versija spausdinimui
(0)
Europos bei JAV rinkose vakar vyko rami prekyba, investuotojams stebint postų dalybas ES, sekant pozityvias naujienas iš Italijos bei pro akis praleidžiant tebesitęsiančius lėtėjančio ekonomikos augimo signalus. Vokietijos DAX vakar stiebėsi +0,04 proc., Britanijos FTSE 100 +0,82 proc., Italijos FTSE MIB augo +0,65 proc., Stoxx Europe 600 +0,37 proc., o Amerikos Dow Jones bei S&P 500 atitinkamai augo +0,26 bei +0,29 proc. Rytoj JAV švenčiama nepriklausomybės diena, todėl šalies rinkose prekyba nebus vykdoma, o šiandien sesija bus sutrumpinta.
Jau po prekybos sesijos Europoje pabaigos paskelbta, kad vadovauti Europos Komisijai (EK) bus teikiama dabartinės Vokietijos gynybos ministrės Uršulos von der Leyen kandidatūra, o ECB vadovės kandidatūrai bus siūloma dabartinė Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė C. Lagarde. Šiuos abu siūlymus dar turi patvirtinti Europos Parlamentas. Prancūzė, respublikonė, C. Lagarde TVF vadovauja jau nuo 2011 m. ir šiuo metu eina antrąją fondo vadovės kadenciją. Kaip ir J. Powellas FED atveju, C. Lagarde žymėtų politinės krypties pokyčius nuo anksčiau abiems institucijoms vadovavusių akademinių ekonomistų link teisininkų – moderatorių. Kitaip nei M. Draghi, kuris yra vertinamas kaip monetarinės politikos, atspindinčios politinę ES kryptį architektas, C. Lagarde nelaikoma stipria ekonomiste, tačiau neatmetama galimybė kad jos moderavimo įgūdžiai gali būti pasitelkti siekiant pajungti Euro zonos nares vykdyti reikšmingesnę fiskalinę politiką, apie kurios būtinybę anksčiau yra užsiminęs dabartinis ECB vadovas M. Draghi.
Monetarinės politikos klausimu, neatmetama, kad daugiau erdvės bus suteikiama naujajam ECB vyriausiajam ekonomistui P. Lane, buvusiam Airijos Centrinio banko vadovui, orientuotam į ekonomikos augimo skatinimą, bei pagarsėjusiam kainų burbulo skatinimu Airijos nekilnojamojo turto rinkoje jo vadovavimo šalies centriniam bankui metu. Pagrindiniu favoritu užimti ECB vadovo postą buvo Vokietijos Bundesbanko Prezidentas J. Weidmannas, iš kurio būtų buvę tikimasi sulaukti griežtesnės ECB politikos krypties, o tuo tarpu niekada tarp kandidatų rimtai nevertinta C. Lagarde, neatmetama, kad turėtų pratęsti M. Draghi taikytą agresyvią kovos su krize politiką, palaiminti kiekybinio skatinimo sugrąžinimą bei tolimesnį bazinių palūkanų normų sumažinimą. Nuojautos ženklus, kad ECB vadovu gali būti paskirtas tolimesnį agresyvų skatinimą vykdysiantis kandidatas vakar rodė ir rinkos: Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar krito į naujas rekordines žemumas iki -0,367 lygio. Tikimybė, kad ECB rugsėjį, t. y. dar nesibaigus M. Draghi kadencijai -0,1 proc. sumažins bazines palūkanų normas šiuo metu nenutolsta nuo 63 proc. lygio, o kad mažinimas bus įvykdytas bent iki šių metų pabaigos siekia 94 proc.
Vakar patvirtinta, kad Italija, siekdama išvengti ES sankcijų nusprendė sumažinti šių metų biudžeto deficitą nuo balandį prognozuotų 2,4 proc. iki 2,04 proc. arba 7,6 mlrd. Eur. 2020 m. biudžeto deficito prognozių Italija nepakeitė ir paliko lygias 2,1 proc. Olandijos finansų ministras praėjusią savaitę teigė, kad nemato pakankamų Italijos veiksmų, kad šalis išvengtų EK sankcijų dėl pernelyg didelių biudžeto išlaidų, o ir šių veiksmų, panašu, gali nepakakti EK, kuri mato būtinybę Italijai kovojant su struktūriniu deficitu didinti PVM mokestį bei toliau mažinti išlaidas. Nepaisant išlikusios aukštos rizikos kad EK pareikalaus didesnių Italijos pastangų, rinkos pranešimus įvertino pozityviai: skirtumas tarp Italijos bei Vokietijos 10 m. pajamingumų vakar priartėjo prie žemiausio lygio nuo pernai metų birželio, kuomet Italijoje valdžią perėmė populistai.
Brent naftos kaina vakar krito 4,1 proc. iki 62,4 JAV dolerių, po to kai OPEC susitikimo nutarimas mažinti naftos gavybą lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo fone, neįtikino rinkų, kad karteliui pavyks išlaikyti naftos kainų lygį. Nuotaikos nepakėlė ir vakar pasirodę preliminarūs naftos rinkos duomenys, kurie parodė kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę galėjo trauktis 5 mln. barelių.
Azijos rinkos trečiadienio rytą juda žemyn, tvyrant nerimui dėl prastėjančios ekonomikos situacijos. Šiandien ryte pasirodė Kinijos Caixin bendras bei paslaugų sektoriaus užsakymų rodikliai, kurie, fiksavo lėtėjančius, bei prastesnius už lūkesčius sektorių augimus. 09:00 val. Kinijos CSI 300 buvo užfiksavęs -1,06 proc. kritimą, Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,66 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,23 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją apčiuopiamų pokyčių nefiksuoja ir šiandien ryte 09:24 val. laikėsi ties 1,1285 lygiu (0,00 proc.). Antrą prekybos sesiją stiprėjantis EUR/GBP kursas tuo pat metu laikėsi ties 0,89745 kaina (+0,15 proc.). Britanijos Centrinio Banko vadovas M. Carney vakar duoto interviu metu pakartojo tvyrantį nerimą dėl pasaulyje augančio protekcionizmo, kuris kelia grėsmę pasaulio bei Britanijos ekonomikos augimui.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,106 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,26 proc., Talino +0,02 proc., o Rygos krito -1,43 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur sugeneruota penktadalis rinkos apyvartos, o akcijos kaina sesijos metu traukėsi 0,26 proc. iki 1,95 Eur lygio.
„Tallink Grupp“ šiandien ryte prieš prekybos sesiją paskelbė, kad birželio mėnesį pergabentų krovinių apimtys krito -2,3 proc., automobilių -1,6 proc., o keleivių augo +3,0 proc.
Jau po prekybos sesijos Europoje pabaigos paskelbta, kad vadovauti Europos Komisijai (EK) bus teikiama dabartinės Vokietijos gynybos ministrės Uršulos von der Leyen kandidatūra, o ECB vadovės kandidatūrai bus siūloma dabartinė Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) vadovė C. Lagarde. Šiuos abu siūlymus dar turi patvirtinti Europos Parlamentas. Prancūzė, respublikonė, C. Lagarde TVF vadovauja jau nuo 2011 m. ir šiuo metu eina antrąją fondo vadovės kadenciją. Kaip ir J. Powellas FED atveju, C. Lagarde žymėtų politinės krypties pokyčius nuo anksčiau abiems institucijoms vadovavusių akademinių ekonomistų link teisininkų – moderatorių. Kitaip nei M. Draghi, kuris yra vertinamas kaip monetarinės politikos, atspindinčios politinę ES kryptį architektas, C. Lagarde nelaikoma stipria ekonomiste, tačiau neatmetama galimybė kad jos moderavimo įgūdžiai gali būti pasitelkti siekiant pajungti Euro zonos nares vykdyti reikšmingesnę fiskalinę politiką, apie kurios būtinybę anksčiau yra užsiminęs dabartinis ECB vadovas M. Draghi.
Monetarinės politikos klausimu, neatmetama, kad daugiau erdvės bus suteikiama naujajam ECB vyriausiajam ekonomistui P. Lane, buvusiam Airijos Centrinio banko vadovui, orientuotam į ekonomikos augimo skatinimą, bei pagarsėjusiam kainų burbulo skatinimu Airijos nekilnojamojo turto rinkoje jo vadovavimo šalies centriniam bankui metu. Pagrindiniu favoritu užimti ECB vadovo postą buvo Vokietijos Bundesbanko Prezidentas J. Weidmannas, iš kurio būtų buvę tikimasi sulaukti griežtesnės ECB politikos krypties, o tuo tarpu niekada tarp kandidatų rimtai nevertinta C. Lagarde, neatmetama, kad turėtų pratęsti M. Draghi taikytą agresyvią kovos su krize politiką, palaiminti kiekybinio skatinimo sugrąžinimą bei tolimesnį bazinių palūkanų normų sumažinimą. Nuojautos ženklus, kad ECB vadovu gali būti paskirtas tolimesnį agresyvų skatinimą vykdysiantis kandidatas vakar rodė ir rinkos: Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas vakar krito į naujas rekordines žemumas iki -0,367 lygio. Tikimybė, kad ECB rugsėjį, t. y. dar nesibaigus M. Draghi kadencijai -0,1 proc. sumažins bazines palūkanų normas šiuo metu nenutolsta nuo 63 proc. lygio, o kad mažinimas bus įvykdytas bent iki šių metų pabaigos siekia 94 proc.
Vakar patvirtinta, kad Italija, siekdama išvengti ES sankcijų nusprendė sumažinti šių metų biudžeto deficitą nuo balandį prognozuotų 2,4 proc. iki 2,04 proc. arba 7,6 mlrd. Eur. 2020 m. biudžeto deficito prognozių Italija nepakeitė ir paliko lygias 2,1 proc. Olandijos finansų ministras praėjusią savaitę teigė, kad nemato pakankamų Italijos veiksmų, kad šalis išvengtų EK sankcijų dėl pernelyg didelių biudžeto išlaidų, o ir šių veiksmų, panašu, gali nepakakti EK, kuri mato būtinybę Italijai kovojant su struktūriniu deficitu didinti PVM mokestį bei toliau mažinti išlaidas. Nepaisant išlikusios aukštos rizikos kad EK pareikalaus didesnių Italijos pastangų, rinkos pranešimus įvertino pozityviai: skirtumas tarp Italijos bei Vokietijos 10 m. pajamingumų vakar priartėjo prie žemiausio lygio nuo pernai metų birželio, kuomet Italijoje valdžią perėmė populistai.
Brent naftos kaina vakar krito 4,1 proc. iki 62,4 JAV dolerių, po to kai OPEC susitikimo nutarimas mažinti naftos gavybą lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo fone, neįtikino rinkų, kad karteliui pavyks išlaikyti naftos kainų lygį. Nuotaikos nepakėlė ir vakar pasirodę preliminarūs naftos rinkos duomenys, kurie parodė kad JAV žaliavinės naftos atsargos praėjusią savaitę galėjo trauktis 5 mln. barelių.
Azijos rinkos trečiadienio rytą juda žemyn, tvyrant nerimui dėl prastėjančios ekonomikos situacijos. Šiandien ryte pasirodė Kinijos Caixin bendras bei paslaugų sektoriaus užsakymų rodikliai, kurie, fiksavo lėtėjančius, bei prastesnius už lūkesčius sektorių augimus. 09:00 val. Kinijos CSI 300 buvo užfiksavęs -1,06 proc. kritimą, Japonijos NIKKEI 225 traukėsi -0,66 proc., o Pietų Korėjos KOSPI -1,23 proc.
Valiutų rinkos
EUR/USD kursas antrą prekybos sesiją apčiuopiamų pokyčių nefiksuoja ir šiandien ryte 09:24 val. laikėsi ties 1,1285 lygiu (0,00 proc.). Antrą prekybos sesiją stiprėjantis EUR/GBP kursas tuo pat metu laikėsi ties 0,89745 kaina (+0,15 proc.). Britanijos Centrinio Banko vadovas M. Carney vakar duoto interviu metu pakartojo tvyrantį nerimą dėl pasaulyje augančio protekcionizmo, kuris kelia grėsmę pasaulio bei Britanijos ekonomikos augimui.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Baltijos VP rinkoje vakar buvo sugeneruota 1,106 mln. Eur apyvarta. Vilniaus indeksas augo +0,26 proc., Talino +0,02 proc., o Rygos krito -1,43 proc. Aktyviausiai prekyba vyko „Tallinna Sadam“ pozicijoje, kur sugeneruota penktadalis rinkos apyvartos, o akcijos kaina sesijos metu traukėsi 0,26 proc. iki 1,95 Eur lygio.
„Tallink Grupp“ šiandien ryte prieš prekybos sesiją paskelbė, kad birželio mėnesį pergabentų krovinių apimtys krito -2,3 proc., automobilių -1,6 proc., o keleivių augo +3,0 proc.