versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta bei prognozuota, šįkart į planuotą posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nusprendė nieko nekeisti bei palūkėti, kad galėtų įvertinti kokį poveikį turi iki šiol priimti sprendimai ir įgyvendinamos programos.
Bazinė ir kitos palūkanų normos, kurios jau ilgą laiką nekinta, šiandien taip pat išliko nepakeistos. Pagrindinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolimosi - 0,25 procento, o štai už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,50 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio, ir kad grynosios infliacijos raida tai nuosekliai patvirtina.
Europos Centrinis bankas toliau vykdys turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už 1,35 trilijono eurų sumą. Pirkimai pagal šią programą padės sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir taip atsverti numatomą su pandemija susijusį infliacijos mažėjimą. Jie ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai padeda Valdančiajai tarybai veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką.
Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP Valdančioji taryba vykdys bent iki 2021 metų birželio pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, jos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, Valdančioji taryba reinvestuos ne trumpiau kaip iki 2022 metų pabaigos. Bet kokiu atveju SPPP portfelio laipsniškas mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui.
Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Valdančioji taryba tebemano, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės, siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis.
Europos Centrinio banko Valdančioji taryba taip pat toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad vykdant naujausią trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operaciją buvo suteikta itin daug lėšų – tai prisideda skatinant bankų skolinimą bendrovėms ir namų ūkiams.
Laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad, laikydamasi simetrinio tikslo, užtikrintų tvarią infliacijos raidą.
„Gauta informacija po mūsų paskutinio pinigų politikos susitikimo birželio pradžioje rodo euro zonos ekonominės veiklos atnaujinimą, nors aktyvumo lygis išlieka gerokai mažesnis nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją, o perspektyva išlieka labai neaiški. Tiek aukšto dažnio, tiek apklausos rodikliai buvo žemiausi balandžio mėnesį ir parodė reikšmingą, nors netolygų ir dalinį atsigavimą gegužės ir birželio mėnesį tuo pačiu vykdant viruso ribojimo priemonių sušvelninimą“ - spaudos konferencijos metu sakė Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde.
„Tuo pat metu faktiniai ir numatomi darbo ir pajamų praradimai bei ypač padidėjęs netikrumas dėl pandemijos raidos ir ekonominės perspektyvos ir toliau daro įtaką vartotojų išlaidoms bei verslo investicijoms. Infliaciją mažina žemesnės energijos kainos, todėl tikimasi, kad dėl staigaus realaus BVP augimo sumažėjimo ir susijusio reikšmingo ekonomikos nuosmukio kainų spaudimas išliks labai silpnas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, norint palaikyti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti vidutinės trukmės kainų stabilumą, vis dar reikia didelių piniginių paskatų. Todėl mes nusprendėme dar kartą patvirtinti savo labai palankią pinigų politikos poziciją“ - pridūrė ji.
Bazinė ir kitos palūkanų normos, kurios jau ilgą laiką nekinta, šiandien taip pat išliko nepakeistos. Pagrindinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, ribinio skolimosi - 0,25 procento, o štai už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,50 procento palūkanų norma.
Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacijos perspektyvos rodikliai prognozuojamu laikotarpiu užtikrintai artėja prie mažesnio negu dviejų procentų, bet jam pakankamai artimo lygio, ir kad grynosios infliacijos raida tai nuosekliai patvirtina.
Europos Centrinis bankas toliau vykdys turto pirkimą pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) už 1,35 trilijono eurų sumą. Pirkimai pagal šią programą padės sušvelninti bendrą pinigų politikos pobūdį ir taip atsverti numatomą su pandemija susijusį infliacijos mažėjimą. Jie ir toliau bus vykdomi lanksčiai paskirstant laike pagal turto klases ir jurisdikcijas. Tai padeda Valdančiajai tarybai veiksmingai riboti sklandžiam pinigų politikos perdavimui kylančią riziką.
Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP Valdančioji taryba vykdys bent iki 2021 metų birželio pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, jos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, Valdančioji taryba reinvestuos ne trumpiau kaip iki 2022 metų pabaigos. Bet kokiu atveju SPPP portfelio laipsniškas mažėjimas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui.
Toliau iki metų pabaigos bus vykdomi grynieji pirkimai už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą pagal turto pirkimo programą (TPP) kartu su papildomais 120 mlrd. eurų vertės laikinais pirkimais. Valdančioji taryba tebemano, kad mėnesiniai grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi tol, kol to reikės, siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis.
Europos Centrinio banko Valdančioji taryba taip pat toliau didins likvidumą vykdydama refinansavimo operacijas. Pažymėtina, kad vykdant naujausią trečiosios tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serijos (TITRO III) operaciją buvo suteikta itin daug lėšų – tai prisideda skatinant bankų skolinimą bendrovėms ir namų ūkiams.
Laikydamasi savo įsipareigojimo užtikrinti siekį atitinkantį infliacijos lygį, Valdančioji taryba tebėra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas turimas priemones, kad, laikydamasi simetrinio tikslo, užtikrintų tvarią infliacijos raidą.
„Gauta informacija po mūsų paskutinio pinigų politikos susitikimo birželio pradžioje rodo euro zonos ekonominės veiklos atnaujinimą, nors aktyvumo lygis išlieka gerokai mažesnis nei prieš koronaviruso (COVID-19) pandemiją, o perspektyva išlieka labai neaiški. Tiek aukšto dažnio, tiek apklausos rodikliai buvo žemiausi balandžio mėnesį ir parodė reikšmingą, nors netolygų ir dalinį atsigavimą gegužės ir birželio mėnesį tuo pačiu vykdant viruso ribojimo priemonių sušvelninimą“ - spaudos konferencijos metu sakė Europos Centrinio banko vadovė Christine Lagarde.
„Tuo pat metu faktiniai ir numatomi darbo ir pajamų praradimai bei ypač padidėjęs netikrumas dėl pandemijos raidos ir ekonominės perspektyvos ir toliau daro įtaką vartotojų išlaidoms bei verslo investicijoms. Infliaciją mažina žemesnės energijos kainos, todėl tikimasi, kad dėl staigaus realaus BVP augimo sumažėjimo ir susijusio reikšmingo ekonomikos nuosmukio kainų spaudimas išliks labai silpnas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, norint palaikyti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti vidutinės trukmės kainų stabilumą, vis dar reikia didelių piniginių paskatų. Todėl mes nusprendėme dar kartą patvirtinti savo labai palankią pinigų politikos poziciją“ - pridūrė ji.