versija spausdinimui
(0)
Nekilnojamo turto rinkoje įsivyraujant krizės nuotaikoms, sklypų kainos krinta į seniai regėtas žemumas, rašo dienraštis „Respublika“.
Vieni, bijodami krizės, sklypų stengiasi kuo greičiau atsikratyti, kiti, nujausdami palankų momentą, mėgina jų kuo daugiau prisipirkti. Mat, pavyzdžiui, Vilniuje sklypą dabar galima įsigyti triskart pigiau nei pernai vasarą.
Nekilnojamo turto skelbimų portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, vidutinė skelbimuose siūlomų sklypų sostinėje vieno aro kaina per mažiau nei metus smuko apie 20 tūkst. litų. Pernai rugpjūtį vidutinė aro kaina Vilniaus mieste siekė apie 32 tūkst. litų, dabar ji sudaro vos apie 12 tūkst. litų.
Didžiausias kainų nuosmukis prasidėjo prieš porą mėnesių. Vasarį vidutinė aro kaina buvo beveik pasiekusi praėjusių metų aukštumas, o kovą ji jau nesiekė 17 tūkst. litų, o balandžio duomenimis jau smuktelėjo dar maždaug 5 tūkst. litų.
Nepaisant didelio sklypų kainų nuosmukio, butu vis dar stengiamasi parduoti aukštomis kainomis. Portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina stabiliai laikosi ties 8 tūkst. litų riba ir palyginti su praėjusių metų balandžiu, yra didesnė beveik dešimtadaliu.
Pasak nekilnojamo turto bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, žemė šiuo metu yra bene mažiausiai likvidus segmentas. Skirtingai nei komercinių patalpų ar būsto rinka, žemės sklypų rinka pasižymi dideliu spekuliacinių sandorių skaičiumi. Buvo siekiama pasinaudoti kainų kilimu – nupirkti pigiai, parduoti brangiai. Tokia taktika pasiteisino, tačiau dabar rinka pradėjo lėtėti ir sumažėjo paklausa. Statybų ir nekilnojamo turto plėtros bendrovės – pagrindinės žemės pirkėjos – sklypų turi pakankamai, o jeigu jaučia stygių, už ankstesnę kainą jų pirkti nenori.
Vieni, bijodami krizės, sklypų stengiasi kuo greičiau atsikratyti, kiti, nujausdami palankų momentą, mėgina jų kuo daugiau prisipirkti. Mat, pavyzdžiui, Vilniuje sklypą dabar galima įsigyti triskart pigiau nei pernai vasarą.
Nekilnojamo turto skelbimų portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, vidutinė skelbimuose siūlomų sklypų sostinėje vieno aro kaina per mažiau nei metus smuko apie 20 tūkst. litų. Pernai rugpjūtį vidutinė aro kaina Vilniaus mieste siekė apie 32 tūkst. litų, dabar ji sudaro vos apie 12 tūkst. litų.
Didžiausias kainų nuosmukis prasidėjo prieš porą mėnesių. Vasarį vidutinė aro kaina buvo beveik pasiekusi praėjusių metų aukštumas, o kovą ji jau nesiekė 17 tūkst. litų, o balandžio duomenimis jau smuktelėjo dar maždaug 5 tūkst. litų.
Nepaisant didelio sklypų kainų nuosmukio, butu vis dar stengiamasi parduoti aukštomis kainomis. Portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, sostinėje vidutinė kvadratinio metro kaina stabiliai laikosi ties 8 tūkst. litų riba ir palyginti su praėjusių metų balandžiu, yra didesnė beveik dešimtadaliu.
Pasak nekilnojamo turto bendrovės „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, žemė šiuo metu yra bene mažiausiai likvidus segmentas. Skirtingai nei komercinių patalpų ar būsto rinka, žemės sklypų rinka pasižymi dideliu spekuliacinių sandorių skaičiumi. Buvo siekiama pasinaudoti kainų kilimu – nupirkti pigiai, parduoti brangiai. Tokia taktika pasiteisino, tačiau dabar rinka pradėjo lėtėti ir sumažėjo paklausa. Statybų ir nekilnojamo turto plėtros bendrovės – pagrindinės žemės pirkėjos – sklypų turi pakankamai, o jeigu jaučia stygių, už ankstesnę kainą jų pirkti nenori.