versija spausdinimui
(0)
Sistemingai didėja Turkijos valiutos liros nuvertėjimas. Ji šiuo metu yra ant psichologinės ribos, t.y. 10 lirų už dolerį, peržengimo slenksčio.
Penktadienio sesijos metu lira pagilino savo paskutines žemumas, nustatydama naują istorinį žemiausią lygį, t.y. 9.9774 liros už dolerį. Šiuo metu Turkijos valiuta pinga 0,27 procento iki 9.924 lirų už dolerį.
Lira taip pat silpnėja ir mūsų valiutos euro atžvilgiu, t.y. 0.21 procento iki 11.3551 liros už vieną eurą.
Per pastaruosius penkerius metus Turkijos valiutos vertė sumažėjo net dviem trečdaliais, o pastaruoju laikotarpiu papildomas veiksnys, graužiantis turkų pajamas – dviženklė infliacija.
Toks stiprus išpardavimas yra kelių veiksnių susikaupimo rezultatas. Tai apima prezidento R. T. Erdogano politiką, sukeliančią įtampą regione ir santykiuose su Vakarų šalimis bei jo daromą spaudimą Turkijos Centriniam bankui, dėl ko priimami netradiciniai sprendimai, pavyzdžiui, mažinamos palūkanų normos didelės infliacijos sąlygomis. Taip pat yra išoriniai veiksniai, tokie kaip pandemija ar tiekimo kliūtys.
Nuo šių metų pradžios Turkijos valiuta Amerikos dolerio atžvilgiu nuvertėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o euro - penktadaliu. Tą daugiausia lėmė susirūpinimas pinigų politikos patikimumu.
Nors metinė infliacija Turkijoje spalį sudarė net devynioliką procentų, nuo rugsėjo Centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino 300 bazinių punktų iki 16 procentų, o, kaip rodo apklausos, per kitą savaitę vyksiantį posėdį ji gali būti nurėžta dar 100 bazinių punktų.
Penktadienio sesijos metu lira pagilino savo paskutines žemumas, nustatydama naują istorinį žemiausią lygį, t.y. 9.9774 liros už dolerį. Šiuo metu Turkijos valiuta pinga 0,27 procento iki 9.924 lirų už dolerį.
Lira taip pat silpnėja ir mūsų valiutos euro atžvilgiu, t.y. 0.21 procento iki 11.3551 liros už vieną eurą.
Per pastaruosius penkerius metus Turkijos valiutos vertė sumažėjo net dviem trečdaliais, o pastaruoju laikotarpiu papildomas veiksnys, graužiantis turkų pajamas – dviženklė infliacija.
Toks stiprus išpardavimas yra kelių veiksnių susikaupimo rezultatas. Tai apima prezidento R. T. Erdogano politiką, sukeliančią įtampą regione ir santykiuose su Vakarų šalimis bei jo daromą spaudimą Turkijos Centriniam bankui, dėl ko priimami netradiciniai sprendimai, pavyzdžiui, mažinamos palūkanų normos didelės infliacijos sąlygomis. Taip pat yra išoriniai veiksniai, tokie kaip pandemija ar tiekimo kliūtys.
Nuo šių metų pradžios Turkijos valiuta Amerikos dolerio atžvilgiu nuvertėjo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, o euro - penktadaliu. Tą daugiausia lėmė susirūpinimas pinigų politikos patikimumu.
Nors metinė infliacija Turkijoje spalį sudarė net devynioliką procentų, nuo rugsėjo Centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino 300 bazinių punktų iki 16 procentų, o, kaip rodo apklausos, per kitą savaitę vyksiantį posėdį ji gali būti nurėžta dar 100 bazinių punktų.