versija spausdinimui
(0)
Iš pažiūros gardus Europos Sąjungos finansinės paramos kąsnis gali tapti sprangiu, jei tų lėšų bus siekiama neapgalvotai, perspėjo specialistai klubo „Pinigų srautas“ organizuotame seminare apie galimybes verslininkams bei investuotojams pasinaudoti 2007-2013 m. ES finansine parama verslui plėtoti.
Europos Sąjungos (ES) parama verslui skiriama atsižvelgiant į įvairius prioritetus, todėl verslininkams norintiems pasinaudoti šiomis galimybėmis teks įvertinti ar jų teikiami projektai atitinka tuos prioritetus. Kita vertus, būtina įvertinti kuo projektas bus naudingas bendrovei ir jos klientams.
„Dažna verslininkų klaida, kai projektas daromas tik siekiant ES paramos“, - įsivyravusį požiūrį į ES paramą kritikavo UAB „Strateginių sprendimų grupė“ direktorius Mindaugas Leonavičius.
UAB „Finovus“ direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Bruzgė perspėjo, ES nefinansuoja visos projekto vertės, t.y. įmonė visuomet turi skirti dalį nuosavų lėšų. Kai projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis, jam keliami specialūs reikalavimai – pinigai turi būti išleidžiami laikantis pirkimo taisyklių, įmonė savo lėšomis turi audituoti projektą bei viešai apie jį skelbti.
„Todėl ES lėšomis finansuojamas projektas gali užtrukti maždaug metais ilgiau nei tuo atveju, jei įmonė nuspręstų projektą įgyvendinti pati“, - nurodo Š. Bruzgė.
Tad verslininkai ir investuotojai turėtų įvertinti, kokią projekto dalį finansuos ES – jei finansuojama nedidelė dalis, galbūt ekonomiškiau projektą įgyvendinti savo jėgomis.
Kita vertus, specialieji reikalavimai drausmina įmones ir skatina jas kiekvienam projektui sudaryti verslo planą su konkrečiais lėšų panaudojimo terminais.
Pasak Š. Bruzgės, didelio susidomėjimo sulaukia ES parama mokymams. ES lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tokių projektų vertės. Be to, mokymuose dalyvaujančių darbuotojų atlyginimams skirtos lėšos gali būti užskaitomos kaip bendrovės nuosavos lėšos projektui finansuoti, tad tokie mokymai įmonėms papildomai iš esmės nekainuoja.
M. Leonavičius atkreipė dėmesį į ES skiriamą paramą verslo inovacijoms skatinti. Lietuvoje verslas šiai sričiai skiria palyginti mažai lėšų, o būtent inovacijų diegimas padeda sukurti didelę pridėtinę vertę, didinti veiklos efektyvumą bei įgyti konkurencinį pranašumą.
Todėl kuriamos specialios inovacijų diegimo ir valdymo sistemos, kad būtų spartinamas jų įgyvendinimas bei mažinama rizika.
„Pavyzdžiui, gali būti steigiamos specialios įmonės inovacijoms kurti ir diegti, kad šis procesas nesutrikdytų pagrindinės bendrovės įprastinės veiklos ritmo“, - aiškino M. Leonavičius.
Europos Sąjungos (ES) parama verslui skiriama atsižvelgiant į įvairius prioritetus, todėl verslininkams norintiems pasinaudoti šiomis galimybėmis teks įvertinti ar jų teikiami projektai atitinka tuos prioritetus. Kita vertus, būtina įvertinti kuo projektas bus naudingas bendrovei ir jos klientams.
„Dažna verslininkų klaida, kai projektas daromas tik siekiant ES paramos“, - įsivyravusį požiūrį į ES paramą kritikavo UAB „Strateginių sprendimų grupė“ direktorius Mindaugas Leonavičius.
UAB „Finovus“ direktoriaus pavaduotojas Šarūnas Bruzgė perspėjo, ES nefinansuoja visos projekto vertės, t.y. įmonė visuomet turi skirti dalį nuosavų lėšų. Kai projektas iš dalies finansuojamas ES lėšomis, jam keliami specialūs reikalavimai – pinigai turi būti išleidžiami laikantis pirkimo taisyklių, įmonė savo lėšomis turi audituoti projektą bei viešai apie jį skelbti.
„Todėl ES lėšomis finansuojamas projektas gali užtrukti maždaug metais ilgiau nei tuo atveju, jei įmonė nuspręstų projektą įgyvendinti pati“, - nurodo Š. Bruzgė.
Tad verslininkai ir investuotojai turėtų įvertinti, kokią projekto dalį finansuos ES – jei finansuojama nedidelė dalis, galbūt ekonomiškiau projektą įgyvendinti savo jėgomis.
Kita vertus, specialieji reikalavimai drausmina įmones ir skatina jas kiekvienam projektui sudaryti verslo planą su konkrečiais lėšų panaudojimo terminais.
Pasak Š. Bruzgės, didelio susidomėjimo sulaukia ES parama mokymams. ES lėšomis gali būti finansuojama iki 80 proc. tokių projektų vertės. Be to, mokymuose dalyvaujančių darbuotojų atlyginimams skirtos lėšos gali būti užskaitomos kaip bendrovės nuosavos lėšos projektui finansuoti, tad tokie mokymai įmonėms papildomai iš esmės nekainuoja.
M. Leonavičius atkreipė dėmesį į ES skiriamą paramą verslo inovacijoms skatinti. Lietuvoje verslas šiai sričiai skiria palyginti mažai lėšų, o būtent inovacijų diegimas padeda sukurti didelę pridėtinę vertę, didinti veiklos efektyvumą bei įgyti konkurencinį pranašumą.
Todėl kuriamos specialios inovacijų diegimo ir valdymo sistemos, kad būtų spartinamas jų įgyvendinimas bei mažinama rizika.
„Pavyzdžiui, gali būti steigiamos specialios įmonės inovacijoms kurti ir diegti, kad šis procesas nesutrikdytų pagrindinės bendrovės įprastinės veiklos ritmo“, - aiškino M. Leonavičius.