versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais naujausiais Eurostat duomenimis, pramonės produkcija mūsų šalyje krito, tuo tarpu tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje fiksuotas augimas.
Balandį palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0.8 procento, arba dvigubai sparčiau nei kovą, kai laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0.4 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 0.8 iki 0.5 procento.
Lietuvoje balandį palyginus su kovu, pramonės produkcija krito 2.4 procento, kai mėnesį prieš tai augo 4.8 procento.
Tarp sąjungos šalių balandį pramonės produkcijos apimtys labiausiai šoktelėjo Belgijoje (7.4 procento) bei Maltoje (5.6 procento), o didžiausias nuosmukis fiksuotas Danijoje (3.8 procento) ir Vengrijoje (3.2 procento).
Euro zonoje per antrąjį šių metų pavasario mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 3.4 procento, energijos - 3.2 procento, kapitalo prekių - 1.4 procento, tarpinių prekių ūgtelėjo 0.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 0.3 procento.
Europos sąjungos balandį energijos ir ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo po 2.9 procento, kapitalo prekių - 0.8 procento, tarpinių prekių - 0.5 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 0.7 procento.
Tuo tarpu šių metų balandį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys šoktelėjo 25.1 procento, kai kovą metinis prieaugis siekė 14.7 procento. Euro zonoje metinis prieaugis padidėjo nuo 11.5 iki 39.3 procento, o laukta, jog sudarys vidutiniškai 37.4 procento, o štai Europos sąjungoje prieaugis pašoko nuo 11.5 iki 38.7 procento.
Remiantis Eurostat duomenimis, tarp sąjungos šalių sparčiausiai per lyginamąjį laikotarpį pramonės produkcijos apimtys šoktelėjo Italijoje (net 79.5 procento) ir Slovakijoje (69.1 procento).
Euro zonoje balandį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pašoko net 117.3 procento, kapitalo prekių - 65.4 procento, tarpinių prekių - 38.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 15.4 procento, o štai energijos ūgtelėjo 14.4 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pašoko net 110.4 procento, kapitalo prekių - 67.5 procento, tarpinių prekių - 36.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių padidėjo keturiolika procentų, o energijos ūgtelėjo 13.8 procento.
Balandį palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0.8 procento, arba dvigubai sparčiau nei kovą, kai laukta, jog prieaugis sieks vidutiniškai 0.4 procento. Europos sąjungoje pramonės produkcijos prieaugis sulėtėjo nuo 0.8 iki 0.5 procento.
Lietuvoje balandį palyginus su kovu, pramonės produkcija krito 2.4 procento, kai mėnesį prieš tai augo 4.8 procento.
Tarp sąjungos šalių balandį pramonės produkcijos apimtys labiausiai šoktelėjo Belgijoje (7.4 procento) bei Maltoje (5.6 procento), o didžiausias nuosmukis fiksuotas Danijoje (3.8 procento) ir Vengrijoje (3.2 procento).
Euro zonoje per antrąjį šių metų pavasario mėnesį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo 3.4 procento, energijos - 3.2 procento, kapitalo prekių - 1.4 procento, tarpinių prekių ūgtelėjo 0.8 procento, o štai kasdieninio vartojimo prekių gamyba krito 0.3 procento.
Tuo tarpu šių metų balandį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys šoktelėjo 25.1 procento, kai kovą metinis prieaugis siekė 14.7 procento. Euro zonoje metinis prieaugis padidėjo nuo 11.5 iki 39.3 procento, o laukta, jog sudarys vidutiniškai 37.4 procento, o štai Europos sąjungoje prieaugis pašoko nuo 11.5 iki 38.7 procento.
Euro zonoje balandį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pašoko net 117.3 procento, kapitalo prekių - 65.4 procento, tarpinių prekių - 38.7 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 15.4 procento, o štai energijos ūgtelėjo 14.4 procento. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pašoko net 110.4 procento, kapitalo prekių - 67.5 procento, tarpinių prekių - 36.9 procento, kasdieninio vartojimo prekių padidėjo keturiolika procentų, o energijos ūgtelėjo 13.8 procento.