versija spausdinimui
(3)
Savaitė prasidėjo nuo pasaulinės finansų krizės nematytu akcijų išpardavimu. Europos koronavisuro židiniu tapusios Italijos „FTSE MIB“ akcijų indeksas vakar nukrito 11,17 proc., Vokietijos DAX 7,94 proc., Prancūzijos „CAC 40“ 8,39 proc., Didžiosios Britanijos „FTSE 100“ – 7,69 procento.
JAV biržose irgi fiksuoti įspūdingi nuosmukiai – „S&P 500“ nusmuko 7,60 proc., „Dow Jones“ – 7,79 procento. Vakar dienos „S&P 500“ indekso nuosmukis buvo didžiausias nuo 2008 m. gruodžio mėn. – paties pasaulinės finansų krizės įkarščio. Investuotojus išgąsdino per savaitgalį smarkiai išaugęs užsikrėtusiųjų koronavirusu ir aukų skaičius ir Saudo Arabijos pradėtas naftos kainų karas. Dar prieš keletą prekybos sesijų 50 JAV dolerių kainavęs „Brent“ tipo naftos barelis per dvi dienas atpigo 26,2 proc. – iki 34,36 JAV dolerių. JAV energetikos sektoriaus bendrovių akcijos vidutiniškai atpigo po 20 procentų. Baiminamasi, kad smarkiai kritusios naftos kainos gali dar labiau sumažinti ir taip vangų infliacijos tempą.
Investuotojams paniškai graibstant aukšto kredito reitingo obligacijas, žemiau 1 proc. ribos atsidūrė visa JAV vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų kreivė. 30-ies metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas nukrito 30 bazinių punktų – iki 0,99 procento. JAV doleris euro atžvilgiu atpigo 1,47 proc. (iki 1,145 dolerio už eurą).
Šįryt daugumos aktyvų kainos pasuko priešinga linkme. Akcijų biržose vyksta šioks toks atšokimas (9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI +0,85 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ +1,70 proc., Honkongo „Hang Seng“ +1,97 proc.), „Brent“ tipo nafta pabrango 7,45 proc. (iki 36,92 JAV dolerio už barelį), o JAV 10-ies m. vyriausybės obligacijų pajamingumas padidėjo 13 bazinių punktų – iki 0,67 procento.
Baltijos šalių biržose – dar viena išpardavimo sesija (OMXV -2,32 proc., OMXT -3,48 proc., OMXR -2,27 procento). Investuotojų aktyvumas vakar buvo didelis (iš viso per tris biržas sudaryta sandorių už 4,39 mln. eurų), o didžiausią apyvartą pasiekusių bendrovių akcijos pasižymėjo dideliais nuosmukiais – Šiaulių bankas -6,20 proc., „Tallink Grupp“ -4,16 proc., „LHV Group“ -5,34 procento.
Šiaulių bankas išplatino kovo 31 d. vyksiančio akcininkų susirinkimo projektus. Vienas iš siūlomų priimti sprendimų – išmokėti 0,028 euro dividendus už akciją (0,001 euro mažiau, negu 2019 metais). Skaičiuojant pagal vakar dienos uždarymo kainą, banko akcijų dividendinis pajamingumas siekia 6 procentus. Jau pasibaigus prekybos sesijai, vasario mėn. rezultatus paskelbė „LHV Group“. Per mėnesį uždirbta 3 mln. grynojo pelno, o finansinis planas per sausį-vasarį kol kas viršijamas 0,9 mln. eurų skaičiuojant pagal pajamas ir 1,6 mln. eurų – pagal grynąjį pelną.
JAV biržose irgi fiksuoti įspūdingi nuosmukiai – „S&P 500“ nusmuko 7,60 proc., „Dow Jones“ – 7,79 procento. Vakar dienos „S&P 500“ indekso nuosmukis buvo didžiausias nuo 2008 m. gruodžio mėn. – paties pasaulinės finansų krizės įkarščio. Investuotojus išgąsdino per savaitgalį smarkiai išaugęs užsikrėtusiųjų koronavirusu ir aukų skaičius ir Saudo Arabijos pradėtas naftos kainų karas. Dar prieš keletą prekybos sesijų 50 JAV dolerių kainavęs „Brent“ tipo naftos barelis per dvi dienas atpigo 26,2 proc. – iki 34,36 JAV dolerių. JAV energetikos sektoriaus bendrovių akcijos vidutiniškai atpigo po 20 procentų. Baiminamasi, kad smarkiai kritusios naftos kainos gali dar labiau sumažinti ir taip vangų infliacijos tempą.
Investuotojams paniškai graibstant aukšto kredito reitingo obligacijas, žemiau 1 proc. ribos atsidūrė visa JAV vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų kreivė. 30-ies metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas nukrito 30 bazinių punktų – iki 0,99 procento. JAV doleris euro atžvilgiu atpigo 1,47 proc. (iki 1,145 dolerio už eurą).
Šįryt daugumos aktyvų kainos pasuko priešinga linkme. Akcijų biržose vyksta šioks toks atšokimas (9 val. Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI +0,85 proc., Kinijos „Shanghai Composite“ +1,70 proc., Honkongo „Hang Seng“ +1,97 proc.), „Brent“ tipo nafta pabrango 7,45 proc. (iki 36,92 JAV dolerio už barelį), o JAV 10-ies m. vyriausybės obligacijų pajamingumas padidėjo 13 bazinių punktų – iki 0,67 procento.
Baltijos šalių biržose – dar viena išpardavimo sesija (OMXV -2,32 proc., OMXT -3,48 proc., OMXR -2,27 procento). Investuotojų aktyvumas vakar buvo didelis (iš viso per tris biržas sudaryta sandorių už 4,39 mln. eurų), o didžiausią apyvartą pasiekusių bendrovių akcijos pasižymėjo dideliais nuosmukiais – Šiaulių bankas -6,20 proc., „Tallink Grupp“ -4,16 proc., „LHV Group“ -5,34 procento.
Šiaulių bankas išplatino kovo 31 d. vyksiančio akcininkų susirinkimo projektus. Vienas iš siūlomų priimti sprendimų – išmokėti 0,028 euro dividendus už akciją (0,001 euro mažiau, negu 2019 metais). Skaičiuojant pagal vakar dienos uždarymo kainą, banko akcijų dividendinis pajamingumas siekia 6 procentus. Jau pasibaigus prekybos sesijai, vasario mėn. rezultatus paskelbė „LHV Group“. Per mėnesį uždirbta 3 mln. grynojo pelno, o finansinis planas per sausį-vasarį kol kas viršijamas 0,9 mln. eurų skaičiuojant pagal pajamas ir 1,6 mln. eurų – pagal grynąjį pelną.
. Dar suoliuos ir aukstyn ir zemyn. Bet kolkas bendra tendencija zemyn