versija spausdinimui
(0)
Ketvirtadienį Europos bei JAV rinkose vyko rami prekyba, investuotojams bandant įvertinti plačiu frontu įsibėgėjančias JAV prekybos derybas su sąjungininkėmis bei solidžius makroekonominius duomenis. Vokietijos DAX sesiją baigė augdamas +0,54 proc., Britanijos FTSE 100 +0,46 proc., Stoxx Europe 600 +0,42 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai stiebėsi +0,17 bei +0,21 proc.
Atsidarantis naujasis JAV – ES prekybos derybų frontas nežada greitų rezultatų, o tai patvirtina ES prekybos komisarės C. Malmstrom pareiškimas, pasirodęs kiek anksčiau šį mėnesį po susitikimo su JAV prekybos atstovu R. LIghthizeriu, kuriame teigiama, kad JAV, nepaisant taikomo spaudimo, nėra pasiruošusi pradėti diskusijų dėl tarifų. Norimų rezultatų gali neduoti net pačios JAV vykdomas spaudimas Europai susitarti, grasinant po kiek mažiau nei pusmečio įvesti tarifus iš bendrijos į JAV eksportuojamiems automobiliams. Keblumų, tikėtina sukels ir nuo tradicinių partijų bloko link centristinių pažiūrų judanti naujoji Europos Parlamento struktūra, kurią Vašingtonas mato kaip kliūtį susitarimui. Bendros pozicijos dėl būsimų derybų su JAV neturi ir didžiosios Europos ekonomikos: Prancūzijos prezidentas E. Macronas nėra linkęs pritarti JAV reikalavimams plačiau atverti Europos rinką JAV žemės ūkio produkcija, kai tuo tarpu Vašingtonas apskritai neketintų svarstyti prekybų sutarties, kurioje nebūtų aptartos sąlygos dėl ŽŪ. Tuo tarpu Vokietija, kuri pernai į JAV eksportavo automobilių, kurių vertė viršija 27 mlrd. eurų arba aštuntadalį viso JAV automobilių importo, yra linkusi paaukoti ŽŪ klausimą, mainais į automobilių rinkos išsaugojimą. Kiek anksčiau D. Trumpas atmetė ES siūlymą abiems šalims panaikinti tarifus automobiliams, tačiau tuo pat metu ES yra paskelbusi, kad jeigu JAV vienašališkai didins tarifus bendrijos automobiliams, ES atsakys pritaikydama 20 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus iš JAV importuojamoms prekėms. Įtampa tarp ES ir JAV kyla ir vertinant įvykius viduriniuosiuose rytuose: JAV trečiadienį pagrasino ES kompanijoms taikyti apribojimus finansiniams pavedimams, jeigu jos apeidinės sankcijas, nukreiptas prieš Iraną. Pranešimas paskelbtas reaguojant į tai, kad šių metų pradžioje Vokietija, Prancūzija bei Jungtinė Karalystė sukūrė sistemą, kuri leidžia šių šalių kompanijoms vykdyti pavedimus nesinaudojant JAV doleriais bei apeinant Amerikos bankus. Pati JAV prieš porą dienų paskelbė siunčianti 900 karių į Saudo Arabiją bei Katarą, taip dar labiau didindama įtampą Viduriniuosiuose Rytuose.
Pasiektas prekybos susitarimas nebūtinai leidžia užtikrinti gerus santykius su JAV: D. Trumpas jau po vakarykštės prekybos sesijos JAV pabaigos paskelbė įvesiantis 5 proc. tarifus visoms iš Meksikos importuojamoms prekėms, siekdamas priversti šalį sustabdyti emigrantų srautus į JAV, nepaisant to, kad kiek anksčiau jis pats panaikino Meksikai taikytus plieno bei aliuminio tarifus. Meksikai, kuri pernai su JAV pasiekė prekybos susitarimą, taip pat grasinama iki spalio mėnesio palaipsniui pakelti tarifus iki 25 proc., jeigu šalis nesureaguos į šį perspėjimą. S&P ateities sandorių vertė reaguodama į pranešimus penktadienio rytą fiksuoja -0,66 proc. kritimą, o šiandieninę prekybos sesiją, šios naujienos, tikėtina, neigiamai atsilieps JAV automobilių gamintojų sektoriui, Meksikoje surenkančiam apčiuopiamą dalį savo produkcijos. Naujienos taip pat neigiamai veikia JAV obligacijų pajamingumus, o 10 m. laikotarpio reikšmė penktadienio rytą 08:05 val. fiksavo žemiausią lygį nuo 2017 m. rugsėjo ties 2,1767 proc. riba.
Brent naftos kaina penktadienio rytą matuoja 2 mėnesių žemumas ties 66 JAV dolerių už barelį riba, po to kai vakar pranešta, kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę užfiksavo mažesnį kritimą nei prognozuota, o benzino atsargos augo.
Kinija ruošiasi didinti spaudimą JAV ginklų pramonei, labiau kontroliuodama šalies retųjų metalų eksportą. Skaičiuojama, kad JAV iš Kinijos importuoja apie 80 proc. savo reikmėms būtinų retųjų metalų, naudojamų gaminant aukštų technologijų karinę įrangą, įskaitant naujausios kartos naikintuvus F-35 bei sparnuotąsias raketas. Kiek netikėtai nuolankesnių ženklų sulaukta iš JAV pozicijos: antradienį šalies Iždo departamentas išplatino pusmetinę ataskaitą, kurioje Kinija, nepaisant aršios Baltųjų Rūmų kritikos bei gilėjančio prekybos konflikto nebuvo įvardinta kaip galima valiutos manipuliatorė. Nepaisant to, kad pranešimas nepatvirtino D. Trumpo pozicijos, jis leido neeskaluoti priešpriešos tarp JAV bei Kinijos. Azijos rinkose, dėl JAV – Meksikos prekybos santykių prastėjimo stiprėjantis Japonijos jenos kursas tempia žemyn NIKKEI 225 indekso vertę (08:19 val) -1,05 proc., Kinijos CSI 300 tuo pat metu stiprėjo +0,12 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,25 proc.
Valiutų rinkos
USD/JPY penktadienio rytą 08:27 val. fiksavo -0,63 proc. kritimą iki 108,93 lygio. EUR/USD antrą prekybos sesiją pernelyg netolsta nuo 1,113 lygio. Vakar JAV paskelbta, kad pirmojo ketvirčio sumetinto BVP rodiklio antrasis įvertis traukėsi nuo 3,2 iki 3,1 proc. ir pranoko analitikų lūkesčius, kurie tikėjosi 3,0 proc. reikšmės. Teigiamai nustebino ir nuo 1,2 iki 1,3 proc. augęs JAV asmeninis vartojimas, nors pokyčio nebuvo tikimasi.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar prekyba nevyko, tačiau naujienų buvo sulaukta iš „Grindeks“. Bendrovė paskelbė kad pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 30,2 mln. apyvartą, kuri yra 13 proc. mažesnė lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau grynasis pelnas augo beveik 5 proc. iki 3,36 mln. Eur.
Atsidarantis naujasis JAV – ES prekybos derybų frontas nežada greitų rezultatų, o tai patvirtina ES prekybos komisarės C. Malmstrom pareiškimas, pasirodęs kiek anksčiau šį mėnesį po susitikimo su JAV prekybos atstovu R. LIghthizeriu, kuriame teigiama, kad JAV, nepaisant taikomo spaudimo, nėra pasiruošusi pradėti diskusijų dėl tarifų. Norimų rezultatų gali neduoti net pačios JAV vykdomas spaudimas Europai susitarti, grasinant po kiek mažiau nei pusmečio įvesti tarifus iš bendrijos į JAV eksportuojamiems automobiliams. Keblumų, tikėtina sukels ir nuo tradicinių partijų bloko link centristinių pažiūrų judanti naujoji Europos Parlamento struktūra, kurią Vašingtonas mato kaip kliūtį susitarimui. Bendros pozicijos dėl būsimų derybų su JAV neturi ir didžiosios Europos ekonomikos: Prancūzijos prezidentas E. Macronas nėra linkęs pritarti JAV reikalavimams plačiau atverti Europos rinką JAV žemės ūkio produkcija, kai tuo tarpu Vašingtonas apskritai neketintų svarstyti prekybų sutarties, kurioje nebūtų aptartos sąlygos dėl ŽŪ. Tuo tarpu Vokietija, kuri pernai į JAV eksportavo automobilių, kurių vertė viršija 27 mlrd. eurų arba aštuntadalį viso JAV automobilių importo, yra linkusi paaukoti ŽŪ klausimą, mainais į automobilių rinkos išsaugojimą. Kiek anksčiau D. Trumpas atmetė ES siūlymą abiems šalims panaikinti tarifus automobiliams, tačiau tuo pat metu ES yra paskelbusi, kad jeigu JAV vienašališkai didins tarifus bendrijos automobiliams, ES atsakys pritaikydama 20 mlrd. JAV dolerių vertės tarifus iš JAV importuojamoms prekėms. Įtampa tarp ES ir JAV kyla ir vertinant įvykius viduriniuosiuose rytuose: JAV trečiadienį pagrasino ES kompanijoms taikyti apribojimus finansiniams pavedimams, jeigu jos apeidinės sankcijas, nukreiptas prieš Iraną. Pranešimas paskelbtas reaguojant į tai, kad šių metų pradžioje Vokietija, Prancūzija bei Jungtinė Karalystė sukūrė sistemą, kuri leidžia šių šalių kompanijoms vykdyti pavedimus nesinaudojant JAV doleriais bei apeinant Amerikos bankus. Pati JAV prieš porą dienų paskelbė siunčianti 900 karių į Saudo Arabiją bei Katarą, taip dar labiau didindama įtampą Viduriniuosiuose Rytuose.
Pasiektas prekybos susitarimas nebūtinai leidžia užtikrinti gerus santykius su JAV: D. Trumpas jau po vakarykštės prekybos sesijos JAV pabaigos paskelbė įvesiantis 5 proc. tarifus visoms iš Meksikos importuojamoms prekėms, siekdamas priversti šalį sustabdyti emigrantų srautus į JAV, nepaisant to, kad kiek anksčiau jis pats panaikino Meksikai taikytus plieno bei aliuminio tarifus. Meksikai, kuri pernai su JAV pasiekė prekybos susitarimą, taip pat grasinama iki spalio mėnesio palaipsniui pakelti tarifus iki 25 proc., jeigu šalis nesureaguos į šį perspėjimą. S&P ateities sandorių vertė reaguodama į pranešimus penktadienio rytą fiksuoja -0,66 proc. kritimą, o šiandieninę prekybos sesiją, šios naujienos, tikėtina, neigiamai atsilieps JAV automobilių gamintojų sektoriui, Meksikoje surenkančiam apčiuopiamą dalį savo produkcijos. Naujienos taip pat neigiamai veikia JAV obligacijų pajamingumus, o 10 m. laikotarpio reikšmė penktadienio rytą 08:05 val. fiksavo žemiausią lygį nuo 2017 m. rugsėjo ties 2,1767 proc. riba.
Brent naftos kaina penktadienio rytą matuoja 2 mėnesių žemumas ties 66 JAV dolerių už barelį riba, po to kai vakar pranešta, kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę užfiksavo mažesnį kritimą nei prognozuota, o benzino atsargos augo.
Kinija ruošiasi didinti spaudimą JAV ginklų pramonei, labiau kontroliuodama šalies retųjų metalų eksportą. Skaičiuojama, kad JAV iš Kinijos importuoja apie 80 proc. savo reikmėms būtinų retųjų metalų, naudojamų gaminant aukštų technologijų karinę įrangą, įskaitant naujausios kartos naikintuvus F-35 bei sparnuotąsias raketas. Kiek netikėtai nuolankesnių ženklų sulaukta iš JAV pozicijos: antradienį šalies Iždo departamentas išplatino pusmetinę ataskaitą, kurioje Kinija, nepaisant aršios Baltųjų Rūmų kritikos bei gilėjančio prekybos konflikto nebuvo įvardinta kaip galima valiutos manipuliatorė. Nepaisant to, kad pranešimas nepatvirtino D. Trumpo pozicijos, jis leido neeskaluoti priešpriešos tarp JAV bei Kinijos. Azijos rinkose, dėl JAV – Meksikos prekybos santykių prastėjimo stiprėjantis Japonijos jenos kursas tempia žemyn NIKKEI 225 indekso vertę (08:19 val) -1,05 proc., Kinijos CSI 300 tuo pat metu stiprėjo +0,12 proc., o Pietų Korėjos KOSPI +0,25 proc.
Valiutų rinkos
USD/JPY penktadienio rytą 08:27 val. fiksavo -0,63 proc. kritimą iki 108,93 lygio. EUR/USD antrą prekybos sesiją pernelyg netolsta nuo 1,113 lygio. Vakar JAV paskelbta, kad pirmojo ketvirčio sumetinto BVP rodiklio antrasis įvertis traukėsi nuo 3,2 iki 3,1 proc. ir pranoko analitikų lūkesčius, kurie tikėjosi 3,0 proc. reikšmės. Teigiamai nustebino ir nuo 1,2 iki 1,3 proc. augęs JAV asmeninis vartojimas, nors pokyčio nebuvo tikimasi.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar prekyba nevyko, tačiau naujienų buvo sulaukta iš „Grindeks“. Bendrovė paskelbė kad pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 30,2 mln. apyvartą, kuri yra 13 proc. mažesnė lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau grynasis pelnas augo beveik 5 proc. iki 3,36 mln. Eur.