versija spausdinimui
(0)
Aprimus aistroms dėl prekybos, viršų akcijų biržose paėmė pirkėjai. Europoje dauguma indeksų palypėjo 0,5-1 proc. (Vokietijos DAX +0,49 proc., Prancūzijos „CAC 40“ +0,67 proc., Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ +0,65 proc.), o JAV, gerokai kritus prekybos aktyvumui, irgi šiek tiek ūgtelėjo („S&P 500“ +0,14 proc., „Dow Jones“ +0,37 procento).
Nepaisant teigiamo pokyčio penktadienį, „Dow Jones“ indeksas krito penktą savaitę iš eilės – tai ilgiausia savaitinė neigiamų pokyčių serija nuo 2011 metų. Didžiosios Britanijos premjerei Th. May paskelbus apie savo pasitraukimą iš pareigų birželio 7 d., svaro kursas euro atžvilgiu pakilo pirmą kartą po 14 prekybos sesijų iš eilės užsitęsusio nuosmukio (+0,23 proc., iki 0,881 svaro už eurą).
Europos parlamento rinkimuose populistai pasirodė gerai, bet daugumos neturės. Savaitgalį vykusiuose Europos parlamento rinkimuose Prancūzijoje M. Le Pen judėjimas nugalėjo respublikos prezidento E. Macrono partiją, Italijoje „Lyga“ surinko kone dvigubai daugiau balsų (apie 30 proc.), negu 2018 m. vykusiuose šalies parlamento rinkimuose, o Didžiojoje Britanijoje „Brexit“ partija laimėjo 28 mandatus iš 64. Vis tik bendras populistinių partijų laimėtų vietų skaičius yra gerokai mažesnis, negu prognozuota. Kitose šalyse laimėjo daugiau mažiau sisteminės politinės jėgos. Itin gerai, palyginti su praėjusiais rinkimais, pasirodė liberalai ir žalieji. Dvi didžiosios politinių partijų grupės parlamente nebeturės absoliučios – preliminariais skaičiavimais, joms priklausys 44 proc. mandatų (po 2014 m. rinkimų – 56 procentai). Manoma, kad naujos sudėties parlamentas teisėkūros srityje tęs iki šiol buvusią darbotvarkę, kurios viena svarbiausių dalių yra euro zonos integracijos gilinimas. Nereikėtų tikėtis didelių pokyčių ir tokiose srityse, kaip tarptautinės prekybos politika, naštos dėl migrantų pasidalinimas, ar „Brexit“. Graikijos premjeras A. Tsipras, reaguodamas į pralaimėjimą centro-dešinės Naujosios Demokratijos partijai, paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks birželį, arba liepą.
Baltijos šalių biržose savaitė baigėsi aktyvia prekybos sesija. „Tallinna Sadam“ ir Šiaulių banko akcijomis sudaryta po daugiau negu 100 sandorių, akcijų kainos nepakito. Aktyviai prekiauta ir Latvijos farmacijos bendrovių akcijomis. „Grindeks“ akcijų perleista už 213,8 tūkst. eurų, kaina šoktelėjo 6,09 proc. (iki 12,20 euro už akciją). Prieš prasidedant prekybai pranešta, kad Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisija gavo pagrindinio „Grindeks“ akcininko prašymą patvirtinti oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas, mokant po 12,59 euro už akciją.
„Olainfarm“ akcijų perleista už 131,5 tūkst. eurų, kaina smuktelėjo 2,09 proc. (iki 5,62 euro už akciją). Jau pasibaigus prekybos sesijai, pirmojo ketvirčio rezultatus paskelbė „Silvano Fashion Group“. Bendrovės pajamos sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, sumažėjo 14,5 proc. (iki 13,8 mln. eurų), o grynasis pelnas susitraukė beveik ketvirtadaliu (iki 3,1 mln. eurų).
Nepaisant teigiamo pokyčio penktadienį, „Dow Jones“ indeksas krito penktą savaitę iš eilės – tai ilgiausia savaitinė neigiamų pokyčių serija nuo 2011 metų. Didžiosios Britanijos premjerei Th. May paskelbus apie savo pasitraukimą iš pareigų birželio 7 d., svaro kursas euro atžvilgiu pakilo pirmą kartą po 14 prekybos sesijų iš eilės užsitęsusio nuosmukio (+0,23 proc., iki 0,881 svaro už eurą).
Europos parlamento rinkimuose populistai pasirodė gerai, bet daugumos neturės. Savaitgalį vykusiuose Europos parlamento rinkimuose Prancūzijoje M. Le Pen judėjimas nugalėjo respublikos prezidento E. Macrono partiją, Italijoje „Lyga“ surinko kone dvigubai daugiau balsų (apie 30 proc.), negu 2018 m. vykusiuose šalies parlamento rinkimuose, o Didžiojoje Britanijoje „Brexit“ partija laimėjo 28 mandatus iš 64. Vis tik bendras populistinių partijų laimėtų vietų skaičius yra gerokai mažesnis, negu prognozuota. Kitose šalyse laimėjo daugiau mažiau sisteminės politinės jėgos. Itin gerai, palyginti su praėjusiais rinkimais, pasirodė liberalai ir žalieji. Dvi didžiosios politinių partijų grupės parlamente nebeturės absoliučios – preliminariais skaičiavimais, joms priklausys 44 proc. mandatų (po 2014 m. rinkimų – 56 procentai). Manoma, kad naujos sudėties parlamentas teisėkūros srityje tęs iki šiol buvusią darbotvarkę, kurios viena svarbiausių dalių yra euro zonos integracijos gilinimas. Nereikėtų tikėtis didelių pokyčių ir tokiose srityse, kaip tarptautinės prekybos politika, naštos dėl migrantų pasidalinimas, ar „Brexit“. Graikijos premjeras A. Tsipras, reaguodamas į pralaimėjimą centro-dešinės Naujosios Demokratijos partijai, paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie vyks birželį, arba liepą.
Baltijos šalių biržose savaitė baigėsi aktyvia prekybos sesija. „Tallinna Sadam“ ir Šiaulių banko akcijomis sudaryta po daugiau negu 100 sandorių, akcijų kainos nepakito. Aktyviai prekiauta ir Latvijos farmacijos bendrovių akcijomis. „Grindeks“ akcijų perleista už 213,8 tūkst. eurų, kaina šoktelėjo 6,09 proc. (iki 12,20 euro už akciją). Prieš prasidedant prekybai pranešta, kad Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisija gavo pagrindinio „Grindeks“ akcininko prašymą patvirtinti oficialų siūlymą supirkti likusias bendrovės akcijas, mokant po 12,59 euro už akciją.
„Olainfarm“ akcijų perleista už 131,5 tūkst. eurų, kaina smuktelėjo 2,09 proc. (iki 5,62 euro už akciją). Jau pasibaigus prekybos sesijai, pirmojo ketvirčio rezultatus paskelbė „Silvano Fashion Group“. Bendrovės pajamos sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, sumažėjo 14,5 proc. (iki 13,8 mln. eurų), o grynasis pelnas susitraukė beveik ketvirtadaliu (iki 3,1 mln. eurų).