir tarpininkaujančių bei trečiosios-šalies-logistikos (3PL) tipo kompanijų atsiradimas rinkoje.
"Colliers International" apskaičiavo, kad 2007 metų pabaigoje modernių sandėliavimo patalpų plotas Rygoje ir Rygos priemiesčiuose, įskaitant Jelgavą (miestą, kuris nutolęs nuo Rygos maždaug 40 km), siekė 211 tūkst. kv.m., įskaitant ir 105 tūkst. kv.m. ploto specializuotus projektus. Pirmieji du 2007 metų ketvirčiai pasižymėjo tuo, kad Rygos centre ir jos išoriniuose regionuose atsirado daug sandėlių kompleksų. Didžiausi jų yra "Dominante Park" (1 etapas), "Eirkel Business Park" (1 etapas) ir specializuotas "Avers" logistikos centras. Per pastaruosius du ketvirčius didžiausias užbaigtas pastatas buvo pirminis pirmojo etapo žingsnis, statant "Dommo Business Park". Bendras aukštos klasės pramoninių patalpų Rygoje padidėjimas per 2007 metus lygus 107.450 kv.m. Šiuo metu yra statoma maždaug 177 tūkst. kv.m. ploto pramoninių patalpų. Jas planuojama užbaigti 2008 metais. Tai 2008 metais pramoninių patalpų plotas beveik padvigubės.
Sandėliavimo patalpų pasiūlos pikas laukiamas 2009-2010 metais. Projektai, kuriuos planuojama užbaigti per ateinančius kelis metus, turėtų gerokai padidinti bendrąją pasiūlą. Jei visi planuojami projektai bus realizuoti, bendrieji šių patalpų ištekliai 2010 metų pabaigoje galėtų siekti net 480 tūkst. kv.m. plotą.
Komercinio nekilnojamojo turto rinka yra palyginti geresnėje situacijoje nei būsto rinka. Šio sektoriaus rinkoje vystosi aiškesnė struktūra bei gerėja jos kokybė. Prognozuojama, kad kris tų objektų nuomos kainos, kurie buvo realizuoti ar yra planuojami, siekiant trumpalaikės grąžos. Tačiau dabartinėje situacijoje vis tiek nėra priežasties bendram kainų mažėjimui.
Mihails Morozovs, Vykdantysis Partneris Baltijos valstybėse ir Baltarusijoje, sako: "Globali finansinė krizė ir vietos valdžių veikla, susijusi su nekilnojamojo turto rinkos reglamentavimu, įtakojo procesus nekilnojamojo turto rinkoje. Praėję metai išties buvo labai sudėtingi ir kupini išbandymų visiems šios rinkos žaidėjams: investuotojams, vystytojams, bankams ir statybų kompanijoms. Tai sukūrė dirbtinį barjerą, kuris atsijos gana nemažą kompanijų kiekį, kurioms trūksta lėšų, jos yra per daug investavę į nekilnojamąjį turtą, neduodantį pajamų ir sunkiai parduodamą per protingai trumpą laiko tarpą. Stiprūs vystytojai, turintys aiškią plėtros strategiją ir profesionaliai parengtus projektus, bus paklausūs tiek nuomininkams, tiek ir investuotojams. Taip pat galime tikėtis didesnio susidomėjimo ir keleto didelių įsigijimų iš pirmaujančių tarptautinių plėtros kompanijų ir statybų holdingo kompanijų, ypač prekybos ir pramonės srityse. Galima įžvelgti ir pozityvią tendenciją, ši situacija sukuria daugiau galimybių kompanijoms, kurios ieško vidutinio rinkos pelno, ilgalaikių perspektyvų".
Rygoje per 2007 metus rinkoje buvo pristatyta 10 A ir B klasės biurų projektų, apimančių bendrą maždaug 52 tūkst. kv.m. nuomojamo ploto. Tik vienas iš šių pastatų buvo A klasės – tai buvo iš dalies pagal poreikius, iš dalies spekuliaciniais (nuomos) tikslais statytas biurų centras "Kipsala", kurį pastatė "RBS Skals", o išnuomojo "Colliers International".
Iš viso nuomai skirtų plotų atsargos 2007 metų pabaigoje viršijo 200 tūkst. kv.m. Bendro biurų ploto, pasiūlyto per 2007 metus, procentinė išraiška, lyginant ją su bendru biurų plotu, kurį buvo tikimasi paruošti per šiuos metus, yra 66 proc. Dalis biurų, kurių užbaigimas buvo skelbtas 2007 metais, yra baigiamuosiuose įrengimo etapuose, o juos užbaigti tikimasi per pirmąjį 2008 metų ketvirtį. Iš viso 87 tūkst. kv.m. biuro patalpų šiuo metu yra ruošiama, o darbus užbaigti tikimasi iki 2008 metų pabaigos. Vėlavimas pabaigti darbus vis dar labai dažnai pasitaiko šioje rinkoje, vidutiniškai vėluojama 2-3 mėnesius, o kai kuriais atvejais ir dar ilgiau, priklausomai nuo projekto dydžio.
Nuomininkai darosi vis reiklesni ir tampa vis geriau informuoti apie rinkos tendencijas ir sąlygas.
Mažmeninės prekybos augimas Latvijoje buvo vienas iš greičiausių Europos Sąjungoje, siekiantis 21,2 proc. per didesniąją 2007 metų dalį, lyginant su praėjusiais metais. Šį staigų augimą sąlygojo didėjantys atlyginimai ir papildomos pajamos, daugiausiai – paskolų formos. Per trečiąjį 2007 metų ketvirtį bendroji mažmeninės ir didmeninės prekybos vertė nuolat augo, siekė 20,1 proc. BVP. 2007 visi stambesnieji Rygos prekybos centrai deklaravo apyvartos išaugimą, įvardindami skaičius nuo 11% iki daugiau nei 30 proc. Tačiau mes prognozuojame, kad šie skaičiai 2008 metais sumažės dėl didėjančios infliacijos ir sumažėjusios gyventojų perkamosios galios, kurios sumažėjimą sukelia ne tik finansiniai, bet ir emociniai veiksniai. Be to, 2008 m. spalio 1 d. įsigalios konkurencijos įstatymo pakeitimai, kurie riboja mažmenininkų teisę diktuoti savo sąlygas tiekėjams. Visų šių veiksnių rezultatas bus tas, kad prekybos centrai turės aktyviai ieškoti galimybių optimizuoti savo tiekėjų grandinę.
2007 metais mažmeninės prekybos ploto augimas Rygoje sulėtėjo. Per 2007 metus rinka išaugo pasipildydama 43 tūkst. kv.m. naujų prekybos plotų, o tai – apytiksliai tris kartus mažiau nei praėjusiais metais, iš viso – 520.812 kv.m. 2008 metais Rygoje nenumatoma atidaryti jokių naujų prekybos centrų, išskyrus "Alfa" prekybos centro plėtrą. Tuo tarpu investuotojų susidomėjimas naujais regioniniais centrais už Rygos ribų (tokiuose miestuose, kaip Jelgava, Valmiera, Kuldiga) 2008 metais išaugs, aprūpindamas didžiausius Latvijos miestus moderniais prekybos plotais.
2009 metais planuojama užbaigti "Cube City" ir "Riga Plaza". Darant prielaidą, kad minėtieji projektai, kaip ir "Alfa" prekybos centro plėtra, bus užbaigti laiku, pasiūlos augimas per ateinančius du metus nebus labai ryškus. Planuojama, kad keli didelio masto projektai tokie, kaip "Dominante", "Akropolis" ir "Linstow Prekybos Parkas", įžengs į rinką po 2009 metų ir tikimasi, kad šie projektai pasiūlys naują prekybos formatą Rygos miestui, su įvairesnėmis pramogų paslaugomis bei naujais, gerai žinomais prekinių ženklų operatoriais.
Didžiąją dalį Latvijos pramoninių pastatų išteklių sudaro pasenę, ES standartų neatitinkantys pastatai. Komercinės A klasės pramoninės patalpos Latvijoje nebuvo plėtojamos iki 2007 metų, kol neatsirado pirmieji specializuoti projektai, atitinkantys A klasės reikalavimus. Iki tol kompanijos, kurioms reikėjo modernių, ES standartus atitinkančių pastatų, buvo priverstos statytis savo sandėlius ir logistikos centrus pačios. Rinkai vystantis, atsiranda vis daugiau aukštos klasės komercinių pramoninių projektų, ir jų kokybė taip pat gerėja. Stabilią modernių sandėlių paklausą palaiko kompanijų migracija iš pasenusių pastatų į naujus, spartus mažmeninės prekybos vystymas, tarptautinių kompanijų pritraukimas ir tarpininkaujančių bei trečiosios-šalies-logistikos (3PL) tipo kompanijų atsiradimas rinkoje.
"Colliers International" apskaičiavo, kad 2007 metų pabaigoje modernių sandėliavimo patalpų plotas Rygoje ir Rygos priemiesčiuose, įskaitant Jelgavą (miestą, kuris nutolęs nuo Rygos maždaug 40 km), siekė 211 tūkst. kv.m., įskaitant ir 105 tūkst. kv.m. ploto specializuotus projektus. Pirmieji du 2007 metų ketvirčiai pasižymėjo tuo, kad Rygos centre ir jos išoriniuose regionuose atsirado daug sandėlių kompleksų. Didžiausi jų yra "Dominante Park" (1 etapas), "Eirkel Business Park" (1 etapas) ir specializuotas "Avers" logistikos centras. Per pastaruosius du ketvirčius didžiausias užbaigtas pastatas buvo pirminis pirmojo etapo žingsnis, statant "Dommo Business Park". Bendras aukštos klasės pramoninių patalpų Rygoje padidėjimas per 2007 metus lygus 107.450 kv.m. Šiuo metu yra statoma maždaug 177 tūkst. kv.m. ploto pramoninių patalpų. Jas planuojama užbaigti 2008 metais. Tai 2008 metais pramoninių patalpų plotas beveik padvigubės.
Sandėliavimo patalpų pasiūlos pikas laukiamas 2009-2010 metais. Projektai, kuriuos planuojama užbaigti per ateinančius kelis metus, turėtų gerokai padidinti bendrąją pasiūlą. Jei visi planuojami projektai bus realizuoti, bendrieji šių patalpų ištekliai 2010 metų pabaigoje galėtų siekti net 480 tūkst. kv.m. plotą.