versija spausdinimui
(0)
Nors „LEO LT“ steigimo sutartys pasirašytos, įmonės kelyje dar laukia nemažai darbų ir barjerų. Planuojama, kad gegužės 20 d. įvyks „LEO LT“ steigiamasis susirinkimas, kuris patvirtins įmonės įstatus, o gegužės 27 d. bus pasirašoma akcininkų sutartis.
Kaip ir iki šiol, veikiausiai politinius ir reguliavimo barjerus „LEO LT“ sėkmingai įveiks. Nors Seimas 52 balsais po pateikimo pritarė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nutarimo projektui priimti dar liko svarstymo ir priėmimo stadijos. Seime politinės aktualijos ir artėjantys rinkimai diktuos kitus prioritetus, todėl politinis elitas, matyt, apsispręs leisti „LEO LT“ gyvuoti. Viena iš svarbiausių aplinkybių, kodėl bus nuspręsta teigiamai dėl „LEO LT“ yra ta, kad apčiuopiamų alternatyvų „LEO LT“ oponentai nepateikė. Visuomeninių organizacijų parašų rinkimas taip pat baigėsi nesėkme, nes konkuruojančios pilietinės iniciatyvos mažina piliečių aktyvumą. Be to, politinių skandalų fone mažėja gyventojų tikėjimas valdžios gebėjimu surasti alternatyvius energetikos problemų sprendimo būdus, jei „LEO LT“ projektas būtų sustabdytas.
Šalies priežiūros institucijos – Konkurencijos taryba, Vertybinių popierių komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) - taip pat nesudarys kliūčių „LEO LT“ gimimui. Jau seniau Konkurencijos tarybos pirmininkas svarstė, kad tarybos pritarimo sandoriui nereikia, nes Konkurencijos įstatymas nėra viršesnis už Atominės elektrinės įstatymą. Vertybinių popierių komisija taip pat savo kompetencijos ribose svarstys „LEO LT“ prospektą, jei akcijos bus platinamos biržoje, bei pareikš savo nuomonę dėl smulkiųjų akcininkų interesų, jei bus vykdomas oficialus pasiūlymas. VKEKK palaiminimo „LEO LT“ net nereikia, nors šiai institucijai ateityje bus daugiausia darbo prižiūrint energetikos milžiną. „LEO LT“ augant prižiūrėtojas turi turėti gerą „botagą,“ tačiau VKEKK, deja, neturi tam resursų. Reguliavimo aplinkos sutvarkymas ir prižiūrėtojų
tinkamas aprūpinimas teisinėmis ir finansinėmis poveikio priemonėmis yra būtinas žvelgiant ne tik į elektros, bet ir į kitus infrastruktūros sektorius. Tačiau priežiūrai sustiprinti kol kas stokojama politikų dėmesio ir ryžto.
„LEO LT“ didžiausios problemos ateityje gali kilti dėl Europos Komisijos pastangų kovoti prieš vertikaliai integruotas monopolijas, t.y tokias įmones kurios valdo gamybą, infrastruktūrą, ir tiekimą vartotojams. EK parengė direktyvos projektą, pagal kurį bus siekiama įdiegti nuosavybės atskyrimo principus tarp atskirų infrastruktūros dalių – t.y. užkirsti kelią vertikalios integracijos galimybei infrastruktūrą valdančiose įmonėse. Šiuo metu šalys narės derasi dėl reformos įgyvendinimo spartos ir gylio įvairiuose energetikos sektoriuose. Nepaisant to, kad yra daug šalių narių, prieštaraujančių griežtam nuosavybės atskyrimo principo įgyvendinimui, EK vizija lieka nepakitusi.
Neseniai EK įpareigojo „Eesti Energija“ iki 2015 pakeisti savo dabartinę valdymo struktūrą, aiškiau atskiriant elektros perdavimo tinklą nuo gamybos ir skirstymo. Daugelis EK biurokratų Baltijos regione noriai matytų dar giliau įgyvendintą Skandinavijos energetikos modelį. Elektros sektoriuje tai reikštų, kad perdavimo tinklai visose trijose Baltijos valstybėse būtų išskirti iš dabartinių energetikos kompanijų ir sujungti į vieną regioninę perdavimo tinklų įmonę. Tokia įmonė turėtų objektyviai įvertinti regiono plėtros poreikius ir pastatyti trūkstamas tarpvalstybines jungtis.
„LEO LT“ bene sunkiausia bus įveikti visuomenės pasitikėjimo barjerą. Jos nuotaiką lems tai, kaip tiksliai ir greitai bus įgyvendinti derybų metų dalinti pažadai dėl smulkiųjų akcininkų interesų apsaugojimo, dėl greito akcijų išplatinimo Vilniaus biržoje, dėl stabilių elektros kainų, ir dėl spartaus strateginių projektų įgyvendinimo. Šiame kelyje taip pat yra nemažai klausimų (Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimas, elektros tiltų dukterinių kompanijų sukūrimas, AE projekto įgyvendinimo kompanija ir t.t.) ir jų sprendimas priklausys ne tik nuo „LEO LT“, bet ir nuo valstybės institucijų pasiryžimo greitai ir efektyviai peržiūrėti galiojančią teisinę bazę ir parengti atitinkamus įstatymų projektus, kartu apsaugant vartotojų ir gyventojų interesus.
Susikūrus „LEO LT“ 2008 metais nenusimato ryškaus proveržio įgyvendinant strateginius projektus, nes elektros tiltų įgyvendinimo sparta priklauso nuo užsienio partnerių, o AE projektas – nuo poveikio aplinkai vertinimo proceso. „LEO LT“ vadovybė toliau leis šiems strateginiams projektams plėtotis sava vaga, o didžiausią dėmesį skirs organizacinės struktūros kūrimui ir kontroliuojamų įmonių, o ypač „AB Rytų Skirstomieji Tinklai“ ir „AB Lietuvos energija“, priežiūrai ir finansinių rezultatų gerinimui apkarpant investicijų programas ir kitas išlaidas. Tačiau vartotojai elektros kainų sumažėjimo neturėtų laukti. Atvirkščiai, elektros kainos padidės nuo 2009 metų pradžios greičiausiai iki 20 procentų dėl trijų priežasčių. Pirma, 2008 metais buvo susilaikyta nuo kainų augimo, o viršutinės elektros kainų ribos, patvirtintos VKEKK 2007 m rudenį, leidžia tokį kainų pakilimą. Antra, siekiant „sušvelninti“ Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kainų šuolį dalis numatomo pabrangimo bus paankstinta nuo 2009 metų pradžios. Trečia, augančios energetinių išteklių kainos pasaulio rinkose brangina ir termofikacinėse elektrinėse gaminamos elektros savikainą.
Nerijus Udrėnas
SEB banko vyriausiasis analitikas
Kaip ir iki šiol, veikiausiai politinius ir reguliavimo barjerus „LEO LT“ sėkmingai įveiks. Nors Seimas 52 balsais po pateikimo pritarė dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nutarimo projektui priimti dar liko svarstymo ir priėmimo stadijos. Seime politinės aktualijos ir artėjantys rinkimai diktuos kitus prioritetus, todėl politinis elitas, matyt, apsispręs leisti „LEO LT“ gyvuoti. Viena iš svarbiausių aplinkybių, kodėl bus nuspręsta teigiamai dėl „LEO LT“ yra ta, kad apčiuopiamų alternatyvų „LEO LT“ oponentai nepateikė. Visuomeninių organizacijų parašų rinkimas taip pat baigėsi nesėkme, nes konkuruojančios pilietinės iniciatyvos mažina piliečių aktyvumą. Be to, politinių skandalų fone mažėja gyventojų tikėjimas valdžios gebėjimu surasti alternatyvius energetikos problemų sprendimo būdus, jei „LEO LT“ projektas būtų sustabdytas.
Šalies priežiūros institucijos – Konkurencijos taryba, Vertybinių popierių komisija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) - taip pat nesudarys kliūčių „LEO LT“ gimimui. Jau seniau Konkurencijos tarybos pirmininkas svarstė, kad tarybos pritarimo sandoriui nereikia, nes Konkurencijos įstatymas nėra viršesnis už Atominės elektrinės įstatymą. Vertybinių popierių komisija taip pat savo kompetencijos ribose svarstys „LEO LT“ prospektą, jei akcijos bus platinamos biržoje, bei pareikš savo nuomonę dėl smulkiųjų akcininkų interesų, jei bus vykdomas oficialus pasiūlymas. VKEKK palaiminimo „LEO LT“ net nereikia, nors šiai institucijai ateityje bus daugiausia darbo prižiūrint energetikos milžiną. „LEO LT“ augant prižiūrėtojas turi turėti gerą „botagą,“ tačiau VKEKK, deja, neturi tam resursų. Reguliavimo aplinkos sutvarkymas ir prižiūrėtojų
tinkamas aprūpinimas teisinėmis ir finansinėmis poveikio priemonėmis yra būtinas žvelgiant ne tik į elektros, bet ir į kitus infrastruktūros sektorius. Tačiau priežiūrai sustiprinti kol kas stokojama politikų dėmesio ir ryžto.
„LEO LT“ didžiausios problemos ateityje gali kilti dėl Europos Komisijos pastangų kovoti prieš vertikaliai integruotas monopolijas, t.y tokias įmones kurios valdo gamybą, infrastruktūrą, ir tiekimą vartotojams. EK parengė direktyvos projektą, pagal kurį bus siekiama įdiegti nuosavybės atskyrimo principus tarp atskirų infrastruktūros dalių – t.y. užkirsti kelią vertikalios integracijos galimybei infrastruktūrą valdančiose įmonėse. Šiuo metu šalys narės derasi dėl reformos įgyvendinimo spartos ir gylio įvairiuose energetikos sektoriuose. Nepaisant to, kad yra daug šalių narių, prieštaraujančių griežtam nuosavybės atskyrimo principo įgyvendinimui, EK vizija lieka nepakitusi.
Neseniai EK įpareigojo „Eesti Energija“ iki 2015 pakeisti savo dabartinę valdymo struktūrą, aiškiau atskiriant elektros perdavimo tinklą nuo gamybos ir skirstymo. Daugelis EK biurokratų Baltijos regione noriai matytų dar giliau įgyvendintą Skandinavijos energetikos modelį. Elektros sektoriuje tai reikštų, kad perdavimo tinklai visose trijose Baltijos valstybėse būtų išskirti iš dabartinių energetikos kompanijų ir sujungti į vieną regioninę perdavimo tinklų įmonę. Tokia įmonė turėtų objektyviai įvertinti regiono plėtros poreikius ir pastatyti trūkstamas tarpvalstybines jungtis.
„LEO LT“ bene sunkiausia bus įveikti visuomenės pasitikėjimo barjerą. Jos nuotaiką lems tai, kaip tiksliai ir greitai bus įgyvendinti derybų metų dalinti pažadai dėl smulkiųjų akcininkų interesų apsaugojimo, dėl greito akcijų išplatinimo Vilniaus biržoje, dėl stabilių elektros kainų, ir dėl spartaus strateginių projektų įgyvendinimo. Šiame kelyje taip pat yra nemažai klausimų (Kruonio HAE ir Kauno HE atskyrimas, elektros tiltų dukterinių kompanijų sukūrimas, AE projekto įgyvendinimo kompanija ir t.t.) ir jų sprendimas priklausys ne tik nuo „LEO LT“, bet ir nuo valstybės institucijų pasiryžimo greitai ir efektyviai peržiūrėti galiojančią teisinę bazę ir parengti atitinkamus įstatymų projektus, kartu apsaugant vartotojų ir gyventojų interesus.
Susikūrus „LEO LT“ 2008 metais nenusimato ryškaus proveržio įgyvendinant strateginius projektus, nes elektros tiltų įgyvendinimo sparta priklauso nuo užsienio partnerių, o AE projektas – nuo poveikio aplinkai vertinimo proceso. „LEO LT“ vadovybė toliau leis šiems strateginiams projektams plėtotis sava vaga, o didžiausią dėmesį skirs organizacinės struktūros kūrimui ir kontroliuojamų įmonių, o ypač „AB Rytų Skirstomieji Tinklai“ ir „AB Lietuvos energija“, priežiūrai ir finansinių rezultatų gerinimui apkarpant investicijų programas ir kitas išlaidas. Tačiau vartotojai elektros kainų sumažėjimo neturėtų laukti. Atvirkščiai, elektros kainos padidės nuo 2009 metų pradžios greičiausiai iki 20 procentų dėl trijų priežasčių. Pirma, 2008 metais buvo susilaikyta nuo kainų augimo, o viršutinės elektros kainų ribos, patvirtintos VKEKK 2007 m rudenį, leidžia tokį kainų pakilimą. Antra, siekiant „sušvelninti“ Ignalinos atominės elektrinės uždarymo kainų šuolį dalis numatomo pabrangimo bus paankstinta nuo 2009 metų pradžios. Trečia, augančios energetinių išteklių kainos pasaulio rinkose brangina ir termofikacinėse elektrinėse gaminamos elektros savikainą.
Nerijus Udrėnas
SEB banko vyriausiasis analitikas