versija spausdinimui
(0)
Kinijos valdžia eksperimentuoja su savo centralizuota skaitmenine valiuta, kuri gali išjudinti pasaulinę finansų sistemą, susilpninti dolerio dominavimą ir apriboti JAV sankcijų poveikį.
Kinijos pareigūnai kalba apie „piniginį suverenitetą“, tačiau taip pat yra nuomonių, kad tai yra „didžiausia grėsmė Vakarams“ per kelis dešimtmečius.
Pekinas nepranešė, kada bus oficialiai paleistas skaitmeninis juanis arba e-CNY. Tačiau valdžios institucijos jau išbando naują elektroninę valiutą, suteikdamos loterijų pagrindu gyventojams nedidelį kiekį e-juanių, kuriuos jie gali išleisti programoje dalyvaujančiose parduotuvėse ir restoranuose.
Virtuali valiuta gali pertvarkyti finansų sistemos pagrindus panašiai, kaip Amazon pakeitė mažmeninę prekybą, o Uber sukrėtė taksi pramonę, rašo Wall Street Journal leidinys. Kinija šiuo metu lyderiauja kuriant tokią valiutą.
Gali atrodyti, kad pinigai dabar yra skaitmeniniai, nes kreditinės kortelės ir mokėjimo programos nereikalauja piniginėse nešioti kupiūrų ir monetų. Tačiau tai tik įrankiai, leidžiantys pinigus pervesti elektroniniu būdu. Kita vertus, Kinija kuria visiškai virtualią, teisėtą mokėjimo priemonę.
Virtualių pinigų pradžia - tai bitkoinų ir kitų kriptovaliutų atsiradimas. Tačiau jos veikia už tradicinės finansų sistemos ribų ir nėra visavertės vyriausybių pripažintos ir išleistos mokėjimo priemonės.
Kai 2009 metais buvo paleistas bitkoinas, daugumos šalių ekonomikos pareigūnai sumenkino naują valiutą. Kinai stebėjo jį atidžiai ir su nepasitikėjimu. Pekinas uždraudė kriptovaliutų prekybą žemyninėje Kinijoje, tačiau 2014 metais pradėjo tyrinėti, kaip sukurti savo virtualius pinigus.
E-CNY skiriasi nuo kriptovaliutų. Skirtingai nuo decentralizuoto bitkoino, jį valdo Kinijos Liaudies bankas. Taigi, vartotojams tai nesuteikia visiško anonimiškumo, bet, priešingai, suteikia valdžios institucijoms papildomas galimybes realiu laiku stebėti finansinius srautus.
Tai galėtų leisti valdžios institucijoms pastebėti įtartinus sandorius ir sugauti mokesčių vengėjus bei netgi automatiškai pritaikyti baudas ar kitus procesus. Tačiau autoritarinės komunistinės valstybės, tokios kaip Kinija, atveju, nerimaujama, kad tai bus įtraukta į priemonių arsenalą, naudojamą balsams slopinti ir persekioti disidentus.
Skaitmeninė centralizuota valiuta taip pat atveria kelią į visiškai naujas pinigų politikos priemones. Atliekant eksperimentus su e-CNY, loterijoje paskirstytų pinigų „galiojimo laikas“ buvo ribotas, o ateityje valdžios institucijos teoriškai galės veikti taip, pavyzdžiui, kad jų vertė palaipsniui mažėtų, tokiu būdu skatinant žmonės atlikti greitesnį pinigų judėjimą ekonominio sąstingio laikotarpiu.
Kinijos pareigūnai taip pat teigia, kad elektroniniai juaniai bus naudojami tarptautiniuose sandoriuose, o tai ilgainiui vertinama kaip grėsmė dolerio dominavimui. Šiuo metu JAV valiuta naudojama mažiausiai 88 procentuose tokių sandorių, o Kinijos juanis - tik keturiose procentuose.
E-CNY galėtų naudoti neturtingų ir marginalių bendruomenių nariai, neturintys banko sąskaitų. Tai taip pat leistų atlikti pervedimus be JAV vyriausybės žinios, ir tai susilpnintų jos nustatytų sankcijų poveikį užsienio subjektams, tuo pačiu ir Kinijos įmonėms ir asmenims.
Kinijos pareigūnai kalba apie „piniginį suverenitetą“, tačiau taip pat yra nuomonių, kad tai yra „didžiausia grėsmė Vakarams“ per kelis dešimtmečius.
Pekinas nepranešė, kada bus oficialiai paleistas skaitmeninis juanis arba e-CNY. Tačiau valdžios institucijos jau išbando naują elektroninę valiutą, suteikdamos loterijų pagrindu gyventojams nedidelį kiekį e-juanių, kuriuos jie gali išleisti programoje dalyvaujančiose parduotuvėse ir restoranuose.
Virtuali valiuta gali pertvarkyti finansų sistemos pagrindus panašiai, kaip Amazon pakeitė mažmeninę prekybą, o Uber sukrėtė taksi pramonę, rašo Wall Street Journal leidinys. Kinija šiuo metu lyderiauja kuriant tokią valiutą.
Gali atrodyti, kad pinigai dabar yra skaitmeniniai, nes kreditinės kortelės ir mokėjimo programos nereikalauja piniginėse nešioti kupiūrų ir monetų. Tačiau tai tik įrankiai, leidžiantys pinigus pervesti elektroniniu būdu. Kita vertus, Kinija kuria visiškai virtualią, teisėtą mokėjimo priemonę.
Virtualių pinigų pradžia - tai bitkoinų ir kitų kriptovaliutų atsiradimas. Tačiau jos veikia už tradicinės finansų sistemos ribų ir nėra visavertės vyriausybių pripažintos ir išleistos mokėjimo priemonės.
Kai 2009 metais buvo paleistas bitkoinas, daugumos šalių ekonomikos pareigūnai sumenkino naują valiutą. Kinai stebėjo jį atidžiai ir su nepasitikėjimu. Pekinas uždraudė kriptovaliutų prekybą žemyninėje Kinijoje, tačiau 2014 metais pradėjo tyrinėti, kaip sukurti savo virtualius pinigus.
E-CNY skiriasi nuo kriptovaliutų. Skirtingai nuo decentralizuoto bitkoino, jį valdo Kinijos Liaudies bankas. Taigi, vartotojams tai nesuteikia visiško anonimiškumo, bet, priešingai, suteikia valdžios institucijoms papildomas galimybes realiu laiku stebėti finansinius srautus.
Tai galėtų leisti valdžios institucijoms pastebėti įtartinus sandorius ir sugauti mokesčių vengėjus bei netgi automatiškai pritaikyti baudas ar kitus procesus. Tačiau autoritarinės komunistinės valstybės, tokios kaip Kinija, atveju, nerimaujama, kad tai bus įtraukta į priemonių arsenalą, naudojamą balsams slopinti ir persekioti disidentus.
Skaitmeninė centralizuota valiuta taip pat atveria kelią į visiškai naujas pinigų politikos priemones. Atliekant eksperimentus su e-CNY, loterijoje paskirstytų pinigų „galiojimo laikas“ buvo ribotas, o ateityje valdžios institucijos teoriškai galės veikti taip, pavyzdžiui, kad jų vertė palaipsniui mažėtų, tokiu būdu skatinant žmonės atlikti greitesnį pinigų judėjimą ekonominio sąstingio laikotarpiu.
Kinijos pareigūnai taip pat teigia, kad elektroniniai juaniai bus naudojami tarptautiniuose sandoriuose, o tai ilgainiui vertinama kaip grėsmė dolerio dominavimui. Šiuo metu JAV valiuta naudojama mažiausiai 88 procentuose tokių sandorių, o Kinijos juanis - tik keturiose procentuose.
E-CNY galėtų naudoti neturtingų ir marginalių bendruomenių nariai, neturintys banko sąskaitų. Tai taip pat leistų atlikti pervedimus be JAV vyriausybės žinios, ir tai susilpnintų jos nustatytų sankcijų poveikį užsienio subjektams, tuo pačiu ir Kinijos įmonėms ir asmenims.