versija spausdinimui
(0)
Aprimus kalboms dėl prekybos konflikto, vakar į daugumą Europos bei JAV rinkų trumpam grįžo optimizmas. Vokietijos DAX sesiją baigė augdamas +0,56 proc., Britanijos FTSE 100 +0,32 proc., Stoxx Europe 600 +0,39 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai keitėsi +0,02 bei -0,28 proc.
JAV IT kompanijų kainų pokyčius atspindintis NASDAQ COMPOSITE INDEX vakar krito -1,61 proc. rinkai sureagavus į šalies įstatymų leidėjų bei reguliatorių planus labiau kontroliuoti informacinių technologijų sektorių. Prie ankstesnės D. Trumpo kritikos „Amazon.com“ dėl mokesčių vengimo, „Google“ dėl šališko paieškų platformos rezultatų teikimo, „Facebook“ atžvilgiu besitęsiančių tyrimų dėl monopolinės veiklos bei Demokratų vykdomų tyrimų dėl konkurencijos ribojimo sektoriuje, vakar prisidėjo naujienos, kad JAV Teisingumo Departamentas vykdo tyrimą „Google“, o Federalinė Prekybos Komisija – „Amazon.com“ atžvilgiu siekdami ištirti šių kompanijų dominuojančią padėti rinkoje, leidžiančią formuoti monopolines sąlygas. Nepaisant to, kad šie tyrimai, kaip ir kiti smulkesni procesai, kurie yra susiję su siekiu padidinti vartotojų privatumo apsaugą ar kontroliuoti viešosios nuomonės formavimą dar neturi jokio kaltinamojo pagrindo, nerimaujama, kad jie suteiks pagrindą apčiuopiamiems kompanijų veiklos apribojimams ir neigiamą poveikį jų reputacijai, kurie turėtų neigiamai paveikti veiklos rezultatus. „Google“ savininkės „Alphabet Inc“ kaina vakarykštės sesijos metu krito -6,12 proc., „Amazon.com“ – -4,64 proc., „Facebook Inc“ – -7,51 proc.
Brent rūšies naftos kaina šeštą sesiją iš eilės nesugeba užfiksuoti teigiamo pokyčio ir antradienio rytą 07:57 val. krito beveik puse procento bei laikėsi šiek tiek žemiau 61 JAV dolerio už barelį ribos. Techninės analizės šalininkams laukiant perparduotos naftos kainos atšokimo, rinka dar nėra linkusi pakeisti krypties: teigiamos įtakos naftos kainai nepadarė nei pasirodę pranešimai, kad Rusija praėjusį mėnesį sugebėjo pasiekti gavybos apimčių mažinimo susitarimo tikslus, nei vakar pasirodęs Saudo Arabijos Energetikos Ministro pranešimas, kad šalis darys viską, kad stabilizuotų situaciją naftos rinkose.
Toliau aktyvėja recesijos šaukliai: po to, kai savaitgalį „Morgan Stanley“ paskelbė, kad jeigu JAV patvirtins 300 mlrd. JAV dolerių tarifus Kinijos prekėms, per artimiausius 9 mėnesius globalią rinką ištiks recesija, atskiro tyrimo metu „JPMorgan Chase & Co” vakar paskelbė, kad tikimybė antrąjį šių metų pusmetį išvysti recesiją išaugo iki 40 proc., kai tuo tarpu prieš mėnesį ji buvo lygi 25 proc. Prasti buvo ir vakar pasirodę didžiųjų pasaulio ekonomikų pramonės užsakymų rodikliai: Vokietijoje gegužę rodiklio reikšmė buvo lygi vos 44,3, JAV krito nuo 50,6 iki 50,5, nors analitikai pokyčio sulaukti nesitikėjo, Pietų Korėjoje mažėjo nuo 50,2 iki 48,4, o Japonijoje nepaisant to, kad nežymiai pakilo nuo 49,6 iki 49,8 punktų, vis tiek fiksavo šalies pramonės traukimąsi, o Kinijoje kiek netikėtai išliko ties 50,2 lygiu, nors buvo tikimasi sulaukti nežymaus rodiklio kritimo. Šiandien bus laukiama Euro zonos infliacijos duomenų, kurie, prognozuojama, turėtų būti prastesni nei praėjusį mėnesį, bei JAV balandžio fabrikų užsakymų rodiklio, vyraujant prognozėms, kad užsakymų apimtys aptariamu laikotarpiu užfiksavo didžiausią traukimąsi per 6 mėnesiu. Rinkoje vešint pesimizmui, pastarąsias 4 sesijas stiprėjęs aukso kursas antradienio rytą laikosi ties 1324,5 JAV dolerių už trojos unciją lygiu, arba 3 proc. aukščiau nei praėjusios savaitės pradžioje. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas šiandien ryte pirmą kartą per pastarąsias 7 sesijas juda aukštyn ir 08:30 val. laikėsi ties 2,1 proc. riba.
Azijos rinkose šiandien dominuoja nuosaikiai neigiamos nuotaikos. 08:30 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -0,11 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 traukėsi -0,82 proc., o Pietų Korėjos KOSPI mažėjo -0,03 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas per tris pastarąsias prekybos sesijas sustiprėjo daugiau nei 1,1 proc. ir šiandien ryte 08:44 val. laikėsi ties 1,1253 lygiu, rinkai bandant pasverti galimo FED bazinės palūkanų normos mažinimo tikimybes. Šiomis dienomis sustiprėjus lūkesčiams, kad FED šiemet gali įvykdyti palūkanų normos mažinimą net puse procento, ypatingai didelis rinkų dėmesys bus skiriamas FED politikos strategijos konferencijai, kuri prasideda šiandien bei vyks dvi dienas. FED vadovas J. Powellas šiandien paskelbs viešą pranešimą, kuriuo, tikimasi, gali būti pasinaudota, norint nubrėžti šių metų FED monetarinės politikos gaires. Užuominų dėl būsimo mažinimo sulaukta ir vakar: nuosaikių pažiūrų FED FOMC narys J. Bullard vakar paskelbė, kad artimiausiu metu FED gali turėti mažinti palūkanų normas, siekdamas paskatinti infliacijos augimą bei atremti didesnes nei tikėtasi ekonomikos lėtėjimo rizikas. J. Bullard teigia, kad prekybos karo įtaka JAV ekonomikai neturėtų daryti didelės tiesioginės žalos, tačiau apčiuopiamai neigiamai turėtų paveikti pasaulio finansų rinkas.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 2,519 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,1 proc., Rygos augo +0,84 proc., o Talino +1,08 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje kur akcijos kaina sesijos metu stiebėsi +0,22 proc. iki 0,46 Eur lygio. Dar praėjusios savaitės pabaigoje pasirodę puikūs „Olainfarm“ rezultatai padėjo akcijos kainai sesijos metu stiebtis +6,92 proc. iki 6,8 Eur lygio. „LHV Group“ pranešimas apie planus pirkti 410 mln. Eur vertės šalies „Danske Bank“ klientų paskolų portfelį Estijoje, paskatino banko akcijos kainos augimą +9,17 proc. iki 11,9 Eur lygio. Dar penktadienį po prekybos sesijos pasirodęs „Vilkyškių pieninės“ pranešimas apie pirmą ketvirtį patirtus nuostolius vakar paskatino akcijos kainos kritimą -9,93 proc. iki 2,54 Eur lygio.
JAV IT kompanijų kainų pokyčius atspindintis NASDAQ COMPOSITE INDEX vakar krito -1,61 proc. rinkai sureagavus į šalies įstatymų leidėjų bei reguliatorių planus labiau kontroliuoti informacinių technologijų sektorių. Prie ankstesnės D. Trumpo kritikos „Amazon.com“ dėl mokesčių vengimo, „Google“ dėl šališko paieškų platformos rezultatų teikimo, „Facebook“ atžvilgiu besitęsiančių tyrimų dėl monopolinės veiklos bei Demokratų vykdomų tyrimų dėl konkurencijos ribojimo sektoriuje, vakar prisidėjo naujienos, kad JAV Teisingumo Departamentas vykdo tyrimą „Google“, o Federalinė Prekybos Komisija – „Amazon.com“ atžvilgiu siekdami ištirti šių kompanijų dominuojančią padėti rinkoje, leidžiančią formuoti monopolines sąlygas. Nepaisant to, kad šie tyrimai, kaip ir kiti smulkesni procesai, kurie yra susiję su siekiu padidinti vartotojų privatumo apsaugą ar kontroliuoti viešosios nuomonės formavimą dar neturi jokio kaltinamojo pagrindo, nerimaujama, kad jie suteiks pagrindą apčiuopiamiems kompanijų veiklos apribojimams ir neigiamą poveikį jų reputacijai, kurie turėtų neigiamai paveikti veiklos rezultatus. „Google“ savininkės „Alphabet Inc“ kaina vakarykštės sesijos metu krito -6,12 proc., „Amazon.com“ – -4,64 proc., „Facebook Inc“ – -7,51 proc.
Brent rūšies naftos kaina šeštą sesiją iš eilės nesugeba užfiksuoti teigiamo pokyčio ir antradienio rytą 07:57 val. krito beveik puse procento bei laikėsi šiek tiek žemiau 61 JAV dolerio už barelį ribos. Techninės analizės šalininkams laukiant perparduotos naftos kainos atšokimo, rinka dar nėra linkusi pakeisti krypties: teigiamos įtakos naftos kainai nepadarė nei pasirodę pranešimai, kad Rusija praėjusį mėnesį sugebėjo pasiekti gavybos apimčių mažinimo susitarimo tikslus, nei vakar pasirodęs Saudo Arabijos Energetikos Ministro pranešimas, kad šalis darys viską, kad stabilizuotų situaciją naftos rinkose.
Toliau aktyvėja recesijos šaukliai: po to, kai savaitgalį „Morgan Stanley“ paskelbė, kad jeigu JAV patvirtins 300 mlrd. JAV dolerių tarifus Kinijos prekėms, per artimiausius 9 mėnesius globalią rinką ištiks recesija, atskiro tyrimo metu „JPMorgan Chase & Co” vakar paskelbė, kad tikimybė antrąjį šių metų pusmetį išvysti recesiją išaugo iki 40 proc., kai tuo tarpu prieš mėnesį ji buvo lygi 25 proc. Prasti buvo ir vakar pasirodę didžiųjų pasaulio ekonomikų pramonės užsakymų rodikliai: Vokietijoje gegužę rodiklio reikšmė buvo lygi vos 44,3, JAV krito nuo 50,6 iki 50,5, nors analitikai pokyčio sulaukti nesitikėjo, Pietų Korėjoje mažėjo nuo 50,2 iki 48,4, o Japonijoje nepaisant to, kad nežymiai pakilo nuo 49,6 iki 49,8 punktų, vis tiek fiksavo šalies pramonės traukimąsi, o Kinijoje kiek netikėtai išliko ties 50,2 lygiu, nors buvo tikimasi sulaukti nežymaus rodiklio kritimo. Šiandien bus laukiama Euro zonos infliacijos duomenų, kurie, prognozuojama, turėtų būti prastesni nei praėjusį mėnesį, bei JAV balandžio fabrikų užsakymų rodiklio, vyraujant prognozėms, kad užsakymų apimtys aptariamu laikotarpiu užfiksavo didžiausią traukimąsi per 6 mėnesiu. Rinkoje vešint pesimizmui, pastarąsias 4 sesijas stiprėjęs aukso kursas antradienio rytą laikosi ties 1324,5 JAV dolerių už trojos unciją lygiu, arba 3 proc. aukščiau nei praėjusios savaitės pradžioje. JAV 10 m. obligacijų pajamingumas šiandien ryte pirmą kartą per pastarąsias 7 sesijas juda aukštyn ir 08:30 val. laikėsi ties 2,1 proc. riba.
Azijos rinkose šiandien dominuoja nuosaikiai neigiamos nuotaikos. 08:30 val. Japonijos NIKKEI 225 fiksavo -0,11 proc. kritimą, Kinijos CSI 300 traukėsi -0,82 proc., o Pietų Korėjos KOSPI mažėjo -0,03 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas per tris pastarąsias prekybos sesijas sustiprėjo daugiau nei 1,1 proc. ir šiandien ryte 08:44 val. laikėsi ties 1,1253 lygiu, rinkai bandant pasverti galimo FED bazinės palūkanų normos mažinimo tikimybes. Šiomis dienomis sustiprėjus lūkesčiams, kad FED šiemet gali įvykdyti palūkanų normos mažinimą net puse procento, ypatingai didelis rinkų dėmesys bus skiriamas FED politikos strategijos konferencijai, kuri prasideda šiandien bei vyks dvi dienas. FED vadovas J. Powellas šiandien paskelbs viešą pranešimą, kuriuo, tikimasi, gali būti pasinaudota, norint nubrėžti šių metų FED monetarinės politikos gaires. Užuominų dėl būsimo mažinimo sulaukta ir vakar: nuosaikių pažiūrų FED FOMC narys J. Bullard vakar paskelbė, kad artimiausiu metu FED gali turėti mažinti palūkanų normas, siekdamas paskatinti infliacijos augimą bei atremti didesnes nei tikėtasi ekonomikos lėtėjimo rizikas. J. Bullard teigia, kad prekybos karo įtaka JAV ekonomikai neturėtų daryti didelės tiesioginės žalos, tačiau apčiuopiamai neigiamai turėtų paveikti pasaulio finansų rinkas.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje pirmadienį buvo sugeneruota 2,519 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas traukėsi -0,1 proc., Rygos augo +0,84 proc., o Talino +1,08 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Šiaulių banko“ pozicijoje kur akcijos kaina sesijos metu stiebėsi +0,22 proc. iki 0,46 Eur lygio. Dar praėjusios savaitės pabaigoje pasirodę puikūs „Olainfarm“ rezultatai padėjo akcijos kainai sesijos metu stiebtis +6,92 proc. iki 6,8 Eur lygio. „LHV Group“ pranešimas apie planus pirkti 410 mln. Eur vertės šalies „Danske Bank“ klientų paskolų portfelį Estijoje, paskatino banko akcijos kainos augimą +9,17 proc. iki 11,9 Eur lygio. Dar penktadienį po prekybos sesijos pasirodęs „Vilkyškių pieninės“ pranešimas apie pirmą ketvirtį patirtus nuostolius vakar paskatino akcijos kainos kritimą -9,93 proc. iki 2,54 Eur lygio.