versija spausdinimui
(0)
Savaitės pradžioje Volstryte įvyko didelis technologijų bendrovių akcijų išpardavimas, dėl kurio Nasdaq sumažėjo daugiau nei dviem procentais. Tokie įvykiai rodo, kad investuotojai vėl ima bijoti infliacijos.
Tai jau ne pirma tokio pobūdžio prekybos sesija. Didelėms „senoms“ tradicinių pramonės šakų įmonėms, sudarančioms Dow Jones Industrial Average indeksą, sekasi gana gerai, o didžiosioms pastarojo dešimtmečio (ir ypač praėjusių metų) technologijų įmonėms - blankiai.
Pirmadienį Dow Jones pasiekė naują rekordą bei pirmą kartą istorijoje viršijo 35 tūkstančių punktų ribą. Ir nors dieną jis baigė minimaliai pasikoregavęs 0,1 procento, jam vis tiek sekėsi daug geriau nei jaunesniems „broliams“. Platusis Amerikos akcijų rinkos indeksas S&P500 sumažėjo kiek daugiau nei vienu procentu iki 4188,43 punktų. Tuo tarpu technologinis Nasdaq susitraukė net 2,55 procento ir dieną užbaigė ties 13401,86 punktais.
Tarp trisdešimties stambiausių įmonių ir bankų, kurie įeina į Dow Jones indeksą, 3M įmonės akcijos pabrango 2,1 procento, arba daugiausiai, o Procter & Gamble, Verizon, Walgreens Boots Alliance ir Johnson & Johnson rinkos vertės ūgtelėjo virš vieno procento. Tuo tarpu labiausiai atpigo Intel (beveik trimis procentais), Visa, Apple ir Microsoft vertybiniai popieriai.
Pridėkite prie šio sąrašo dar Amazon, kurios akcijos nuvertėjo kiek daugiau nei trimis procentais, Tesla vertybiniai popieriai diskontuoti daugiau nei šešiais procentais, o socialinio tinklapio Facebook kapitalizacija susitraukė kiek daugiau nei keturiais procentais. Tad gauname praėjusių metų „puikios rotacijos“ receptą, t.y. kapitalo perkėlimas iš madingų ir labai vertinamų „pandemijos“ technologijų kompanijų į tradiciškesnes ir žemiau vertinamas pramonės šakas.
Geresnė vertingų bendrovių pozicija augančių kompanijų atžvilgiu rodo susirūpinimą dėl kylančios infliacijos. Sparčiai brangstančios žaliavos ir infliacijos spaudimas gamybos sektoriuje, apie kurį pranešta ISM / PMI apklausose, kartu su FED ir Joe Biden administracijos galinga ekonomikos „stimuliacija“ priverčia investuotojus vis labiau jaudintis dėl nuolatinio infliacijos augimo.
Tą rodo augantis pajamingumo skirtumas tarp fiksuoto atkarpos vyriausybės obligacijų ir vertybinių popierių, kurių palūkanų norma priklauso nuo vartotojų kainų indekso infliacijos (TIPS). Remiantis penkerių metų obligacijomis, numatoma infliacija yra 2,65 procento, t.y. didžiausia nuo 2008 metų liepos mėnesio. Dešimties metų trukmės obligacijų atveju buvo pasiektas 2,49 procento lygis - aukščiausias per aštuonerius metus.
Aukštesnė infliacija reiškia didesnes palūkanų normas ateityje. Didėjanti diskonto norma daro didžiausią įtaką tų įmonių vertinimams, iš kurių investuotojai tikisi reikšmingo finansinių rezultatų pagerėjimo ateinančiais metais. Tai apskritai visos augimo įmonės ir technologijų bendrovės, ypač vertinamos aukštu P/E rodikliu.
Tai jau ne pirma tokio pobūdžio prekybos sesija. Didelėms „senoms“ tradicinių pramonės šakų įmonėms, sudarančioms Dow Jones Industrial Average indeksą, sekasi gana gerai, o didžiosioms pastarojo dešimtmečio (ir ypač praėjusių metų) technologijų įmonėms - blankiai.
Pirmadienį Dow Jones pasiekė naują rekordą bei pirmą kartą istorijoje viršijo 35 tūkstančių punktų ribą. Ir nors dieną jis baigė minimaliai pasikoregavęs 0,1 procento, jam vis tiek sekėsi daug geriau nei jaunesniems „broliams“. Platusis Amerikos akcijų rinkos indeksas S&P500 sumažėjo kiek daugiau nei vienu procentu iki 4188,43 punktų. Tuo tarpu technologinis Nasdaq susitraukė net 2,55 procento ir dieną užbaigė ties 13401,86 punktais.
Tarp trisdešimties stambiausių įmonių ir bankų, kurie įeina į Dow Jones indeksą, 3M įmonės akcijos pabrango 2,1 procento, arba daugiausiai, o Procter & Gamble, Verizon, Walgreens Boots Alliance ir Johnson & Johnson rinkos vertės ūgtelėjo virš vieno procento. Tuo tarpu labiausiai atpigo Intel (beveik trimis procentais), Visa, Apple ir Microsoft vertybiniai popieriai.
Pridėkite prie šio sąrašo dar Amazon, kurios akcijos nuvertėjo kiek daugiau nei trimis procentais, Tesla vertybiniai popieriai diskontuoti daugiau nei šešiais procentais, o socialinio tinklapio Facebook kapitalizacija susitraukė kiek daugiau nei keturiais procentais. Tad gauname praėjusių metų „puikios rotacijos“ receptą, t.y. kapitalo perkėlimas iš madingų ir labai vertinamų „pandemijos“ technologijų kompanijų į tradiciškesnes ir žemiau vertinamas pramonės šakas.
Geresnė vertingų bendrovių pozicija augančių kompanijų atžvilgiu rodo susirūpinimą dėl kylančios infliacijos. Sparčiai brangstančios žaliavos ir infliacijos spaudimas gamybos sektoriuje, apie kurį pranešta ISM / PMI apklausose, kartu su FED ir Joe Biden administracijos galinga ekonomikos „stimuliacija“ priverčia investuotojus vis labiau jaudintis dėl nuolatinio infliacijos augimo.
Tą rodo augantis pajamingumo skirtumas tarp fiksuoto atkarpos vyriausybės obligacijų ir vertybinių popierių, kurių palūkanų norma priklauso nuo vartotojų kainų indekso infliacijos (TIPS). Remiantis penkerių metų obligacijomis, numatoma infliacija yra 2,65 procento, t.y. didžiausia nuo 2008 metų liepos mėnesio. Dešimties metų trukmės obligacijų atveju buvo pasiektas 2,49 procento lygis - aukščiausias per aštuonerius metus.
Aukštesnė infliacija reiškia didesnes palūkanų normas ateityje. Didėjanti diskonto norma daro didžiausią įtaką tų įmonių vertinimams, iš kurių investuotojai tikisi reikšmingo finansinių rezultatų pagerėjimo ateinančiais metais. Tai apskritai visos augimo įmonės ir technologijų bendrovės, ypač vertinamos aukštu P/E rodikliu.