versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais šiandien paviešintais darbo rinkos duomenimis, euro zonoje ir Europos sąjungoje bedarbystė smuktelėjo, tuo tarpu Lietuvoje ji nepakito.
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, remiantis Eurostat informacija, bedarbystė euro zonoje krito nuo 8.4 iki 8.3 procento, kai prieš metus siekė 7.4 procento. Ekonomistai prognozavo, kad šis rodiklis pakils iki vidutiniškai 8.5 procento.
Per minimą laikotarpį Europos sąjungoje bedarbystės lygis smuktelėjo nuo 7.6 iki 7.5 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 10.4 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 6.6 ir 6.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis naujausiais duomenimis, didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (16.4 procento) bei Graikijoje (16.1 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Čekijoje (2.9 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje, kur siekė 3.3 procento.
Europos sąjungoje lapkritį darbo neturėjo 15.933 mln. asmenų, iš kurių 13.609 mln. euro zonoje. Palyginus su spaliu, bedarbių sumažėjo atitinkamai 222 ir 172 tūkstančiais, tačiau lyginant su 2019 metų lapkričiu, jų padaugėjo atitinkamai 1.795 ir 1.425 milijono. Tuo tarpu mūsų šalyje per praėjusių metų vienuoliktą mėnesį bedarbių sumažėjo vienu tūkstančiu, tačiau palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padaugėjo net 58 tūkstančiais.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji per lapkritį euro zonoje paaugo nuo 18 iki 18.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17.5 iki 17.7 procento, o mūsų šalyje - nuo 27.1 iki 28.4 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 15.5, 14.9 ir 14.5 procento.
Tarp sąjungos šalių jaunimo bedarbystė didžiausia lapkritį buvo Ispanijoje (40.9 procento) ir Graikijoje (33 procentai). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis fiksuotas Vokietijoje (6.1 procento) bei Čekijoje (8.4 procento).
Lapkritį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, remiantis Eurostat informacija, bedarbystė euro zonoje krito nuo 8.4 iki 8.3 procento, kai prieš metus siekė 7.4 procento. Ekonomistai prognozavo, kad šis rodiklis pakils iki vidutiniškai 8.5 procento.
Per minimą laikotarpį Europos sąjungoje bedarbystės lygis smuktelėjo nuo 7.6 iki 7.5 procento, o Lietuvoje nepakito ir siekė 10.4 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 6.6 ir 6.5 procento.
Tarp sąjungos šalių, remiantis naujausiais duomenimis, didžiausia bedarbystė buvo Ispanijoje (16.4 procento) bei Graikijoje (16.1 procento). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis buvo Čekijoje (2.9 procento) ir kaimyninėje Lenkijoje, kur siekė 3.3 procento.
Kalbant apie jaunimo bedarbystę, tai ji per lapkritį euro zonoje paaugo nuo 18 iki 18.4 procento, Europos sąjungoje - nuo 17.5 iki 17.7 procento, o mūsų šalyje - nuo 27.1 iki 28.4 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 15.5, 14.9 ir 14.5 procento.
Tarp sąjungos šalių jaunimo bedarbystė didžiausia lapkritį buvo Ispanijoje (40.9 procento) ir Graikijoje (33 procentai). Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis fiksuotas Vokietijoje (6.1 procento) bei Čekijoje (8.4 procento).