Sausį, remiantis Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystė nepakito, o štai mūsų šalyje ji per minimą laikotarpį kiek ūgtelėjo.
Pirmą šių metų mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 7.4 procento, o Europos sąjungoje sudarė 6.2 procento bei jau gan ilgą laiką nekinta ir išlieka senokai matytose žemumose, kai prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 7.8 ir 6.5 procento.
Lietuvoje sausį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, darbo neturinčių žmonių dalis padidėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento, kai 2019 metų tą patį mėnesį šis rodiklis siekė 6.1 procento.
Per sausio mėnesį darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje padaugėjo šešiolika tūkstančių, o per metus krito 770 tūkstančių iki 15,349 milijono. Euro zonoje atitinkamai padidėjo vienu tūkstančiu bei sumažėjo 593 tūkstančiais iki 12,179 milijono žmonių. Lietuvoje per mėnesį bedarbių padaugėjo trimis tūkstančiais, o per metus - devyniais tūkstančiais iki 98 tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių per pirmą šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė buvo Čekijoje (2 procentai) ir Lenkijoje - 2.9 procento, o štai didžiausia išliko Graikijoje (16.5 procento) ir Ispanijoje (13.7 procento).
Sausį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net devyniolikoje Europos sąjungos valstybių bedarbystė smuktelėjo, Rumunijoje ir Vokietijoje nepakito, na o paaugo Estijoje, mūsų šalyje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge ir Švedijoje. Per minimą laikotarpį labiausiai šis rodiklis krito Graikijoje (nuo 18.6 iki 16.5 procento) bei Kipre - nuo 7.6 procento iki šešių procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per sausį nepakito ir siekė 15.6 procento, Europos sąjungoje irgi šis rodiklis išliko stabilus ir siekė 14.2 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 16.1 ir 14.6 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jaunimo bedarbystė sausį smuktelėjo nuo 14.9 iki 14.3 procento, kai prieš metus siekė 11.1 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.3 procento) ir Vokietijoje (5.6 procento), o didžiausia - Graikijoje (36.1 procento) bei Ispanijoje (30.6 procento).
Pirmą šių metų mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 7.4 procento, o Europos sąjungoje sudarė 6.2 procento bei jau gan ilgą laiką nekinta ir išlieka senokai matytose žemumose, kai prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 7.8 ir 6.5 procento.
Lietuvoje sausį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, darbo neturinčių žmonių dalis padidėjo nuo 6.4 iki 6.6 procento, kai 2019 metų tą patį mėnesį šis rodiklis siekė 6.1 procento.
Per sausio mėnesį darbo neturinčių asmenų Europos sąjungoje padaugėjo šešiolika tūkstančių, o per metus krito 770 tūkstančių iki 15,349 milijono. Euro zonoje atitinkamai padidėjo vienu tūkstančiu bei sumažėjo 593 tūkstančiais iki 12,179 milijono žmonių. Lietuvoje per mėnesį bedarbių padaugėjo trimis tūkstančiais, o per metus - devyniais tūkstančiais iki 98 tūkstančių.
Tarp sąjungos šalių per pirmą šių metų mėnesį mažiausia bedarbystė buvo Čekijoje (2 procentai) ir Lenkijoje - 2.9 procento, o štai didžiausia išliko Graikijoje (16.5 procento) ir Ispanijoje (13.7 procento).
Sausį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net devyniolikoje Europos sąjungos valstybių bedarbystė smuktelėjo, Rumunijoje ir Vokietijoje nepakito, na o paaugo Estijoje, mūsų šalyje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Liuksemburge ir Švedijoje. Per minimą laikotarpį labiausiai šis rodiklis krito Graikijoje (nuo 18.6 iki 16.5 procento) bei Kipre - nuo 7.6 procento iki šešių procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai jis euro zonoje per sausį nepakito ir siekė 15.6 procento, Europos sąjungoje irgi šis rodiklis išliko stabilus ir siekė 14.2 procento, kai prieš metus buvo atitinkamai 16.1 ir 14.6 procento. Tuo tarpu Lietuvoje jaunimo bedarbystė sausį smuktelėjo nuo 14.9 iki 14.3 procento, kai prieš metus siekė 11.1 procento.
Tarp sąjungos šalių mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe buvo Čekijoje (5.3 procento) ir Vokietijoje (5.6 procento), o didžiausia - Graikijoje (36.1 procento) bei Ispanijoje (30.6 procento).