Rinkoje tikimasi, kad JAV tris kartus bus sumažinta palūkanų norma

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2019-05-30 13:02 Komentarai: (11)
Amerikos skolos vertybiniai popieriai lyderiauja pasauliniame obligacijų rinkos ralyje, ir vis labiau tikėtina, kad pirmą kart nuo pat 2016 metų šios šalies dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas sumažės iki dviejų procentų, nes rinkos dalyviai vis labiau tikisi pinigų politikos švelninimo.

JAV prekybos konflikto su Kinija didėjimas ir baimė dėl pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimo lėmė obligacijų kainų augimą. Skirtumas tarp dešimties metų obligacijų ir 3 mėnesių JAV vekselių pajamingumų, kas laikoma recesijos rodikliu, sudaro minus tryliką bazinių punktų, kas yra didžiausias neigiamas rodiklis nuo pat 2007 metų.

Kontraktai dėl federalinių fondų palūkanų normos rodo, kad rinkos dalyviai tikisi, jog iki kitų metų galo Amerikoje bus trys palūkanų normos sumažinimai po 25 bazinius punktus.

Šiandieninės prekybos metu Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas biržoje kiek pakilo iki 2,267 procento. Analogiškos trukmės Japonijos skolos vertybinių popierių pajamingumas yra neigiamas ir sudaro 0,082 procento, o Vokietijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia minus 0,159 procento.

„Dominuoja lėtesnio pasaulio augimo temos, infliacija, kuri nesiekia centrinių bankų tikslų ir neapibrėžtumas, kurį sukėlė vykstantis prekybos karas, prisideda prie šio augimo ralio“ - apie situaciją obligacijų rinkoje teigė Antares Capital aktyvų valdytojas Tano Pelosi.

„Tikiuosi, kad JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas sumažės iki dviejų procentų, jei prekybos karo sukeltas spaudimas tęsis“ - pridūrė jis.

S&P Global Ratings pagrindinis ekonomistas Azijos ir Okeanijos regione Shaun Roache taip pat mano, kad Amerikos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas sumažės iki dviejų procentų, jei pinigų politikos formuotojai išliks neveiksnūs ir augimo tempas per daug sumažės.
 
1.   Parašė liopoldas   2019-05-30 13:15  

rimtesnis straipsnis, daugiau tokių!

 
2.   Parašė kibiras   2019-05-30 13:30  

tieisog nori atitolinti krizę. Kuo labiau atitolina-tuo skaudesnės pasekmės.

 
3.   Parašė maxa   2019-05-30 13:38  

Kažkokia ekonominė prokrastinacija. Šiaip P.Schiff teisingai sakė kažkuriais ten metais - kadangi sekanti krizė teoriškai bus daug-daug rimtesnė negu praeita ir jokie ten QE jau nebepadės kai keisis visi ekonomikos fundamentalai (įskaitant net ir USD, kaip rezervinės valiutos, keitimu), tai bankyrai nieko negali padaryti, jokios teorijos neveikia, vadovėliai neveikia, tai tiesiog bukai atitolina viską... Pačiam gale gausis hiperinfliacija kaip nesuk, bet ne lokali, o globali. Tada nelygybė DAR labiau išaugs.

Na, arba reset'as bus, bet tada reiks pasaulinio karo. Čia jau nežinau kaip atrodys gyvenimas aktyvių prekybos karų laikotarpiu. + robotai, 4-a industrinė revoliucija, nelygybės augimas dėka to, jog low-wage'iai niekam pernelyg nereikalingi kaip darbo jėga, žodžiu toks jausmas, jog gyvenam ant ugnikalnio viršūnės

Kiekviena rezervinė valiuta išgyvena ne daugiau nei 200 metų, doleris šimtinę jau atgyveno, tai kiek ten liko, dar 50-100.. kaip tik ligi prognozių apie juanio viešpatavimą 2040 metais

 
4.   Parašė kibiras   2019-05-30 13:58  

Liūdnai skamba, bet man vis realesnis hiperio scenrarijus. Žmonės gyvena per grai, turi per daug santaupų. Dirbt nebenori, svajoja apie ankstyvas pencijas ir pan. Deja, šiame mužikų pasaulyje tai neįmanoma. Vergu gimęs - vergu ir liksi iki grabo. Pencijų fondai, etf, akcijos ir pan. bus nušluota nuo žemės paviršiaus. Realaus poreikio prekėms nebėra - visi visko turi per akis. Gamyba palaikoma tik pigiais pinigais.

 
5.   Parašė C#   2019-05-30 14:12  

Pagal jusu mastyma Japonijoje jau senai turejo 10 hyperiu praeit

https://tradingeconomics.com/japan/interest-rate

Didysis baubas yra defliacija, kuri bus vis opesne del demografinio trendo zemyn. Hyperis apskritai nera niekam naudingas, isskyrus tuos kurie turi skolu.

 
6.   Parašė kibiras   2019-05-30 14:19  

Paaiškink man, kuo defliaicja yra blogai? Žmogui, kuris turi santaupų, defliaicja yra tikras gėris. Kainos neauga - atvirkščiai viskas pinga. O dėl nedarbo - čia jau kiekvieno reikalas, kad nesugebėjo sukaupti casho.

 
7.   Parašė C#   2019-05-30 14:29  

Niekas nesigincina kad turintiems bapkiu defliacija yra geris. Taciau daugumai blogis, nes santaupu dauguma neturi, jeigu visi turetu kaip jus cia postringaujat, tai niekas jokiu kreditu is jokiu banku neimtu.

Defliacija yra visuomenes ubagejimas, o tai reiskia socialini nestabiluma ir auganti nusikalstamuma. Jeigu gatveje nesijausi saugiai be saunamo ginklo, kazin ar tokia defliacija patiks net ir turintiems santaupu.

 
8.   Parašė Inkaras   2019-05-30 14:57  

Kibiras, jei tu turi santaupų, tai nereiškia, kad visi jų turi. Suprantama, ir tie, kas turi santaupų ir tie kas turi daug skolų, dabar jaučiasi vienodai gerai. Nes vieniems skolų kaštai labai maži, kad nepajaučia, jog yra skolingi, o kiti šiaip turi babkių.
Tokių, kurie turi skolų yra laaaaaabai daug. Asmeniškai pažystu kelis veikėjus, kurie 100proc. algos skiria vien skolų administravimui (namai, auto, antras auto, žmonos auto).
Tokius skolininkus labai lengva suvaryti pakėlus palūkanų normą, kas labai staigiai kirstų per jų vartojimą. Čia ir yra ginklas prieš hyperinfliaciją - didelis skolų lygis.

Man šviečiasi viena, kad tokie kaip kibiras, kurie turi sąntaupų, dar labiau praturtės, o vidurinioji klasė, kurios įsiskolinimai žiauriniai, bus sulyginta su žeme pakėlus palūkanų normą atsiradus didesnei infliacijai (kas automatiškai nuleis aukštą infliaciją ir gal net išauks defliaciją, kuria pasinaudos kibiras)

Man labai idomu, kodėl kibiras taip dažnai bando argumentuoti hyperinfliacijos tikimybę, tačiau niekur nepamini aukšto skolų lygio.

 
9.   Parašė kibiras   2019-05-30 15:19  

Kibiras matyt yra egoistas ir žiūri tik savęs. Svarbu kibirui gerai. Aš modeliuojuosi pagal save, o ant kitų man iš tikrko nusispjauti tiesą sakant MMA kėlimas ir VDU ddiėjimas man kelia stresą, kad darbininkai "gyvena geriau", nors kainos kyla dėl jų pačių algų didėjimo. Kainos beje kyla itin sparčiai ir tik dėl EURO įvedimo. Prisimenu, kaip prieš dešimtmeį skolinau kvailiams už 20-30% mėnesio palūkanų, kol galiausiai skolas iš jų išieskojo antstoliai + dar gavau 6% metinių palūkanų papildomai. Čia yra kibiro biznis.

 
10.   Parašė DR1   2019-05-30 15:44  

Jūs apsispręskit ar žmonės pinigais aptekę ar prasiskolinę iki paskutinio siūlo...

 
11.   Parašė C#   2019-05-30 16:02  

Kainu kilimas LT yra laikinas efektas, eurozonos atzvilgiu jokios dideles infliacijos nera, jie neturi kur kelt palukanu norma. Situacija eurozonoje apskritai pradejo geret nuo 2013+ metu kazkur, kai buvo pasiektas nedarbo lygio max'as ~12 procentu, nuo tada nedarbas leidzias ir dabar priartejo iki 7.7% kas yra jau netoli prieskrizinio lygio 2008 metais. Pas jankius situacija geresne, ju nedarbo lygis 3.6% ir palukanu norma pakilo iki 2.5%, o eurozona drocina ant nulio.

https://tradingeconomics.com/euro-area/inflation-cpi

Euro zonos infliacijos svyravimai principe yra naftos kainos svyravimai. Tas labai gerai matosi paemus max istorija. O naftos kaina tai toli grazu ne vien paklausos reguliuojamas reikalas. Uzsuks ciaupus arabai, bus didele kaina, pripumpuos bele kiek, bus kaip 2014-ais.