versija spausdinimui
(0)
Seime vyko Vertybinių popierių komisijos kartu su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu organizuota konferencija „Lietuvos vertybinių popierių rinka: iššūkiai ir perspektyvos“. Tai jau antroji konferencija vertybinių popierių rinkos tema, organizuota kartu su Seimo Biudžeto ir finansų komitetu.
Pradėjusi kurtis nuo pat pagrindų šiandien Lietuvos vertybinių popierių rinka jau nebėra izoliuota nuo įvairių pasaulyje vykstančių procesų, tad konferencijos metu buvo aptarta krizės pasaulio finansų rinkose įtaka Lietuvos vertybinių popierių rinkai, vertybinių popierių rinkos plėtra ir pokyčiai, kuriuos atnešė Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Taip pat buvo kalbama apie vertybinių popierių rinkos aspektus: pensijų fondų perspektyvas Lietuvoje, mokesčių įtaką finansinei elgsenai ir Lietuvos gyventojų požiūrį į investavimą.
Vitalijus Šostak, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys, kalbėjęs apie krizę pasaulio finansų rinkose ir ekonomikos perspektyvas, teigė, kad ir Lietuvos vertybinių popierių rinką tiesiogiai veikia pasaulio kapitalų rinkų svyravimai. Ekspertas įžvelgė teigiamą krizės įtaką ilgalaikėms investicijoms, nes kol kas pensijų fonduose yra sukauptas palyginti menkas turtas, tačiau ateityje, kai būsime sukaupę daugiau turto, tapsime jautresni „išorės bangavimams“.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pristatė Lietuvos narystės ES poveikį vertybinių popierių rinkai. Buvo aptarta, kaip narystė ES paveikė emitentus, finansų maklerius, investicinius fondus ir VPK vykdomą rinkos priežiūrą.
V. Nausėdaitė pabrėžė, kad narystė ES suteikė dideles galimybes mainais į didelius įsipareigojimus tiek rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms. Vartotojams narystė ES suteikė akivaizdžią naudą, didesnes pasirinkimo galimybes, o rinkos dalyviams – padidėjusią konkurenciją.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė konferencijoje pabrėžė kapitalo rinkos svarbą ekonomikai, nes būtent kapitalo rinka lėmė didesnį biržoje listinguojamų bendrovių skaidrumą, leido bendrovėms pritraukti papildomo kapitalo. Ekspertė prognozavo, kad ateityje rinkoje turės atsirasti naujų instrumentų (tokių kaip ateities sandoriai), daugiau bendrovių skelbs pirminius viešus akcijų siūlymus, o bent pusė biržoje kotiruojamų bendrovių po 5-ių metų bus tarptautinio lygio žaidėjos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Palaitis, aptardamas II pakopos pensijų fondų perspektyvas Lietuvoje, teigė, kad efektyviam pensijų fondų veikimui reikia mažinti atskaitymų nuo įmokų ir turto dydį.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie mokesčius vertybinių popierių rinkoje ir jų galimą įtaką finansinei elgsenai. I. Šimonytė teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kiek mokesčių lengvatos susiję su tuo, kad pensijų fondų populiarumas kol kas mažas, o investicinio draudimo – didelis.
Vaidas Cibas, Vertybinių popierių pirmininko pavaduotojas, savo pranešime lygino investavimo ir taupymo įpročius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Lietuvoje populiariausia taupymo priemonė – terminuotieji indėliai, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje – gyvybės draudimas ir pensijų bei investiciniai fondai. Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių tiek Lietuvos gyventojų, tiek europiečių pasyvumą investavime yra žinių apie investavimą trūkumas. Todėl V. Cibas kvietė bendradarbiauti įvairias Lietuvos institucijas, rinkos dalyvius, plėtojant finansinį švietimą Lietuvoje.
Konferencijoje dalyvavo Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, Draudimo priežiūros komisijos ir kitų institucijų atstovai; taip pat akademikai, rinkos dalyviai ir asociacijos.
Plaučiau su konferencijos medžiaga galima susipažinti Vertybinių popierių komisijos internetiniame puslapyje.
Pradėjusi kurtis nuo pat pagrindų šiandien Lietuvos vertybinių popierių rinka jau nebėra izoliuota nuo įvairių pasaulyje vykstančių procesų, tad konferencijos metu buvo aptarta krizės pasaulio finansų rinkose įtaka Lietuvos vertybinių popierių rinkai, vertybinių popierių rinkos plėtra ir pokyčiai, kuriuos atnešė Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Taip pat buvo kalbama apie vertybinių popierių rinkos aspektus: pensijų fondų perspektyvas Lietuvoje, mokesčių įtaką finansinei elgsenai ir Lietuvos gyventojų požiūrį į investavimą.
Vitalijus Šostak, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys, kalbėjęs apie krizę pasaulio finansų rinkose ir ekonomikos perspektyvas, teigė, kad ir Lietuvos vertybinių popierių rinką tiesiogiai veikia pasaulio kapitalų rinkų svyravimai. Ekspertas įžvelgė teigiamą krizės įtaką ilgalaikėms investicijoms, nes kol kas pensijų fonduose yra sukauptas palyginti menkas turtas, tačiau ateityje, kai būsime sukaupę daugiau turto, tapsime jautresni „išorės bangavimams“.
Vertybinių popierių komisijos pirmininkė Vilija Nausėdaitė pristatė Lietuvos narystės ES poveikį vertybinių popierių rinkai. Buvo aptarta, kaip narystė ES paveikė emitentus, finansų maklerius, investicinius fondus ir VPK vykdomą rinkos priežiūrą.
V. Nausėdaitė pabrėžė, kad narystė ES suteikė dideles galimybes mainais į didelius įsipareigojimus tiek rinkos dalyviams, tiek priežiūros institucijoms. Vartotojams narystė ES suteikė akivaizdžią naudą, didesnes pasirinkimo galimybes, o rinkos dalyviams – padidėjusią konkurenciją.
Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė konferencijoje pabrėžė kapitalo rinkos svarbą ekonomikai, nes būtent kapitalo rinka lėmė didesnį biržoje listinguojamų bendrovių skaidrumą, leido bendrovėms pritraukti papildomo kapitalo. Ekspertė prognozavo, kad ateityje rinkoje turės atsirasti naujų instrumentų (tokių kaip ateities sandoriai), daugiau bendrovių skelbs pirminius viešus akcijų siūlymus, o bent pusė biržoje kotiruojamų bendrovių po 5-ių metų bus tarptautinio lygio žaidėjos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Palaitis, aptardamas II pakopos pensijų fondų perspektyvas Lietuvoje, teigė, kad efektyviam pensijų fondų veikimui reikia mažinti atskaitymų nuo įmokų ir turto dydį.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie mokesčius vertybinių popierių rinkoje ir jų galimą įtaką finansinei elgsenai. I. Šimonytė teigė, kad kol kas sunku pasakyti, kiek mokesčių lengvatos susiję su tuo, kad pensijų fondų populiarumas kol kas mažas, o investicinio draudimo – didelis.
Vaidas Cibas, Vertybinių popierių pirmininko pavaduotojas, savo pranešime lygino investavimo ir taupymo įpročius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Lietuvoje populiariausia taupymo priemonė – terminuotieji indėliai, kai tuo tarpu Europos Sąjungoje – gyvybės draudimas ir pensijų bei investiciniai fondai. Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių tiek Lietuvos gyventojų, tiek europiečių pasyvumą investavime yra žinių apie investavimą trūkumas. Todėl V. Cibas kvietė bendradarbiauti įvairias Lietuvos institucijas, rinkos dalyvius, plėtojant finansinį švietimą Lietuvoje.
Konferencijoje dalyvavo Seimo, Vyriausybės kanceliarijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, Draudimo priežiūros komisijos ir kitų institucijų atstovai; taip pat akademikai, rinkos dalyviai ir asociacijos.
Plaučiau su konferencijos medžiaga galima susipažinti Vertybinių popierių komisijos internetiniame puslapyje.