Remiantis naujausiais Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek bendroje sąjungoje sulėtėjo ekonomikos augimas, tuo tarpu Lietuvoje paspartėjo ketvirčio prieaugis.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje bendrasis vidaus produktas paaugo 0.1 procento, arba tris kartus lėčiau nei ketvirtį prieš tai. Europos sąjungoje ekonomikos augimas irgi sulėtėjo lygiai taip pat, t.y. nuo 0.3 iki 0.1 procento, o štai mūsų šalyje paspartėjo nuo 0.3 iki 1.3 procento.
Tuo tarpu kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto prieaugį, tai jis euro zonoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 1.2 iki 0.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.4 iki 1.1 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 3.7 procento.
Vokietijos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išliko nepakitęs, kai per trečią ketvirtį fiksuotas 0.2 procento ketvirčio prieaugis, na o metinis augimas sulėtėjo nuo 0.6 iki 0.5 procento. O štai kaimyninėje Prancūzijoje bendrasis vidaus produktas atitinkamai smuktelėjo 0.1 procento (ketvirtį prieš tai augo 0.3 procento), o metinis prieaugis sulėtėjo nuo 1.4 iki 0.8 procento.
Ispanijos ekonomikos ketvirčio prieaugis padidėjo nuo 0.4 iki 0.5 procento, o metinis sulėtėjo nuo 1.9 iki 1.8 procento. Italijoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 0.3 procento, kai per trečią ketvirtį augo 0.1 procento, o metinis prieaugis krito nuo 0.5 iki nulio procentų.
Tarp sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, didžiausias ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per praėjusį ketvirtį fiksuotas Rumunijoje (1.5 procento) ir mūsų šalyje, o štai didžiausias metinis prieaugis užfiksuotas Vengrijoje (4.6 procento) bei Rumunijoje (4.2 procento).
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonoje bendrasis vidaus produktas paaugo 0.1 procento, arba tris kartus lėčiau nei ketvirtį prieš tai. Europos sąjungoje ekonomikos augimas irgi sulėtėjo lygiai taip pat, t.y. nuo 0.3 iki 0.1 procento, o štai mūsų šalyje paspartėjo nuo 0.3 iki 1.3 procento.
Tuo tarpu kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto prieaugį, tai jis euro zonoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 1.2 iki 0.9 procento, Europos sąjungoje - nuo 1.4 iki 1.1 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 3.7 procento.
Vokietijos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, išliko nepakitęs, kai per trečią ketvirtį fiksuotas 0.2 procento ketvirčio prieaugis, na o metinis augimas sulėtėjo nuo 0.6 iki 0.5 procento. O štai kaimyninėje Prancūzijoje bendrasis vidaus produktas atitinkamai smuktelėjo 0.1 procento (ketvirtį prieš tai augo 0.3 procento), o metinis prieaugis sulėtėjo nuo 1.4 iki 0.8 procento.
Ispanijos ekonomikos ketvirčio prieaugis padidėjo nuo 0.4 iki 0.5 procento, o metinis sulėtėjo nuo 1.9 iki 1.8 procento. Italijoje per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 0.3 procento, kai per trečią ketvirtį augo 0.1 procento, o metinis prieaugis krito nuo 0.5 iki nulio procentų.
Tarp sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, didžiausias ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis per praėjusį ketvirtį fiksuotas Rumunijoje (1.5 procento) ir mūsų šalyje, o štai didžiausias metinis prieaugis užfiksuotas Vengrijoje (4.6 procento) bei Rumunijoje (4.2 procento).