versija spausdinimui
(3)
JAV centrinis bankas bando užbėgti koronavirusui už akių – vakar FED sumažino palūkanų normų intervalą iki 1-1,25 procento. Šis veiksmas buvo netikėtas dėl keleto priežasčių – pirma, veiksmų imtasi ne po planinio FED posėdžio (artimiausias vyks kovo 17-18 d.), antra – palūkanų normos sumažintos iškart dviem „žingsniais“ (paprastai FED mažina, arba didina palūkanas 25-iais baziniais punktais).
Nepaisant šios priemonės, JAV akcijų biržose vakar vyko dar viena išpardavimo sesija („S&P 500“ -2,81 proc., „Dow Jones“ -2,94 procento). Neigiami pokyčiai rodo investuotojų baimę, kad neplanuotas FED veiksmas ir centrinio banko vadovo pasisakymas apie iškilusias naujas grėsmes reiškia artėjantį rimtą ekonominį nuosmukį. Paskutinį kartą JAV centrinis bankas tokią priemonę pritaikė per pasaulinę finansų krizę 2008-aisiais.
JAV 10-ies m. obligacijų pajamingumas pirmą kartą nukrito žemiau 1 proc. ribos, dolerio kursas euro atžvilgiu smuktelėjo ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (0,35 proc., iki 1,17 JAV dolerio už eurą). Europoje akcijų indeksai vakar pakilo („Stoxx Europe 600“ +1,37 proc.), nes prekybos sesijos baigėsi prieš J. Powell‘o pareiškimą. G7 šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai dar prieš FED veiksmą pažadėjo imtis visų būtinų priemonių viruso poveikiui neutralizuoti.
JAV demokratų partijos kandidato į prezidentus „didžiojo antradienio“ rinkimuose didžiausią delegatų skaičių veikiausiai laimės buvęs vice prezidentas J. Biden‘as, kurį rinkos dalyviai vertina gerokai palankiau už kairiųjų pažiūrų kandidatą B. Sanders‘ą. Ateities sandoriai JAV akcijų indeksais šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku rodo kilimą („S&P 500“ +1,19 proc., „Dow Jones“ +1,39 procento).
Baltijos šalių biržose, kaip ir Vakarų Europoje, akcijų kainos patraukė aukštyn (OMXB +1,54 proc., bendra trijų biržų apyvarta 2,58 mln. eurų). Labiausiai brango prarastas pozicijas pamažu atsikovojančio „Novaturo“ akcijos (+7,41 procento). Pagal sandorius ir apyvartą pirmąsias vietas užėmė Šiaulių bankas (+0,39 proc.) ir „Tallink Grupp“ (+ 1,74 procento). „Tallink Grupp“ paskelbė, kad keleivių skaičius vasarį, palyginus su 2019 m. vasariu, padidėjo 8,0 proc., krovinių vienetų 19,5 proc., o keleivinių transporto priemonių – 12,6 procento.
Nepaisant šios priemonės, JAV akcijų biržose vakar vyko dar viena išpardavimo sesija („S&P 500“ -2,81 proc., „Dow Jones“ -2,94 procento). Neigiami pokyčiai rodo investuotojų baimę, kad neplanuotas FED veiksmas ir centrinio banko vadovo pasisakymas apie iškilusias naujas grėsmes reiškia artėjantį rimtą ekonominį nuosmukį. Paskutinį kartą JAV centrinis bankas tokią priemonę pritaikė per pasaulinę finansų krizę 2008-aisiais.
JAV 10-ies m. obligacijų pajamingumas pirmą kartą nukrito žemiau 1 proc. ribos, dolerio kursas euro atžvilgiu smuktelėjo ketvirtą prekybos sesiją iš eilės (0,35 proc., iki 1,17 JAV dolerio už eurą). Europoje akcijų indeksai vakar pakilo („Stoxx Europe 600“ +1,37 proc.), nes prekybos sesijos baigėsi prieš J. Powell‘o pareiškimą. G7 šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai dar prieš FED veiksmą pažadėjo imtis visų būtinų priemonių viruso poveikiui neutralizuoti.
JAV demokratų partijos kandidato į prezidentus „didžiojo antradienio“ rinkimuose didžiausią delegatų skaičių veikiausiai laimės buvęs vice prezidentas J. Biden‘as, kurį rinkos dalyviai vertina gerokai palankiau už kairiųjų pažiūrų kandidatą B. Sanders‘ą. Ateities sandoriai JAV akcijų indeksais šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku rodo kilimą („S&P 500“ +1,19 proc., „Dow Jones“ +1,39 procento).
Baltijos šalių biržose, kaip ir Vakarų Europoje, akcijų kainos patraukė aukštyn (OMXB +1,54 proc., bendra trijų biržų apyvarta 2,58 mln. eurų). Labiausiai brango prarastas pozicijas pamažu atsikovojančio „Novaturo“ akcijos (+7,41 procento). Pagal sandorius ir apyvartą pirmąsias vietas užėmė Šiaulių bankas (+0,39 proc.) ir „Tallink Grupp“ (+ 1,74 procento). „Tallink Grupp“ paskelbė, kad keleivių skaičius vasarį, palyginus su 2019 m. vasariu, padidėjo 8,0 proc., krovinių vienetų 19,5 proc., o keleivinių transporto priemonių – 12,6 procento.